2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Poli - indiški desertiniai paplotėliai su kokosų įdaru


Kelionių organizatorius Travel Planet metė iššūkį maisto tinklaraštininkams ir pasiūlė kvapais ir skoniais nukeliauti į Aziją ar Lotynų Ameriką. Tad aš keliauju į Indi.

Nesu prisiekusi Indijos virtuvės gerbėja, gal todėl, kad joje pagrindinių ingredientų skonį neretai užgožia prieskonių gausa, o gal todėl, kad Lietuvoje negausu indiškų restoranėlių, tuo tarpu aš pati gaminu palyginti nedaug indiškų patiekalų, todėl nesu atradusi savo pačių pačiausių. Tačiau prieš porą mėnesių Kristinos Sabaliauskaitės Danieliuje Dalboje perskaitytas epizodas privertė nusišypsoti; tuomet pasižadėjau, kad artimiausiu metu savo virtuvėje būtinai pagaminsiu ką nors indiško. Štai tas taiklus pastebėjimas apie lietuviškos ir indiškos virtuvės panašumus, išsakytas knygos herojės Lakmės lūpomis (Lakmė - indė, pasiryžusi Lietuvoje išleisti indiškų receptų knygą):

Negi nepastebėjai, kad lietuviai valgo labai panašiai kaip indai - stalas turi būti gausiai nukrautas užkandžiais, kuriais visi dalijasi, krauna į lėkštę. Karštas patiekalas - veikiau išimtis, ir niekad nebūna prancūziškai - vienas užkandis, sriuba, pagrindinis, tada desertas. Ne, lietuviai kaip ir indai valgo ne patiekalais, o stalais - stalas, karštas stalas ir saldus stalas. Jie amžinai alkani, iš prigimties, savo sąmonėje. Aš įsitikinusi, kad mano valgių knyga bus bestseleris.

Kristina Sabaliauskaitė, Danielius Dalba & kitos istorijos, Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 161.

Gaminant indiškus patiekalus, viena vertus, ne taip jau lengva išsirinkti iš jų gausos, antra vertus, nemenkas iššūkis rasti patikimą recepto šaltinį. Mat šiais laikais dažnas, įbėręs gerą žiupsnį kario į bet kokią košę, įsivaizduoja, kad pagamino indišką karį -  ir ką tu jam :) Šįkart naudojausi sena, bet indiško maisto žinovų tarpe gerą reputaciją turinčia, ne kartą perleista knygele. Joje nėra nei gražių, nei prastų nuotraukų, tačiau yra nemažai žinių apie Pietų Indijos maisto kultūrą:


Mary Louise Skelton, G. Gopal Rao, South Indian Cookery, Delhi: Oriental Paperbacks, 1985. Ant viršelio - tradicinė Pietų Indijos "lėkštė" iš banano lapo.

Jūsų dėmesiui - poli, tradiciniai desertiniai paplotėliai (blynai?) su saldžiu įdaru. Aš kepu poli su kokosiniu įdaru (Pietų Indijoje populiarus ir kitas, chana dhal pagrindu gaminamas įdaras). Pageidautina, kad kokosas būtų šviežias (t.y. pačių išlukštentas ir smulkiai sutarkuotas), bet galiu patvirtinti, jog su džiovintomis kokosų drožlėmis šie paplotėliai irgi puikiai pavyksta.

O štai cukrus - kitas reikalas. Receptas reikalauja nerafinuoto palmių cukraus (jaggery). Jo didelėmis plytelėmis galima rasti sveiko maisto parduotuvėse. Blogiausiu atveju tiktų ir sausas palmių cukrus, tiktai gaminant įdarą reikėtų įpilti porą šaukštų vandens ar kokosų pieno. Palmių cukrus, palyginti su baltu arba rudu cukranendrių cukrumi, visiškai kitoks ir savo skoninėmis savybėmis, ir konsistencija. Palmių cukraus skonį sunku apibūdinti; jis truputį primena medaus ir karamelės mišinį, bet turi specifinį malonų prieskonį. Konsistencija irgi savita - netgi sukietėjęs palmių cukrus būna gana minkštas ir trapus, todėl puikiai tinka poli įdarui. Tad tiems, kas pasiryš kepti poli, primygtinai rekomenduoju paieškoti palmių cukraus ir nekeisti jo niekuo kitu.

Nuotrauka Kristinos & Lauros

Poli - indiški desertiniai paplotėliai su kokosų įdaru

Ingredientai (8 paplotėliams)

Įdarui:
1 v.š. ghi (arba sviesto)
1- 2 puodeliai kokosų drožlių (geriau šviežiai sutarkuotų)
~1 puodelis nerafinuoto palmių cukraus (jaggery)
Žiupsnelis grūstų kardamono sėklų
Tešlai:
2 puodeliai kvietinių miltų
1/2 puodelio aliejaus (ir dar trupučio kepimui)
1/2 puodelio vandens
Patiekiant:
Ghi arba sviesto

  1. Keptuvėje išlydyti ghi arba sviestą, sudėti kokosų drožles, sutrupintą palmių cukrų ir žiupsnelį grūstų kardamono sėklų. Pagal instrukciją 8 paplotėliams reikėtų 1 puodelio kokosų drožlių ir 1 puodelio palmių cukraus, tačiau galima įdarą pagaminti pagal savo skonį; man asmeniškai skaniausia, kai 1,5 puodelio kokoso drožlių sumaišoma su 0,5 puodelio palmių cukraus. Įdarą kepti ant mažos ugnies apie 5 min., arba kol jis sutirštės ir maišant nebelips prie keptuvės. Kai įdaras pravės, jį padalinti į 8 porcijas ir suformuoti 8 rutuliukus; leisti jiems iki galo atvėsti.
  2. Miltus ir aliejų sumaišyti ir po truputį pilant vandenį suminkyti minkštą tešlą. Ją reikėtų minkyti apie 10 min., kad taptų elastinga. Tešlą padalinti į 8 dalis, suformuoti 8 rutuliukus, juos pridengti, kad neapdžiūtų; jeigu turite laiko, galima palikti pastovėti, kad pabrinktų.
  3. Iš tešlos rutuliukų suploti maždaug delno dydžio paplotėlius; jų centras turėtų būti storesnis negu krašteliai. Ant kiekvieno paplotėlio dėti po kokosinio įdaro porciją ir kruopščiai, neįplešiant tešlos, užspausti -  turėtų išeiti daugmaž taisyklingas kukulis su saldžiu kokosų įdaru. Iš suformuotų rutuliukų iškočioti maždaug 3 mm storio paplotėlius.
  4. Gerai įkaitinti keptuvę, dėti vieną paplotėlį, įpilti maždaug 1 v.š. aliejaus ir kepti kelias minutes, kol paplotėlis taps auksinis. Tuomet jį apversti ir kepti, kol pagels kita paplotėlio pusė. Taip iškepti visus paplotėlius.
  5. Paplotėliai patiekiami su ghi arba sviestu. Tradiciškai jie keliauja ant banano lapų kaip desertas gausių pietų pabaigoje, tačiau jeigu po ranka neturite banano lapo :) tiks paprasčiausia lėkštė. Paplotėliai labai sotūs, todėl juos kaip atskirą saldų patiekalą galima kepti, pavyzdžiui, vėlyviems pusryčiams arba pavakariams. Galima patiekti su indiška prieskonine arbata, užbalinta pienu. Paplotėliai patiekiami karšti, tačiau gardūs ir atvėsę, netgi kitą dieną.
 
Nuotrauka Kristinos & Lauros


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą