Lancashire nuts - trapūs angliški sausainiai

Apie britų arbatėles ir patiekalus ilgą laiką žinojome tik iš romanų. Nepriklausomybė viską pakeitė iš esmės. Dabar galima nuvykti į bet kurią pasaulio šalį ir išragauti tenykščius skanumynus; na, išskyrus nebent Šiaurės Korėją ir dar vieną kitą karštą tašką, į kurį kelti koją per daug rizikinga. Su kiekviena diena augantis produktų asortimentas, o ir Jamie Oliver, Gordon Ramsay, Mary Berry ir netgi mūsų Beatos knygos bei TV laidos ne tik supažindina su britų maisto kultūra, bet ir kursto norą ką nors patiems pagaminti.

Vis dėlto ši situacija truputį paradoksali, nes dažnai nežinodami vienos ar kitos virtuvės abėcėlės, mes pradedame nuo garsių šefų sukurtų patiekalų, taikydami - nebūtinai sėkmingai - į haute cuisine standartus. Todėl man asmeniškai visuomet svarbu sužinoti ir patirti, kaip atrodo tos šalies regioniniai bei bendrosios virtuvės patiekalai - paprasti ir autentiški. Beje, tuomet lengviau įvertinti ir kulinarijos virtuozų interpretacijas, taip dažnai pagrįstas sena gera tradicija.

Šią savaitę nusprendžiau iškepti poros rūšių Lankašyro (Lancashire) regioninei virtuvei priskiriamų sausainukų. Jie išties puikūs, nors ir ne tokie garsūs kaip Lankašyro hotpot - avienos ir bulvių troškinys.

Kairėje: Mike Tonkin of Tonkin Liu, Anna Liu, Singing Ringing Tree (2006), Burnley miesto apylinkės, Lankašyras, Anglija. Dešinėje: Vladas Urbanavičius, Krantinės arka (2009), Vilnius.

Bet iš pradžių įsitikinkime, kad verta žvilgtelėti į kaimyno kiemą ir pasisemti idėjų. Štai taip atrodo Lankašyre stovinti muzikinė skulptūra Singing Ringing Tree (Dainuojantis skambantis medis) - kad kokia ir kryptimi bepasisuktų vėjas išradingai išdėstyti vamzdžiai vis tiek tampa lyg kokiais milžiniškais vėjo skudučiais... O šiai muzikinei skulptūrai į kompaniją, kad būtų linksmiau, pridėkime garsųjį Vilniaus vamzdį:) Kai žiūriu į pastarąjį, mane domina vienintelis išradingumo aspektas: kaip autorius sugebėjo gauti finansavimą savo projektui, ir dar tokį dosnų finansavimą?

Nuotrauka Lauros. Lėkštę sukūrė Giedrė.

Lankašyro "riešutėliai" į riešutus šiek tiek panašūs nebent savo forma, tačiau iš tikrųjų riešutų juose nėra. Sausainiai visada kepami iš kvietinių ir kukurūzų miltų mišinio. Dėl kukurūzų miltų sausainiai yra labai trapūs ir gražios geltonos spalvos, nepaisant to, kad kiaušinių ir riebalų į juos dedama kur kas mažiau negu, pavyzdžiui, į sviestinius sausainius. Sausainiai dažniausiai sulipinami džemu arba tiršta uogiene, tačiau kai kada tam naudojamas sviestinis kremas arba citrininis užtepas (lemon curd). Lankašyro "riešutėlių" receptą radau 1923 m. Eleanor M. Sproat knygoje Daily Cookery from Breakfast to Supper; šiuolaikines jo modifikacijas galima rasti čia ir čia.

Lancashire nuts - trapūs angliški sausainiai

Ingredientai: (2 didelėms skardoms; iš viso 24 dvigubiems sausainiams)

120 g kvietinių miltų

120 g kukurūzų miltų

120 g smulkaus cukraus

120 g tikro sviesto

1 a.š. kepimo miltelių

1/2 a.š. druskos

1 kiaušinis

~ 2 v.š. pieno

Džemo arba tirštos uogienės sausainiams sulipinti

Nebūtinai: cukraus pudros sausainiams apsijoti

1. Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi, kol pabals. Įmušti kiaušinį ir dar kartą išsukti. Suberti persijotus kvietinius ir kukurūzų miltus, druską ir kepimo miltelius. Suminkyti minkštą tešlą; jeigu reikia, įpilti truputį pieno. 
2. Tešlą padalinti per pusę. Iš pusės suformuoti 24 kaukazinės slyvaitės dydžio rutuliukus (turėtų tilpti 1 didelę kepimo skardą) ir kepti ~ 15 min. 180°C karštumo orkaitėje - sausainukai turėtų sutvirtėti ir švelniai parusti. Tą patį pakartoti su likusia tešlos puse. 
3. Pravėsusius sausainius džemu ar uogiene sulipinti po du; jeigu naudosite džemą, jį geriau prieš tai išsukti, kad neliktų kietų gabaliukų. Jeigu norite, sausainukus galite apsijoti cukraus pudra.

Nuotrauka Lauros. Lėkštę sukūrė Giedrė.