2014 m. sausio 7 d., antradienis

Keke pua'a - garuose virtos bandelės su mėsos įdaru


Mažiau valgyti ir daugiau sportuoti - sako, kad tai pats populiariausias pažadas, kurį žmonės duoda sau Naujųjų metų išvakarėse. O jūs ar įrašėte tai į ateinančių metų tikslus? Jeigu taip, tuomet pereikime prie realesnių dalykų :), o būtent prie garuose virtų bandelių su mėsos įdaru. Labai neįprastų ir tikrai gerų bandelių. Ilgai neprisiruošiau paskelbti šio recepto - mat bandeles garuose verdu ne itin dažnai, o pagamintos jos taip greita pradingsta, kad jas nufotografuoti ne taip jau paprasta, ypač šiuo amžinosios prieblandos metu. Na, bet svarbiausia, kad išsipildymo diena pagaliau atėjo, ar ne?

Su garuose virtomis bandelėmis pirmą kartą susidūriau skaitydama apie Polinezijos, o dar tiksliau - Samoa salų virtuvę, nors iš tikrųjų tai kiniškas patiekalas. Tačiau Samoa valgiaraštyje figūruoja ne vienas kinų kilmės patiekalas, ir salų gyventojai kuo nuoširdžiausia juos laiko savais, tradiciniais valgiais. Kodėl? Istorija čia gana įdomi, ir supaprastintai papasakota skambėtų taip: XX a. pradžioje, t.y. tais laikais, kai dar klestėjo kolonializmas, vokiečiai užėmė rytinę Samoa salų dalį, tačiau čia pat susidūrė su didele problema. Samojiečiai aiškiai nedegė noru nuo ryto iki vakaro lenkti nugaras, įgyvendindami vokiečių užmojus pertvarkyti vietinę infrastruktūrą. Aišku, vokiečius čiabuvių tinginystė varė į neviltį. Ir tada, ieškodami išeities, vokiečiai sumojo kreiptis į Kinijos vyriausybę, prašydami išleisti į Samoa uždarbiauti vieną kitą tūkstantį kinų. Na, su žmogiškaisiais ištekliais Kinija, regis, niekada neturėjo problemų, todėl į Samoa plūstelėjo kinų darbininkai. Kaip taisyklė, tai buvo jauni vyrai, kurie ilgai nelaukdami ėmė tuoktis su vietinėmis merginomis, o prabėgus keliems dešimtmečiams beveik visai asimiliavosi. Samoa salose kinų kultūra paliko du akivaizdžius dalykus: kiniškas pavardes (taigi, nereikėtų stebėtis, kad koks nors iš pirmo žvilgsnio tipiškas samojietis nešioja kinišką pavardę) ir visą eilę kinų patiekalų, kurie, be abejo, buvo pervadinti samojietiškais pavadinimais ir pritaikyti vietiniam skoniui. Garuose virtos bandelės, Samoa salose vadinamos keke pua'a  - kaip tik vienas iš tokių atvejų; Kinijoje jos vadinamos cha siu bao.

Garsus fotografas R. Ian Lloyd Samoa paplūdimyje užfiksavo saulėlydžiu besigėrinčius tėvą ir sūnų. Abu jie dėvi tradiciniais Samoa ornamentais margintas strėnjuostes, kurių raštai atsikartoja meniškose šiai kultūrai būdingose tėvo tatuiruotėse. Kaip pastebi fotografas, stotingas vyras nepasižymi atletiškumu - Vakarų kultūra, į salas atnešusi greitą maistą ir besaikį cukraus vartojimą, į blogąją pusę pakeitė vietinių gyventojų mitybos įpročius, ir dabar kalbama apie jų nutukimo epidemiją. Tradicinė virtuvė - visai kas kita, todėl dedamos pastangos, kad ji atgautų buvusias pozicijas. Foto iš čia.

Na, o bandeles pagaminti visai nesudėtinga. Į mielinę tešlą dedama šiek tiek sviesto, todėl išvirusios bandelės būna minkštos ir lengvos tartum pūkas. Įdarui paprastai naudojama kiauliena, bet kaip ją paruošti, tvirtų taisyklių nėra. Paprastai įdaro pagrindą sudaro malta mėsa su prieskoniais. Į mėsą kai kada įmaišoma daržovių, arba įdarui naudojamas, pavyzdžiui, vakarykštis troškinys. Bene svarbiausias ir egzotiškiausias įdaro pagardas - saldus sojos padažas ketjap manis. Jo negalima pakeisti paprastu sūriu sojos padažu - skonis bus visai nebe tas. Saldus sojos padažas, vienas svarbiausių ingredientų Samoa virtuvėje, mėsai suteikia sunkiai nusakomą, bet labai gerą prieskonį. Lietuvos prekybos centruose (Maximoje, Prismoje, o gal ir kituose) egzotiškų produktų skyreliuose ketjap manis galima rasti beveik visuomet; buteliuko kaina apie 7 lt.

Ruošiant keke pua'a, svarbiausia turėti garų puodą; tinka ir paprasčiausias į puodą įleidžiamas kiaurasamtis. Kad bandelės nepriliptų prie dugno, jos iš pradžių dedamos ant kepimo popieriaus, sukarpyto nedideliais kvadratais, o tuomet perkeliamos į puodą. Svarbu, kad pastarąjį būtų galima sandariai uždengti. Išvirusios bandelės ženkliai padidėja, tačiau išlieka blyškios spalvos ir atrodo tarsi nevirtos - taip ir turi būti. Kai kada keke pua'a kepamos orkaitėje, bet tokiu atveju bandelės būna kitokios tekstūros palyginti su ta, kuri išgaunama jas verdant ant garų. Taigi, išdrįskite ir nors kartą bandeles išsivirkite užuot iškepę - nepasigailėsite:)

Nuotrauka Kristinos

Keke pua'a - garuose virtos bandelės su mėsos įdaru

Ingredientai: (išeina 8 nemažos bandelės)

Tešlai:
20 g šviežių mielių
1 v.š. cukraus
2 v.š. vandens
20 g sviesto
60 ml šilto pieno
1 a.š. druskos
1 kiaušinis
~ 220 g kvietinių miltų
Įdarui:
~ 600 g maltos kiaulienos, geriau riebesnės
1 didelis svogūnas
1-2 skiltelės česnako
Saldaus sojų padažo ketjap manis (pagal skonį; ieškokite didžiųjų prekybos centrų egzotiškų produktų skyriuose)
Druskos ir pipirų (pagal skonį)

  1. Nedideliame inde mieles ištrinkite su maždaug puse šaukšto cukraus ir trupučiu vandens ir palikite šiltoje vietoje, kol ims kilti puta.
  2. Dideliame dubenyje ištirpinkite sviestą. Supilkite pieną, sudėkite druską ir likusį cukrų, įmuškite kiaušinį ir supilkite pakilusias mieles. Viską lengvai paplakite, sudėkite persijotus miltus ir suminkykite minkštą, bet prie rankų nelimpančią tešlą. Jeigu tešla labai lipni, papildomai įberkite šaukštą ar du miltų, jeigu per kieta, įpilkite šaukštą ar du pieno. Užminkytą tešlą palikite drėgnu rankšluostėliu pridengtame dubenyje maždaug 1,5 val., arba kol tešla pakils ir jos tūris padvigubės.
  3. Kol kyla tešla, paruoškite įdarą: maltą mėsą pakepinkite (jeigu ji pakankama riebi, papildomų riebalų į keptuvę dėti neprireiks, jeigu liesa, įpilkite truputį aliejaus arba įdėkite šiek tiek taukų). Kai ji pabals, įmaišykite smulkintus svogūnus bei česnakus, lengvai pasūdykite, pagardinkite pipirais ir saldžiu sojos padažu ketjap manis. Gardinkite pagal savo skonį; mūsų šeimai patinka, kai saldus sojų padažas juntamas stipriau, todėl aš jo pilu nemažai (maždaug pusę buteliuko, t.y. apie 40-60 ml). Gerai išmaišykite, įpilkite maždaug pusę puodelio vandens ir uždengę ant mažos ugnies troškinkite, kol mėsa bus visiškai minkšta, o vanduo nugaruos. Baigdami ruošti įdarą, patikrinkite, ar netrūksta prieskonių, tuomet nukaiskite ir palikite atvėsti.
  4. Pakilusią tešlą dar kartą išminkykite ir padalinkite į 8 daugmaž lygias dalis, kiekviena turėtų sverti apie 60 g. Įdarą taip pat suskirstykite į 8 atskirus kauburėlius. Kiekvieną tešlos gabaliuką iškočiokite į nelabai ploną, maždaug desertinės lėkštelės dydžio apskritimą, į jo vidurį dėkite porciją įdaro, tuomet surinkite tešlos kraštelius ir viršuje juos užspauskite, kad neliktų tarpelių (kaip tai padaryti, pažiūrėkite čia). Suformavę bandelę dėkite ją ant nedidelio kepimo popieriaus kvadratėlio, kad nepriliptų prie stalo ir garų puodo dugno, ir palikite dar maždaug 45 min., kad pakiltų antrą kartą. Taip suformuokite visas 8 bandeles.
  5. Pakilus bandelėms, užvirinkite puodą su vandeniu. Į garinimo indą dėkite bandeles (su kepimo popieriaus pagrindu). Priklausomai nuo puodo dydžio, į puodą gali tilpti skirtingas bandelių skaičius, bet atsiminkite, kad jos labai stipriai išsipučia, todėl tarp jų rekomenduojama palikti bet jau 5 cm tarpus (aš į savo puodą vienu metu dedu ne daugiau negu 3 bandeles). Sandariai uždenkite ir, nekilnodami dangčio, ant nedidelės ugnies virkite 15-17 min. Per tą laiką bandelės stipriai išsipūs, tačiau liks labai minkštos, o jų spalva nepakis - taip ir turi būti. Atsargiai išimkite išvirusias bandeles, sudėkite kitą porciją ir vėl virkite 15-17 min. Taip išvirkite visas bandeles.
  6. Išimtas bandeles porą minučių pravėsinkite, tuomet nuimkite kepimo popierių ir palikite vėsti dar maždaug 10 min., geriausia ant grotelių. Patiekite šiltas.
  7. Atvėsusias bandeles lengva pašildyti: jas vėl išdėliokite ant kepimo popieriaus kvadratėlių ir, užvirinę vandenį, dėkite į puodą. Garinkite apie 5 min, kol bandelės peršils ir taps minštutėlės.

 
Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia, čia ir čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą