2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Bulvių, svogūnų ir gelsvės sriuba


Šįryt, žvilgtelėjusi į termometrą vaiko kambaryje (o jis netgi nėra pats šalčiausias namuose) pamačiau +15ºC. Ne itin gera žinia, o ypač tiems, kurie daugiausia dirba namuose. Iki pietų šiek tiek gelbėja arbata, bet popiet į ją žiūrėti jau nebesinori. Ateina karštų sultinių ir sriubų metas. 

Vištienos sultinys, žinoma, klasika, kurią verda dauguma tautų, bent jau Europoje. Šiandien sriubą su vištienos sultiniu išviriau taip, kaip ji retkarčiais verdama Airijoje: su bulvėmis, svogūnais ir didele puokšte gelsvės (mano šaltinyje ši sriuba taip ir pavadinta: Potato, Onion and Lovage Soup). Kažkodėl man tai - pačia geriausia ir jaukiausia šio žodžio prasme - kaimiška sriuba, kurią gardu valgyti iš senų paveldėtų lėkščių ar metalinių bliūdukų, kadaise privalomų indų visose kaimo sodybose. Be abejo, ši sriuba Airijoje turi daugybę variacijų. Pavyzdžiui, vietoje gelsvės kai kada naudojami čiobreliai, mairūnai ar kiti žalumynai, sriuba pertrinama, užbalinama pienu arba grietinėle ir t.t. Bet kadangi aš mėgstu gelsvę, o mano šeimos nariai nėra dideli trintų sriubų gerbėjai, tai ši versija mums buvo kaip tik.  

Sriubos ingredientų mažai, ir jie tokie paprasti, kad prastos produktų kokybės čia niekaip nenuslėpsi. Ir atvirkščiai - iš gerų produktų išvirsite puikią, kvapnią sriubą. Aš naudojau kaime užaugintą vištą - tiksliau, jauną gaidį, ir ne mėsinį, o paprastąjį, t.y. tokį, iš kurio išeina itin sodraus skonio sultinys (ačiū Jums, Virginija!). Vegetarai, žinoma, gali naudoti daržovių nuovirą, bet aš asmeniškai manau, kad geras vištienos sultinys (apie jo pakaitalą iš kubelių net nekalbu) čia nepamainomas. Bulvės labiausia tiktų nemiltingos, t.y. tokios, kurios verdant ilgai nesuyra. Mat jas, kaip ir svogūnus, pjaustyti šiai sriubai reikia plonytėmis riekelėmis, ir išsirinkus netinkamą veislę, bulvės gali labai greitai suvirti. Na, o gelsvės prisiskyniau savo prieskonių lysvėje: laimei, šalnos jos dar nepakando. Gelsvės čia reikia daug, jos kvapas turi vyrauti. Tai bene vienintelis sriubos prieskonis, išskyrus druską ir pipirus. Beje, pipirus geriau grūskite grūstuvėje - kažkada, kai dar juos pirkdavau maltus, net nežinojau, kad juodieji pipirai gali taip kvepėti. O pasirodo, kad gali :)

Nuotrauka Kristinos


Bulvių, svogūnų ir gelsvės sriuba

Ingredientai: (6 porcijoms) 

10-25 g sviesto 
225 g svogūnų 
350 g bulvių 
~ 1,2 l naminio vištienos sultinio arba daržovių nuoviro 
Puokštelė gelsvės lapų
Druskos ir juodųjų pipirų (pagal skonį)
Gelsvės ir petražolės lapelių (papuošti) 
  1. Svogūnus supjaustykite plonyčiais žiedais ar pusžiedžiais. Bulves supjaustykite plonomis riekelėmis. Daržovių pjaustymo būdas šiame recepte svarbus! 
  2. Puode išlydykite sviestą, sudėkite svogūnus ir ant nedidelės ugnies troškinkite, kol suminkštės, bet nespės parusti.
  3. Supilkite sultinį ir užvirinkite (sultinio kiekis gali įvairuoti, priklausomai nuo to, ar mėgstate tirštas, ar skystesnes sriubas). Sudėkite bulves, dar kartą užvirinkite. Virkite apie 5 min., tuomet sudėkite susmulkintas gelsves - jų turėtų būti bent 3 v.š. Virkite dar apie 10-15 min., arba kol bulvės ir svogūnai suminkštės, bet neišteš. Pagal skonį pasūdykite ir dosniai pagardinkite šviežiai grūstais juodaisiais pipirais. 
  4. Prieš tiekdami į stalą, pabarstykite susmulkintais gelsvių ir petražolių lapeliais.
Recepto šaltinis: 
Darina Allen, Irish Traditional Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2012, p. 23; internetinė versija čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą