2013 m. birželio 1 d., šeštadienis

Krapų sriuba su leistinukais


Iki šiol reikalai su lenkiškomis sriubomis man klostydavosi ne per geriausiai - kad ir kokiame Lenkijos mieste, kad ir kokią sriubą užsisakydavau, ji visuomet būdavo gerokai persūdyta. Nepaisant to, išvirtos namie ir pagardintos pagal savo skonį, lenkiškos sriubos vis dėlto vertos dėmesio. Šiandien - mūsų kaimynų taip mėgstama zupa koperkowa - krapų sriuba. Pirmą kartą šios sriubos receptą aptikau knygoje Polish Cooking (2007, autorė Marzenna Kasprzycka).


Šioje knygoje ji vadinama ne šiaip sau krapų sriuba, o Vilnietiška krapų sriuba; vėliau pamačiau, kad Lietuvos kulinariniam paveldui krapų sriubą priskiria ir dar vienas kitas lenkų autorius. Man asmeniškai Lietuvoje neteko susidurti nė su viena  šeima, kurioje karta iš kartos būtų verdama krapų sriuba (nors negaliu pasigirti, kad puikiai pažįstu Vilniaus kraštą). O štai Lenkijoje, atrodo, tai viena mėgstamiausių pavasarinių sriubų, ir daugelis ją verda taip, kaip išmoko iš mamos ar močiutės. Tad nors lenkai, bent jau kai kurie, krapų sriubą laiko lietuviška, man ji atrodo esanti tikra lenkiška sriuba.

Kaip ten bebūtų, grįžkime prie pačios krapų sriubos. Ji sezoninė, tradiciškai verdama pavasarį ir vasaros pradžioje, kai apstu šviežių krapų (būtent šviežių, o ne "plastmasinių" vakuumo pakuotėje). Ne taip jau daug yra patiekalų, kuriuose svarbiausią vietą užimtų krapai, bet į šią sriubą jie dedami labai gausiai ir, akivaizdu, yra nepakeičiami. Be krapų kitų daržovių sriuboje gali ir nebūti, tačiau dažnai - panašu, labiau dėl spalvos, negu dėl skonio - dedama morka.

Yra vegetariškų šios sriubos variantų; tuomet ji verdama iš daržovių nuoviro ir sutirštinama šaukštu miltų. Tačiau dažniausiai krapų sriubai naudojamas naminis mėsos sultinys. Be krapų į jį paprastai dedamas dar bent vienas papildomas ingredientas - kietai virtas kiaušinis, leistinukai, ryžiai, bulvės, makaronai. Tradiciškiausi priedai - kiaušinis (kaip rūgštynių sriuboje) bei smulkūs leistinukai, kalbos prievaizdų apmaudui Lietuvoje tebevadinami zacirka (ir kam šovė į galvą, kad kukulis ir smulkus leistinukas - tai vienas ir tas pats? Žinau, kad terminologų darbas ne iš lengvųjų, bet kukulienė man visgi  neatrodo geras zacirkos atitikmuo). Sriuba paprastai patiekiama su grietine.

Aš pasirinkau sriubos variantą su morka ir leistinukais, t.y. tą, kuris dažniausiai įvardijamas kaip vilnietiškas. Gera, švelni, ne visai įprasta sriuba, itin tinkanti šeimų, kuriose auga maži vaikai, pietums. Tiesa, būtų gerai jos išsivirti tiek, kad neliktų kitai dienai, nes ilgiau pastovėję leistinukai per daug išbrinksta ir būna nebe tokie gardūs.

 Nuotrauka Kristinos & Lauros

Krapų sriuba su leistinukais

Ingredientai: (maždaug 6 porcijoms)

1 nedidelė morka
2 v.š. sviesto
~2 l  gero naminio mėsos sultinio arba daržovių nuoviro
Didelis ryšulys šviežių krapų
Druskos ir grūstų juodųjų pipirų pagal skonį
Leistinukams:
2 kiaušiniai
3-6 v.š. kvietinių miltų
2-4 v.š. pieno
Žiupsnelis druskos
Patiekiant:
Grietinės

  1. Puode, kuriame bus verdama sriuba, ištirpinti sviestą ir į jį sudėti tarkuotas morkas. Troškinti, kol suminkštės, tuomet supilti sultinį ir užvirti. Sudėti susmulkintus krapų stiebelius (žiūrėti, kad pastarieji būtų nesumedėję - tokius išmesti). Pagal skonį pasūdyti ir įberti grūstų juodųjų pipirų.
  2. Iki užverdant sriubai, paruošti leistinukų tešlą. Šluotele išplakti kiaušinius su keliais šaukštais pieno ir žiupsneliu druskos. Toliau plakant po truputį berti miltus - tešla turėtų būti ne visai skysta, bet ir ne per daug tiršta. Kuo skystesnė bus tešla, tuo minkštesni ir mažesni leistinukai išeis; ir atvirkščiai, iš tirštesnės tešlos leistinukai būna šiek tiek didesni ir tvirtesni - čia reikėtų nuspręsti pagal savo skonį.
  3. Užvirus sultiniui, į jį suleisti leistinukus (aš tešlą šaukštu pilu per burokinę tarką, nuolat pamaišydama sultinį; tačiau galima tešlą pilti per retą sietą ar netgi šakutę). Kai sultinys iš naujo užvirs ir leistinukai iškils į paviršių, puodą su sriuba nukaisti, sudėti likusius krapus, patikrinti, ar netrūksta druskos ir pipirų. Uždengus palikti keletui minučių pastovėti.
  4. Patiekti su grietine.  
Svarbiausieji mano šaltiniai (be minėtosios knygos Polish Cooking): čia, čia ir čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą