2015 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Marinuotos silkės su daržovėmis



Silkės mūsų namuose - sezoninis patiekalas, valgomas šaltuoju metų laiku, kai prekyboje atsiranda šviežių, riebių ir ne per daug įsisūrėjusių žuvų. Jau daug metų perku tik silkes su galvomis, ir kaskart, svečiuose paragavusi aliejuje išmirkytų silkių pusgaminių, įsitikinu, kad gerai darau :) Tobuliausios, aišku, būna namuose pasūdytos silkės (visuomet naudojuosi Odetos receptu), deja, parduotuvėje ar turguje rasti nesūdytų žuvų nėra taip lengva. Na, bet jeigu žinote "taškus" kur pardavinėjama kokybiškos, švelniai sūdytos silkės su galvomis, tuomet viskas gerai - jūsų silkių patiekalai vis tiek bus puikūs.

Prekybos vietos, kuriose perku gardžias silkes, įsikūrusios gana toli nuo mano namų, o artimiausiuose prekybos centruose pardavinėjamas silkes geriausiu atveju būtų galima pavadinti vidutiniškomis. Vis dėlto, jeigu silkes nusprendžiu marinuoti, kartais jų nusiperku. Marinatas net ne pačias pačiausias silkes paverčia dėmesio vertu užkandžiu. Tiesą sakant, labai skanias silkes man netgi gaila marinuoti, o štai tada, kai namo parsineštos silkės būna ne visai tokios, kokių tikėjausi (dažniausia - per sūrios), iškart prisimenu, kad marinatas šį trūkumą gali ištaisyti.

Nuotrauka Kristinos

Silkes paprastai marinuoju lietuviškai, taip, kaip išmokė mama - man tai vienas skaniausių lietuviškų užkandžių. Bet šiandien papasakosiu apie vieną iš silkės marinavimo būdų, kurį naudoja švedai. Tai vadinamosios stiklapūčio silkės - glasmästarsill. Jos gaminamos visai paprastai: silkių gabaliukai sluoksniuojami su morkomis, porais, raudonaisiais svogūnais ir prieskoniais (pipirais, lauro lapais, kai kada - krapais), tuomet užpilami saldžiarūgščiu marinatu, ir visas tas grožis laikomas šaldytuve 2-7 paras. Tuomet silkės ir su jomis išsimarinavusios daržovės valgomos kaip užkandis su bulvėmis, juoda duona ir t.t.

Nuo lietuviškųjų stiklapūčio silkės skiriasi keliais dalykais. Pirmiausia, daržovės nėra apverdamos marinate - į stiklainį su silkėmis jos dedamos žalios, todėl net marinuotos lieka traškios. Antra, švediškame marinate daugiau cukraus ir mažiau acto negu lietuviškame, todėl marinuotų silkių skonis būna kiek kitoks. Trečia, stiklapūčio silkės į stalą visuomet tiekiamos su visu stiklainiu - štai kodėl naudojamos įvairiaspalvės daržovės, stengiamasi jas gražiai susluoksniuoti, o dėliojant silkių gabaliukus, į išorę atgręžiama sidabrinė jų odelė. Idealiu atveju, silkių stiklainis turi atrodyti kaip koks vitražas ir tapti stalo puošmena - ne veltui patys švedai tikina, jog tai vienas gražiausių tradicinių švediškų patiekalų. Aš asmeniškai stiklainiukuose niekuomet nepatiekiu sriubos, salotų ar desertų, kaip kad dabar madinga - man atrodo, iš tokių indų valgyti paprasčiausia nepatogu, tačiau šios silkės privalo būti patiektos būtent stiklainyje. Bet tiesiai iš jo užkandis irgi nekabinamas - kiekvienas valgantysis silkių dedasi į savo lėkštę - taip žymiai patogiau.

Skandinavai turi daug silkių marinavimo būdų. Anksčiau tai buvo būtinybė, norint žuvis ilgiau išlaikyti nesugedusias. Dabar silkės marinuojamos pirmiausia todėl, kad taip paruoštos jos būna skanios, o antra - todėl, kad, taupant laiką, jas galima paruošti iš anksto. Tarkime, šias silkes galima užmarinuoti sekmadienį, o valgyti kokį trečiadienio vakarą, kai visai nėra kada gaminti vakarienės; arba paruošti viduryje savaitės, nes savaitgalį, laukiant svečių, užkandžių ruošti jau nebebus kada ir t.t. Žodžiu, geras dalykas tos marinuotos silkės, ypač artėjant Adventui.

Nuotrauka Kristinos



Glasmästarsill - marinuotos silkės su daržovėmis

Ingredientai: (išeis 0,5 l stiklainis silkių, 4-6 porcijos užkandžio)

2 didelės, riebios silkės su galva
1 maža morka (sultinga ir nesuvytusi)
1 vidutinio dydžio raudonasis svogūnas
1 mažas poras (arba apie 7 cm ilgio didelio poro gabaliukas)
2 lauro lapeliai
Juodųjų, baltųjų ir kvapiųjų pipirų (rupiai grūstų, pagal skonį)
Marinatui:
80 g cukraus
50 ml paprasto acto (12%)
150 ml šalto virinto vandens
  1. Silkes išdarinėkite, išrinkite kaulus ir supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. 
  2. Morką ir porą supjaustyklite plonais griežinėliais, svogūną - plonais pusžiedžiais. 
  3. Į stiklainį susluoksniuokite daržoves ir silkę, stengdamiesi, kad silkės sidabrinė odelė būtų atgręžta į išorę. Tarp silkės ir daržovių sluoksnių pagal skonį pabarstykite pipirų, įdėkite porą lauro lapelių. 
  4. Paruoškite marinatą. Cukrų ir actą užvirinkite nedideliame prikaistuvyje ir trumpai pavirkite, kad visiškai ištirptų cukrus. Sumaišykite su šaltu virintu vandeniu. Jeigu reikia, papildomai atvėsinkite - marinatas turi būti kambario temperatūros ar šaltesnis. 
  5. Paruoštą marinatą supilkite ant silkių ir daržovių - jo turėtų būti tiek, kad viskas būtų vos vos apsemta. Užsukite stiklainį ir 2-7 paras laikykite šaldytuve. 
  6. Patiekite silkes į stalą tame pačiame stiklainyje, kuriame jos marinavosi. Valgykite su virtomis bulvėmis ar juoda duona. Švedai prie silkės dažnai pasiūlo ir kitų priedų - kietai virtų kiaušinių, grietinės, Västerbotten sūrio, o taip pat - stiklelį degtinės :)
Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia ir čia:
Annica Triberg, Per Ranung, Tore Hagman, Very Swedish, Bokförlaget Max Ström, 2007, p. 26-27.

8 komentarai:

  1. Kristina, aciu Tau uz pagiras :) Pilnai sutinku su Tavimi, kad silke reikia arba paciam sudytis arba ypatingai teisingo pardavejo. Net ir kilometrai tampa nebesvarbus. Marinuota silke su darzovemis yra mano dukros mylimiausia, mano su pomidorais ir saulegrazu aliejumi, o vyro su imbierais ir citrina. Pastaraji nuosirdziai linkiu isbandyti.
    O dabar taip uzsimaniau SILKES…ziauru…o dar nuotrauku grozis!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kokia pažįstama situacija, Odeta! Aš kartais irgi nežmoniškai užsimanau silkių, bet čia ir dabar dažniausia gerų nebūna, tai tada marinuoju. Bėda tik, kad kiti namiškiai marinuotoms pirmenybės neteikia, mano vyrui su pomidorais arba imbierais aiškiai labiau patiktų - pasižadu šį sezoną išbandyti. Ir už komplimentą ačiū, dabar, kai dienos tokio tamsumo ir niūrumo, su nuotraukomis reikalai darosi ne kokie, bet stengiuosi, kiek galiu :)

      Panaikinti
  2. Atrodo labai gardžiai! O jei namie tik 9%actas, jo deti kiek daugiau ar visgi pirkti 12%?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už gražų atsiliepimą! Nemanau, kad dėl kelių šaukštų būtų verta pirkti visą butelį acto; aš Jūsų vietoje pilčiau apie 70 ml 9 proc. stiprumo, nemanau, kad dėl to marinatas kažkaip suprastėtų. Sėkmės :)

      Panaikinti
  3. Isbandziau sita recepta,bet pabijojau deti tiek daug cukraus,turbut be reikalo,nes visai nesijaucia saldumo,tai kita karta desiu tiek,kiek priklauso.Ir per mazai silke numirkiau,cia Norvegijoj ji labai suri,tad kita karta ir silke gerai numirkysiu ir cukraus desiu,kiek reikia ir manau bus dar skaniau,nors ir sy kart skanu buvo,tik gal suroka siek tiek,bet su karstom bulvem pats tas.Aciu labai uz recepta,esu didele Jusu blogo gerbeja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Irma, pirmiausia ačiū, kad užsukate į mano puslapį, skaitote, išbandote ir parašote įspūdžius. Tokie skaitytojai kiekvienam tinklaraštininkui - patys brangiausi. Dėl silkės: daugelyje skandinaviškų receptų siūloma prieš marinuojant silkę, per naktį (taigi, bent 8 val.) pamirkyti jos filė šaltame vandenyje. Lietuvoje šis žingsnis kaip ir neaktualus, nes net truputį sūresnė (mūsų standartais) silkė marinate tampa normalaus sūrumo. Bet skandinavai, matyt, ne be reikalo taip rašo - jeigu tuose kraštuose silkė labai sūri, tai ko gero šios instrukcijos reikėtų laikytis. O saldumo pagal šį receptą mums nebuvo per daug, sakyčiau, kaip tik. Linkiu, kad antrasis kartas būtų sėkmingesnis ir lūkesčius pateisintų su kaupu :)

      Panaikinti
  4. Gaminau, labai patiko ir man ir mano isrankiam vyrui. Manau sita silke bus daznas patiekalas musu namuose, ypac kai jau tuoj tuoj teks grizti i darba :)Reikia isigyti grazesni stiklaini ir bus puikus patiekalas Kucioms :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sandra, nepaprastai smagu gauti tokias žinutes! Džiaugiuosi, kad jūsų šeimai receptas tiko ir patiko, o kaip nelengva įtikti išrankiems namiškiams puikiai žinau :) Aš pati pamėgau "išankstinius" receptus, kai vaikas buvo mažas, ir iki dabar jais naudojuosi (brandinti pyragai ir meduoliai, marinuotos silkės, rauginti grybai ir t.t.) - pirmiausia, tai skanu, o antra - žymiai mažiau streso, pavyzdžiui, prieš šventes, nes nemažą dalį patiekalų galima neskubant pasiruošti maždaug prieš savaitę ar netgi dar anksčiau, paskutinę dieną lieka laiko manikiūrui :) Puiki mintis apie dailų stiklainį, jaučiu, per šias Kūčias aš pasinaudosiu Jūsų patarimu :)

      Panaikinti