2015 m. liepos 3 d., penktadienis

Salotinės sultenės su burokėliais



Man žodis bistro skamba netgi prancūziškiau negu kavinė, nors yra versijų, jog jis kilo iš rusiško raginimo быстро (liet. greitai). Esą atėję užkąsti, taip šūkaudavo 1814 m. Paryžių okupavę rusų karininkai bei kazokai. Tiesa, dalis lingvistų su tokia žodžio etimologija nesutinka ir nurodo, kad paryžiečių žodyne jis atsirado tik XIX a. pabaigoje. Kaip ten bebūtų, dabar bistro - Prancūzijos kasdienybė, maitinimo įstaiga, kurią ko gero būtų galima laikyti tarpine grandimi tarp kavinės ir valgyklos. Bistro patiekalai neįmantrūs, sotūs ir "naminiai". Šiandieninės salotos - bistro klasikos pavyzdys.

Salotinės sultenės (lot. valerianella lucusta, pranc. mâche ir kt.) į mūsų virtuvę (ir daržus) atkeliavo palyginti neseniai, bet populiarėja jos gana sparčiai. Tuo stebėtis nereikėtų: gero riešutinio skonio, neturinčios jokio kartumo, sultingos, traškios ir dekoratyvios, sultenės mėgstamos net išrankių virtuvės šefų. Auginti jas irgi paprasta: salotinės sultenės nereiklios, dygsta ir auga lengvai, visą amžinybę neperauga, o jų skoninės savybės neprastėja. Antra vertus, salotinės sultenės - naujiena tik mums, o štai, tarkime, prancūzai jas valgo nuo senų senovės. Sultenės - plačiai paplitęs augalas tiek Europoje, tiek kitose pasaulio dalyse; paieškojus, laukinių sultenių galima būtų rasti ir Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad prancūzų valstiečiai šį javuose ir dirvonuose aptinkamą augalą naudojo maistui, o mes - ne. Bet tikras lūžis salotinių sultenių istorijoje įvyko XVII amžiuje, kai Ludviko XIV sodininkas Jean-Baptiste de La Quintinie ėmė ją auginti Versalio soduose. Salotinės sultenės nuo to momento nebebuvo vien prastuomenės žolės. Persikrausčiusios ant aristokratų ir pasiturinčių žmonių stalų, jos įgijo aukštesnį statusą ir iki šiol turi "karališkų" salotų reputaciją. Tiesa, su laiku buvo išvesta ne viena salotinių sultenių veislė, todėl vargu ar salotinės sultenės, kurias valgome mes, ir salotinės sultenės, kurias valgė Liudviko XIV dvaras, būtų identiško skonio.

Jean-Baptiste de La Quintinie (1626-1688), Liudviko XIV sodininkas, kuriam be daugybės kitų dalykų turime būti dėkingi ir už salotines sultenes. Atvaizdas iš čia.

Salotines sultenes galima maišyti su kokiomis tik norite daržovėmis bei įvairiais padažais, ir rezultatas visais atvejais bus puikus ar bent jau neblogas. Vis dėlto prancūzai yra įsitikinę, kad niekas su jomis nedera geriau negu burokėliai. Salotinės sultenės ir burokėliai - klasikinis duetas, ir pačioms paprasčiausioms salotoms prireiks tik šių dviejų ingredientų bei šlakelio padažo. Vis dėlto dažniausia prancūzai pateikia "išplėstinę" salotų versiją, papildomai dėdami į jas graikinių riešutų, kietai virto kiaušinio arba ožkos sūrio - tokios salotos tampa savarankišku lengvu patiekalu (aš jums nufotografavau savo pietus :). Tiesa, tai yra pats elementariausias, seniausias ir populiariausias šių salotų receptas: pasižvalgę internete nesunkiai aptiksite kitų šio užkandžio variantų su svogūnais bei česnakais, obuoliais, pomidorais, skrebučiais ir netgi tunu. Įvairuoja ir padažai, tiesa, jie tradiciškai gaminami aliejaus ir citrinos sulčių/acto pagrindu - šios salotos tikrai neturėtų skęsti majonezo ir grietinės jūroje. Taigi, sveikos, lengvos ir gardžios jums liepos :)

Nuotrauka Kristinos



Salotinės sultenės su burokėliais

Ingredientai

Salotinės sultenės
Kepti arba virti burokėliai
Graikiniai riešutai*
Kietai virti kiaušiniai arba ožkos sūris
Padažui (1 nemažai porcijai):
1 a.š. garstyčių (aš naudoju grūdėtas Dijon)
1 a.š. medaus
1-2 v.š. citrinos sulčių arba švelnaus skonio acto
2-3 v.š. graikinių riešutų arba kitokio švelnaus skonio aliejaus
Druskos ir pipirų (pagal skonį)
  1. Salotines sultenes nuplaukite, nuskabykite šakneles (skrotelių galima neardyti) ir nusausinkite. Burokėlius nulupkite ir supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. Jeigu naudosite, kietai išvirkite ir skiltelėmis supjaustykite kiaušinius. Jeigu reikia, išgliaudykite graikinius riešutus. 
  2. Pagaminkite padažą: garstyčias ištrinkite su medumi, supilkite citrinos sultis arba actą, pasūdykite, pagardinkite pipirais ir galiausia įpilkite aliejaus. Suplakite, paragaukite, ar nieko netrūksta. Vadovaukitės savo skoniu: jeigu norisi rūgštesnio padažo, naudokite daugiau citrinos sulčių ar acto, jeigu nemėgstate saldumo, nedėkite medaus ir t.t. Bendra taisyklė yra tokia, kad salotinėms sultenės reikia mažiau aliejaus negu kitų rūšių salotoms, ir jis turėtų būti kuo švelnesnis, geriausia riešutinis. 
  3. Salotas išdėliokite lėkštėje. Šiek tiek padažo užpilkite ant smulkintų burokėlių, išmaišykite, tuomet burokėlius dėkite ant salotinių sultenių. Apibarstykite graikiniais riešutais. Aplinkui išdėliokite kiaušinio skilteles arba užtrupinkite ožkos sūrio. Prieš pat valgant, apšlakstykite likusiu salotų padažu. 
* Graikiniai riešutai su kevalu, kuriuos patys išgliaudysite, daug geriau atrodys ir bus saldesnio skonio negu tie, kuriuos pirksite jau išgliaudytus, pastovėjusius ir gerokai patrintus. Aš naudojau lietuviškus graikinius riešutus, kuriais pasidalino kaimynai.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia, čia ir, tiesą sakant, dar keliolika puslapių :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą