2015 m. kovo 22 d., sekmadienis

Nekeptas varškės ir sausainių pyragas



Visos senos palėpės turi savo paslapčių. Paslaptingiausia mano vaikystės palėpė įsikūrusi virš tetos Marytės ir dėdės Sigito namo, tarp aukštų medžių paskendusiame vienkiemyje. Tyliai girgždančiais laiptais užlipus į viršų, atsiverdavo kitas, minkštoje prieblandoje tyvuliuojantis pasaulis, kvepiantis dulkėmis, džiovinamais pelynais, ramunėlėmis ir obuoliais; čia rikiavosi visokiausi rakandai, sunkios senovinės spintos, kuriose buvo sukabinti tokie pat senoviniai drabužiai, grūdosi dėžės su stikliniais kalėdiniais žaisliukais, nukarusios nuo balkių žvelgė Užgavėnių kaukės, blausiai blizgėjo jau kadais nebenaudojami indai. Bet pats magiškiausias daiktas buvo palėpės kampe susigūžęs kraitinis kuparas, pilnas susiūtų žurnalų komplektų, pasakų - ir ne tik pasakų - knygų, nutrintų vadovėlių ir kitų lobių. Įlipus į šią skrynią, laikas išnykdavo, o palėpė paleisdavo iš savo glėbio tik tada, kai teta ir dėdė manęs pasigesdavo, imdavo ieškoti ir kviesti žemyn.

Apačioje dažniausia laukdavo jau padengtas stalas, garuodavo sriuba, kvepėdavo blynai, baltuodavo saldus, ką tik pamelžtas pienas. Teta gamindavo neįmantriai, bet gardžiai, ir visuomet stengdavosi pradžiuginti namiškius kokiu naminiu saldumynu. Dažniausia ji kepdavo geltoną biskvitą su aguonomis, o kartais sutepdavo sausainių ir varškės pyragą, kurį apliedavo šokoladiniu glaistu. Sunkiausia būdavo ištverti per naktį, kol torčiukas susistovės, bet kitą dieną laukdavo puota :) Šis pyragas, knygų skaitymas palėpėje, dobilų šiugždėjimas, kai išdžiūvusį šieną ateidavo laikas krauti į vežimą, tetos verdama erškėtuogių uogienė, po šventadieninių pamaldų bažnyčioje dėdės parneštas citro (jis taip vadindavo limonadą) - visa tai liko atmintyje kaip brangūs anų vaikystės vasarų atšvaitai, praplazdenantys pro akis it spalvoti kaspinai ir pripildantys širdį geriausių jausmų.

Nuotrauka Kristinos

Kaip ir dera kulinariniam tinklaraščiui, šiandien daugiau papasakosiu apie varškės ir sausainių pyragą. Iš esmės tai yra tas pats, visiems gerai pažįstamas varškinis tinginys, tik sudėliotas tvarkingais sluoksniais. Sausainiai čia tinka patys paprasčiausi (kaip antai Gaidelis), o štai varškė turi būti riebi, glotni ir kreminė. Seniau, kai pieno produktų asortimentas būdavo labai ribotas, varškę pertepimui teta gamindavo pati: per mėsmalę sumaldavo paprastą naminę varškę, sviestą ir cukrų, o paskui, įbėrusi žiupsnelį vanilino, masę gerai išsukdavo (receptą rasite čia - tokį patį turiu ir savo užrašų knygelėje). Šiais laikais, kai toli gražu ne kiekvienuose namuose galima rasti mėsmalę, o prekybos centruose apstu įvairių varškės kremų, šis pyragas gali nesunkiai tapti desertu iš dviejų ingredientų . 

Nuotrauka Kristinos

Kad šį pyragą galima gaminti kitaip, negu jį gamindavo mano teta, pirmąkart supratau, skaitydama Nami-Nami, garsios estų tinklaraštininkės, įrašą. Pasirodo, estai šį sausainių pyragą laiko savo virtuvės klasika ir vadina küpsisetort (arba küpsisekook). Sausainius jie pertepa ne tik įvairiais varškės kremais, bet ir tiršta grietine. Anot Nami-Nami, pyragas itin mėgstamas vaikų, todėl estai dažnai jį gamina rugsėjo 1-osios ir kitų vaikų švenčių progomis. Be to, išsiaiškinau, jog panašiai šį skanėstą daro ir latviai, tik jam naudoja Selga sausainius, o į varškės kremo sluoksnį mėgsta įmaišyti bananų. Todėl vieną popietę gavusi dovanų visą dėžę Valio produktų, iškart supratau, jog atėjo laikas išmėginti mūsų kaimynų pyrago variantą: pamaniau, jog gaminti estišką pyragą su estišku varškės kremu bus labai korektiška :) 

Nuotrauka Kristinos

Keli žodžiai apie išragautus Valio produktus. Labiausia mums patiko visi nesaldūs produktai: kefyras, sviestas, jogurtas be priedų. Vaikas, be abejo, buvo sužavėtas saldžiu geriamu jogurtu mažyčiuose buteliukuose. Man saldūs jogurtai patys vieni buvo kiek per saldūs - maišiau juo su natūraliu jogurtu, o tuomet buvo kaip tik :) Bet saldumo riba labai individuali, taigi šiuo klausimu vienos nuomonės ko gero būti negali. O štai varškės kremai, kaip patyriau, labai tinkami desertams gaminti. Sausainių pyragas, perteptas šiuo kremu, būna itin minkštas (minkštesnis, negu gaminant su paprasta varške), vientisas ir gardus. Tiesa - ir labai sotus, todėl vienai porcijai pakaks mažo gabaliuko, o nedidelio pyragėlio (toks jis ir išeina) užteks pasivaišinti patiems ir dar pavaišinti svečius. Savo pyragui aš naudojau vanilinį Valio varškės kremą, bet tikrai neapsiriksite, jeigu naudosite ir kitų skonių (pavyzdžiu, abrikosų) šios linijos varškę. 


Ir dar keli žodžiai apie pyrago apipavidalinimą. Mano teta glaistą pyragui išvirdavo pati; tam prireikdavo cukraus, kakavos, šiek tiek sviesto ir šlakelio pieno. Nami-Nami siūlo tiesiog išlydyti pirktinį šokoladą, įmaišyti į jį truputį sviesto bei grietinėlės ir užpilti ant pyrago. Tačiau iš tikrųjų šokoladinis glaistas - tik vienas iš pasirinkimų, nes yra daugybė receptų, kurie rekomenduoja šį pyragą puošti trupiniais, riešutais, uogomis, vaisiais, įvairiais pabarstukais ir t.t. Tiesą sakant, šokoladinis glaistas čia labai tinka, bet gražiai nuglaistyti šį pyragą nėra lengvas darbas: kadangi viršutinis pyrago sluoksnis yra riebios varškės, ji ima tirpti, pilant šiltą glaistą, o jeigu glaistas atšąla per daug, jis prastai ir negražiai tepasi. Taigi, šį kartą aš rinkausi tokią išeitį: pyragą apsijojau paprasta nesaldžia kakava, o tuomet puošiau cukruotomis apelsino žievelėmis (vyras kažkur rado pirkti natūralių, sumaišytų su rožinėmis, negalėjau patikėti :) ir Rūtos saldainiais braškės šokolade. Taip pyragas įgavo šokoladinę natą, be to, braškės šokolade ne sezono metu man yra žymiai gardesnės negu šviežios, kurios kovo mėnesį dar tikrai nėra aukščiausios kokybės. Tačiau iš esmės toks papuošimas - tai tik mano pastangos atsižvelgti į sezoniškumą, o ne kažkoks privalomas sausainių pyrago elementas. Jūs galite pyragą puošti ir gardinti tokiais priedais, kokie jums patinka labiausia. 

Nuotrauka Kristinos 


Küpsisetort - nekeptas sausainių ir varškės pyragas 

Ingredientai: (išeis mažas pyragėlis, maždaug 9 porcijos) 

2 pakeliai paprastų keturkampių sausainių (aš naudojau sausainius Gaidelis; iš viso prireiks 27, t.y. maždaug pusantro pakelio sausainių)
~600 g varškės kremo (aš naudojau 2 pakelius po 300 g Valio vanilinio varškės kremo; jis labai minkštas ir drėgnas, todėl sausainių papildomai laistyti pienu, kava ar sirupu nereikės)
Glaistui:*
100 g šokolado
50 g sviesto
4 v.š. grietinėlės 
  1. Varškės kremą sudėkite į dubenį ir išsukite. 
  2. Ant lentelės ar didesnėje keturkampėje lėkštėje ištieskite baltą sviestinį popierių, į kurį buvo įvynioti sausainiai - taip pyragą vėliau bus lengviau perkelti. Ant jo išdėliokite kvadratą iš 9 sausainių. Užtepkite trečdalį varškės kremo; iš pradžių sausainiai "bėgios", bet užtepus pirmąjį varškės sluoksnį, daugiau jų gaudyti nebereikės :) Ant varškės išdėliokite antrą eilę sausainių, užtepkite antrą trečdalį varškės kremo, tuomet vėl dėkite sausainius. Aptepkite pyrago viršų ir šonus likusiu varškės kremu. Dėkite pyragą į šaldytuvą maždaug pusvalandžiui, kad apstingtų. 
  3. Dubenėlyje virš garų išlydykite šokoladą, sudėkite sviestą ir grietinėlę. Išmaišykite, nukaiskite ir porą minučių palaukite, kol glaistas šiek tiek pravės. Išėmę pyragą iš šaldytuvo, jį nuglaistykite. Jeigu norite, papildomai papuoškite uogomis, vaisiais, cukruotomis gėlėmis ir pan. 
  4. Pyragą dėkite į šaldytuvą ir palikite maždaug 8 val. ar ilgesniam laikui, kad susistovėtų (tradiciškai laikoma per naktį). Per tą laiką sausainiai sudrėks, o kremas sutirštės ir sustings. 
  5. Pyragą pjaustykite mažais gabaliukais. Mums gardžiausia jį valgyti su nesaldžia kava, bet vaikams labiau tiks žolelių arbata.
*Pyragą glaistyti nėra būtina, žr. pastabas aukščiau. Aš nuotraukose matomą pyragą apsijojau nesaldinta tamsia kakava ir puošiau cukruotomis apelsinų žievelėmis bei Rūtos saldainiais braškės šokolade.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.

6 komentarai:

  1. Kaip visąlaik įdomu ir žavu. Nuotraukos super, tikiuosi skonis taip pat. Su malonumu išsaugosiu receptą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už komplimentus, malonu juos išgirsti ir žinoti, kad turiu savo skaitytojų. O kai dėl pyrago, tai jis turėtų patikti visiems, mėgstantiems varškę. Be to, jį kiekvienas gali pritaikyti savo skoniui: pavyzdžiui rinktis šokoladinius sausainius, kitos rūšies varškę, glaistą arba kitokius priedus (tarkime, rūgščias uogas). Linkiu surasti tą variantą, kuris Jums bus gardžiausias :)

      Panaikinti
  2. paskutinė nuotrauka suerzino gerąja prasme - užsimaniau saldaus! :) tobulai paprasta, man labai patiktų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jurgita, o gal nereikia erzintis, bet tiesiog save palepinti kokiu saldžiu kąsneliu ? :) Šitas pyragėlis išties labai paprastas, bet gardus, jeigu pasitaikys proga, rekomenduoju išmėginti. Ačiū už gražų atsiliepimą :)

      Panaikinti
  3. Atsakymai
    1. Sonata, nežinau, ar dėl kažkokių techninų problemų ar dar dėl kitų man nežinomų priežasčių, savo pašte aš matau Tavo klausimą, kurio nematau čia, ir skamba jis taip:

      Kaip pavyko šonus apibarsyti kakava?

      Jeigu dar aktualu, mano atsakymas būtų toks. Tiek kakavą, tiek cukraus pudrą ant pyragų šonų barstau primityviuoju būdu: ties pyrago kraštu iš arbatinio šaukštelio lėtai beriu kakavą (arba cukrų) ir iš toliau papučiu (kaip pūsdama žvakę), kad milteliai nusėstų ant drėgno pyrago šono. Dalis jų, žinoma, atsiduria ant lėkštės ar padėklo krašto, tačiau juos visuomet galima nuvalyti drėgna servetėle.

      Panaikinti