2014 m. sausio 28 d., antradienis

Šveicariškas morkų tortas


Dar vieno gimtadienio proga nusprendžiau iškepti dar vieną kepinį su morkomis - šįkart tai klasikinis šveicariškas morkų tortas Rüeblitorte, dažnai vadinamas Aargauer Rüeblitorte. Argau (vok. Aargau) - vokiškai kalbantis Šveicarijos kantonas, kuris nuo seno garsėja kaip didžiausias šalyje morkų augintojas. Nenuostabu, kad Agau regione tradiciškai verdamos morkų sriubos, kepama morkų duona ir gaminami įvairūs kiti valgiai su morkomis. Tačiau morkų tortas - pats svarbiausias Argau gastronomijos simbolis, šveicarų pasididžiavimas nacionaliniu mastu. O taip, kai kalba pasisuka apie saldumynus, Šveicariją su morkų pyragu reikėtų sieti ne ką mažiau negu su puikiuoju šveicarišku šokoladu.

Morkų pyragai Argau apylinkėse kepami nuo seno, o pirmieji rašytiniai Rüeblitorte receptai aptinkami XIX a. knygose. Ilgą laiką tai buvo tiktai namuose kepamas gardumynas, tačiau XX a. viduryje, kilus sveiko gyvenimo vajui, tradicinis morkų pyragas atkeliavo ir į konditerijos cechus, todėl dabar nėra didesnių problemų šį pyragą įsigyti prekybos centruose ar kepyklėlėse. Pyragas iš tikrųjų atitinka sveiko kepinio kriterijus. Jo pagrindą sudaro morkos ir riešutai (lazdyno arba migdolai), miltų dedama labai nedaug, aliejaus ar kitų riebalų nededama iš viso. Vietoje kreminio sūrio, be kurio neįsivaizduojamas angliškas ar amerikietiškas morkų pyragas, šveicarai pasitenkina plonu sluoksneliu citrininio glaisto, fantastiškai derančio su morkų ir riešutų skoniu. Taigi, šis kepinys gana sausas ir purus (bet jokiu būdu ne per sausas), daug lengvesnis negu kitų rūšių morkų pyragai ir išties vertas ne pyrago, o torto vardo.

Nuotrauka Kristinos

Keletas žodžių apie ingredientus. Daug variacijų čia nėra: regis, senesnė tradicija naudoti lazdyno riešutus, tačiau šiais laikais migdolai naudojami gal netgi dažniau, taigi, tai tik asmeninio pasirinkimo reikalas. Kai kada įvairuoja pyrago prieskoniai: pavyzdžiui, vietoj gvazdikėlių į pyragą dedama imbiero. Receptuose paprastai minimi kvietiniai miltai, tačiau galima rasti vieną kitą, rekomenduojantį džiūvėsėlius - man regis, naudojant džiūvėsėlius, pyragas iškepa kiek puresnis, todėl aš asmeniškai esu linkusi naudoti būtent juos. Kiaušinių baltymai būtinai išplakami ir įmaišomi pačioje pabaigoje - šiuo požiūriu jokių recepto variacijų nėra. Į glaistą retais atvejais pilama ne citrinos sulčių, o vyšnių brendžio (vok. Kirsch); dar rečiau tortas apsijojamas cukraus pudra. Bet aš citrinų atsisakyti nerekomenduočiau, nebent esate alergiški citrusiniams vaisiams, nes būtent saldžiarūgštį glaistą galėčiau pavadinti šio torto vinimi.

Rüeblitorte tradiciškai puošiamas marcipaninėmis morkytėmis - sako, Šveicarijoje jų galima nusipirkti kone kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje. Lietuvoje, žinoma, dekoracijomis tenka pasirūpinti patiems. Tiesą sakant, tai visiškai nesunku: tereikia marcipaninės masės (būna ne tiktai specializuotose parduotuvėse, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose), poros lašų maistinių dažų ir gero pusvalandžio laiko. Kiekius aš apskaičiavau taip: vienai morkytei ėmiau apie 3 g oranžinės  marcipaninės masės ir kiek mažiau negu 1 g žalios marcipaninės masė. Taigi, iš viso 12-kai morkyčių man prireikė 50-60 g marcipaninės masės ir trupučio kantrybės. Laimei, morkos nėra labai sudėtingas lipdinys:) Beje, marcipaninių dekoracijų galima prisilipdyti iš anksto.  

Nuotrauka Kristinos

Rüeblitorte - šveicariškas morkų tortas

Tortą geriausia kepti likus 1-2 paroms iki valgymo - šiek tiek pabrandintas jis būna skanesnis.

Ingredientai: (12 porcijų)

250 g cukraus
5 kiaušiniai (trynius atskirkite nuo baltymų)
½ a.š. druskos
½ citrinos žievelė ir sultys
¼ a.š. grūstų gvazdikėlių
1 a.š. cinamono
250 g smulkiai tarkuotų morkų
250 g maltų lazdyno riešutų arba migdolų (blanširuotų)
100 g miltų arba džiūvėsėlių (ir dar kepimo formai pabarstyti)
1 v.š kepimo miltelių
Glaistui:
2-3 v.š. abrikosų džemo
200 g cukraus pudros
~ 3 v.š. citrinos sulčių
Marcipaninių morkyčių (papuošti)
Migdolų plokštelių (papuošti)

  1. Dideliame dubenyje sumaišykite cukrų, kiaušinių trynius, druską, citrinos sultis bei žievelę, gvazdikėlius ir cinamoną. Lengvai paplakite, kol masė taps šviesiai gelsva ir vientisa. Įmaišykite smulkiai sutarkuotas morkas ir maltus riešutus, o paskui persijotus miltus (arba džūvėsėlius) ir kepimo miltelius (jų kiekio nemažinkite,  jų išties reikia dėti 1 valg. š.). Gerai išplakite kiaušinio baltymus ir mentele per kelis kartus įmaišykite į tešlą. Masė turi būti gana tiršta, tačiau puri.
  2. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą, aliejumi pateptą ir miltais arba džiūvėsėliais pabarstytą apvalią kepimo formą nuimamais kraštais (rekomenduojama 24 cm skersmens). Kepkite 180°C orkaitėje 50-60 min., arba kol tortas pakils, viršus gražiai parus, o šonai atšoks nuo formos kraštų. Iškepusį pyragą išimkite, apie 10 min. vėsinkite kepimo formoje, tuomet nuimkite formos kraštus, pyragą atsargiai apverskite ir nulupkite kepimo popierių. Išimtą pyragą visiškai atvėsinkite, geriausia ant grotelių.
  3. Prieš glaistydami pyragą, jo viršų ir, jeigu norite, šonus, aptepkite labai plonu abrikosų džemo sluoksniu (šis žingsnis nebūtinas, tačiau taip paruoštą pyragą bus žymiai lengviau gražiai nuglaistyti). Palikite 2-3 val., kad apdžiūtų, tuomet paruoškite glaistą: persijotą cukraus pudrą išsukite su keliais šaukštais citrinos sulčių, kol gausite baltą, blizgantį glaistą. Citrinų sultis pilkite lašas po lašo ir jų nepadauginkite, nes jeigu glaistą per daug atskiesite, jis nutekės pyrago šonais ir prastai padengs pyrago viršų. Apglaistykite pyrago viršų ir, jeigu norite, šonus.
  4. Kol glaistas  dar neišdžiūvęs, papuoškite pyragą marcipaninėmis morkytėmis, o šonus - skrudintų migdolų plokštelėmis. Prieš tiekiant pyragą, geriausia jį bent 1 dieną pabrandinti. Nuotaikingą pasakojimą, kaip reikia valgyti tortą, laikantis šveicariško etiketo, galite pasiskaityti čia.
 
Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia; kepinio istorija čia.

10 komentarų:

  1. Mano skonio pyragas :) reiks bandyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rennie, būtinai išbandykite - išties vertas nuodėmės kepinys, o ir pagaminamas lengvai ir greitai.

      Panaikinti
  2. Nuostabus! Mane visad žavėjo tokios morkytės! Pati gaminote ar pirktos?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vilma, ačiū už komplimentus! Morkytes gaminau pati, Lietuvoje jų pirkti nesu mačiusi. Kaip jau rašiau aukščiau, marcipaninės masė ir maistinių dažų būna pirkti didžiuosiuose prekybos centruose prie saldžių prieskonių ir pabarstukų (maniškiai iš Akropolio) arba specializuotuose parduotuvėlėse. Oranžinių dažų parduotuvėje nebuvo, aš pirkau geltonus ir maišiau su raudonais (žalių ir raudonų turėjau dar nuo kalėdinių meduolių dekoravimo laikų:).

      12-kai morkyčių oranžine spalva dažiau apie 50 g masės, žalia - apie 10 g. Abi mases dalinau į 12 dalių, suformavau morkytes, mediniu dantų krapštuku storuosiuose galuose pradūriau skylutes. Iš žalios masės suformavau lašelius ilgu plonu smaigaliu. Sujungiau su morkytėmis, žalią rutuliuką peiliuku porą kartų įpjoviau ir suformavau lapelius. Tuomet tik peilio pentimi arba dantų krapštuku reikia kelis kartus pabaksnoti morkytes ir suformuoti jų įrantėles. Viskas! Visas procesas man užėmė apie pusvalandį.

      Panaikinti
  3. Super skanėstas atrodo, ypač pusryčiams :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, dėkui! Ir, aišku, įžvalga visiškai tiksli: iš nesenos patirties galiu tik patvirtinti, kad tortas ir šiaip geras, o pusryčiams dar geresnis, dėl paskutinio gabaliuko namuose vyko namiškių kovos:))

      Panaikinti
  4. Google translate helped me read this :) Looks like you've got yourself a nice foodie blog! Thanks for linking to my post!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Irene, thank you for a nice comment! I really loved your story about carrot cake, and I think your blog is very helpful for anyone who is interested in Swiss culture. It was pleasure for me to read it, and I simply had to share it with my readers:)

      Panaikinti
  5. Na as dar parasysiu, nes komentarai labai svarbu, tai recepto ivertinimas , bent jau man :)
    Taigi man sis pyragas tiko velykoms, nes zuikiai, morkos ir t.t. Tikrai labai puikus, nuostabus, geras receptas. Viskas gavosi gerai, iskilo ir t.t. nesausas ir labai skanus. Dariau su kaimiskais kiausiniais. Marcipanines morkytes daziau su ciberzole vadinama kurkuma. Buvo suvalgytas labai greitai, kitai dienai nebeliko :) Darysiu dar nekarta, aciu labai uz atradima

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai džiaugiuosi, kad tortas pavyko, nesugadino šventinės nuotaikos ir sulaukė pasisekimo. Iš tikrųjų gera mintis kepti jį Velykoms - kažkaip apie zuikius net nepagalvojau:) Bet ne per seniausia kepiau sūnelio gimtadieniui ir nešėme į darželį - auklėtojos sako, kad jau seniai matė vaikus, taip noriai valgančius morkas. Tiesa, kitą kartą reikėtų prilipdyti dvigubai daugiau marcipaninių morkyčių, nes dėl jų vyko rimta konkurencija.

      Ir labai ačiū, kad suradote laiko parašyti atsiliepimą - išties, komentarai svarbūs ir kitiems skaitytojams, ir tinklaraščio autoriams . Bent jau man tai pasitikrinimas, ar teisinga kryptimi einu, ar aiškiai surašau instrukcijas ir pan., todėl visuomet norisi sužinoti, kaip pasisekė gaminusiems. O sėkmės istorijos, be abejo, nuteikia pakiliai:)

      Panaikinti