2015 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Vištienos ir bananų apkepas "Skrajojantis Jokūbas"



Skandinavų virtuvei taikomi įvairiausi epitetai - šiaurietiška, paprasta, sveika, madinga ir t.t., bet retai kada ji pavadinama egzotiška. Iš esmės ji ir nėra egzotiška, bent jau žiūrint iš europietiškos perspektyvos. Vis dėlto skandinavų virtuvėje yra pavienių patiekalų, kuriems tiktų toks apibūdinimas - vieniems todėl, kad yra archajiški (pavyzdžiui, kraujiniai blynai ar fermentuota, t.y. pūdyta žuvis), kitiems - todėl, kad yra sukurti iš atvežtinių, tiems kraštams nebūdingų produktų, derinant juos su vietiniais ingredientais ir/ar gaminimo technikomis. Būtent pastarajai kategorijai priklauso ir šiandieninis Švedijos patiekalas, gimtinėje vadinamas Flygande Jacob, o mūsiškai - Skrajojantis Jokūbas.

Nuotrauka Kristinos

Skrajojantis Jokūbas - tai vištienos ir bananų apkepas, pagardintas traškia šonine ir sūdytais žemės riešutais. Neskamba šiaurietiškai, ar ne? :) Vis dėlto, Švedijoje šis patiekalas labai populiarus ir mėgstamas. Radau info, kad net 75% vaikinų, pirmą kartą ruošdami vakarienę savo merginoms, renkasi būtent Skrajojantį Jokūbą (čia, žinoma, kalbama apie procentą tų vaikinų, kurie apskritai moka įjungti orkaitę :) Be to, Skrajojantis Jokūbas itin mėgstamas vaikų, jis gaminamas net mokyklų valgyklose. Suaugusieji dažnai įvardija šį patiekalą kaip nostalgišką, primenantį namus ir mamos ruoštus pietus. Tiesa, dauguma žmonių, užaugusių su Skrajojančiu Jokūbu ir dabar ruošiantys šį apkepą savo palikuoniams, dar gana jauni - mat patiekalas buvo sukurtas tik 1976 metais.

Teigiama, kad recepto autorius - Ove Jacobsson, bendrovės, lėktuvais gabenančios siuntinius, darbuotojas (štai kodėl toks patiekalo pavadinimas). Istorija byloja, esą vieną kartą šiuo savo sugalvotu apkepu jis pavaišinęs gerą draugą, restorano šefą. Pastarasis taip susižavėjo iki tol neragautu deriniu, jog bičiulio receptą išsiuntė žurnalui Alt om mat (liet. Viskas apie maistą), kuris jį netrukus išspausdino. Tai buvo vienas iš tų receptų, kuris, kaip sakoma, išpopuliarėjo per vieną dieną. Dabar švedai jį laiko savo klasikiniu patiekalu, nors už Švedijos ribų jis ir nėra plačiai žinomas. 

Nuotrauka Kristinos

Rasti internete originalų, 1976 m. išspausdintą Skrajojančio Jokūbo receptą nėra jokių problemų. Skaitant jį, mane labiausia stebina ingredientų kiekiai - patiekalą ruošti rekomenduojama iš 4 (!) keptų viščiukų mėsos. Nežinau, kokio dydžio buvo Ove Jacobsson šeima, bet jeigu jūs neauginate 12 vaikų ir nekviečiate į svečius visos savo giminės, ingredientų kiekius siūlyčiau stipriai sumažinti. Keptą vištieną supjausčius gabaliukais, ji apibarstoma itališkais prieskoniais (sunku pasakyti, kokie jie buvo anuo metu), sumaišoma su smulkintais bananais ir padažu, suplaktu iš riebios grietinėlės bei kelių šaukštų čili padažo, ir kepama orkaitėje apie pusvalandį. Baigiant kepti, apkepas apibarstomas traškia šonine ir sūdytais žemės riešutais. Patiekale dera bananų saldumas, vištienos ir padažo švelnumas, šoninės sūrumas, riešutų traškumas - žodžiu, išeina netikėtas, bet pakankamai harmoningas ir turtingo skonio patiekalas. Nenuostabu, jog kiekvienas jį norėjo ir tebenori patobulinti pagal save, todėl egzistuoja gausybė Skrajojančio Jokūbo variantų. Tokį patiekalą, sukurtą Skrajojančio Jokūbo motyvais, lietuvių kalba čia yra paskelbusi Asta. Tuo tarpu aš likau ištikima sau ir stengiausi nuo originalaus recepto nutolti kuo mažiau, išskyrus tai, kad į patiekalą dėjau kario - šiais laikais jis dažniausia naudojamas vietoje itališkų prieskonių. Buvo truputį senamadiška ir tikrai gardu :) 

Nuotrauka Kristinos 



Flygande Jacob - vištienos ir bananų apkepas Skrajojantis Jokūbas 

Ingredientai: (maždaug 6 porcijoms)

Ingredientų kiekis orientacinis.

~ 600-700 g keptos vištienos*
2 bananai
~ 300 ml riebios grietinėlės
3-4 v.š. saldaus čili padažo
Nebūtinai: 1 a.š. kario miltelių
~ 150-200 g šoninės (aš naudojau karšto rūkymo)
~ 100 g sūdytų žemės riešutų
Patiekiant:
Virtų ryžių
Šviežių daržovių salotų 
  1. Vištieną supjaustykite norimo dydžio gabaliukais; jeigu reikia, išrinkite kaulus. Paragaukite. Jeigu vištiena atrodo prėska, ją papildomai pasūdykite ir/ar pagardinkite prieskoniais. 
  2. Nuluptus bananus perpjaukite skersai per pusę, o tuomet kiekvieną gabaliuką padalinkite išilgai į 2 dalis. Supjaustykite pusžiedžio formos gabaliukais. 
  3. Grietinėlę išplakite. Baigdami plakti, pagal skonį pagardinkite čili padažu ir, jeigu norite, kariu. 
  4. Dideliame dubenyje sumaišykite vištieną, bananus ir plaktą grietinėlę su prieskoniais. Masę sudėkite į karščiui atsparų apkepo indą (geriau keraminį arba metalinį, stiklinis prasčiau įkaista, todėl apkepas jame prasčiau iškeps). Mentele arba šaukštu palyginkite apkepo paviršių, kad masė pasiskirstytų daugmaž tolygiai, ir dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180ºC. Kepkite apie 25 min., arba kol apkepo paviršius ims lengvai ruduoti. 
  5. Per tą laiką susmulkinkite šoninę ir ją pakepinkite keptuvėje (aš karšto rūkymo šoninę supjausčiau plonomis riekelėmis, o jas - siauromis juostelėmis. Kepiau su trupučiu taukų, kol šoninė tapo traški.) 
  6. Baigiant kepti apkepui, apibarstykite jį šonine ir žemės riešutais. Kepkite dar apie 5 min. 
  7. Išėmę apkepą iš orkaitės, tiekite tuojau pat. Tradiciškai jis valgomas su virtais ryžiais ir šviežių daržovių salotomis.
* Šiam patiekalui tiktų ir kepta vištiena iš parduotuvės, arba namuose kepto vištos likučiai (žinoma, kaulus tektų išrinkti). Kitas būdas - šviežią vištieną (pavyzdžiui, krūtinėles) pasūdyti, pabarstyti pipirais bei kitais mėgstamais prieskoniais ir iškepti keptuvėje, o paskui susmulkinti.

Nuotrauka Kristinos 

Svarbiausias recepto šaltinis čia.

6 komentarai:

  1. Sveiki,labai noriu isbandyti sita idomu recepta,tik idomu pasidare,ar grietinele iki standumo reikia isplakt,na kaip krema tortui?Ir del formos ar tikrai stikline netinka,nes nei keramines nei metalines neturiu,na turiu tokia metaline,kur tartas kepti galima,net nezinau,gal bus proga keramine isigyt :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Irma, aš grietinėlę išplaku kaip tortui, tuomet mėsa tarytum paskęsta putose. Kepdama grietinėlė subliūkšta, bet vis tiek mėsos paviršius nespėja išsausėti. Dedant neplaktą grietinėlę, arba jos reikia labai daug (kad mėsa skęstų), arba mėsa apačioje bus sultinga, o apkepo viršus labai apdžius.

      Dėl indų: kadangi čia dedama jau kepta mėsa, o žalių kietų daržovių nėra, tai gal ir su stikliniu prasisuktum. Bet aš su stikliniais indais turiu liūdnų patirčių, pvz. kažkada dariau paprasčiausią troškinį iš vištienos krūtinėlės, gabaliukais pjaustytų bulvių, morkų ir grietinėlės. Sudėjau viską į stiklinį puodą, bet net po 2 val. kepimo daržovės buvo kietos, nors metaliniame/keraminiame inde jau seniai viskas būtų iškepę. Laukė svečiai, aš nervinausi ir prisiekiau niekada nieko stikliniuose induose nekepti - dabar tą puodą naudoju šaltibarščiams patiekti :)Taip pat kažkada didelėje stiklinėje skardoje žemais krašteliais mėginau kepti moliūgo gabalus - irgi po 1,5 val. perdėjau į metalinę ir baigiau kepti, nes niekaip nesuminkštėjo. Olandiškas padažas kaitinant virš garų stiklinį dubenėlį man irgi nesigauna, nors metaliniame pagaminu per 5 min. ir t.t. Žodžiu, ne tik dėl šio apkepo, bet ir dėl visų kitų - geriau jau įsigyti kokį keraminį troškintuvą. Manau, neilgai truks pamatyti skirtumą :)

      Panaikinti
  2. Kaip viskas issamu ir aisku :).O gal galetumet patarti i ka atkreip demesi pries perkat keramini ir metalini inda,o gal net esate isbandziusi ir zinote,kurios firmos tikrai geros kokybes puodai ir indai.Gaminti megstu labai,bet mazokai patirties turiu renkantis kepimo indus,o taip norisi nusipirk viena,bet patikima.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Irma, į sveikatą :)

      Kepimo indams aš didelių reikalavimų nekeliu; žinoma, turint krūvą pinigų, galima įsigyti prancūzų Le Creuset, kurį naudoti vėliau galėtų dar ir vaikai bei anūkai :) Bet kadangi nesu tokia pasiturinti, o Le Creuset kainuoja ištisą palikimą, tai keraminę formą, kurioje kepiau šį apkepą, pirkau Maximoje, Latvijos gamybos ir nukainuotą iki kelių eurų :) Viskas joje kepa liuks, jokių pretenzijų neturiu. Dar man labai praverčia keraminis troškintuvas su dangčiu - šitą irgi pirkau per kažkokį puslapį tipo mainyk.lt, padėvėtą, už simbolinę kainą, viskas troškinasi puikiai. Metalinius troškintuvus esu paveldėjusi iš mamos, sovietinius, įtariu, Ukmergės "Vienybės" gamybos :) Dar turiu porą mažų keraminių kepimo formelių - vieną pirkau profesionaliems virėjams skirtoje parduotuvėje "Sangaida" (nes buvo labai maža kaina :), kitą draugė aptiko sendaikčių turguje ir nupirko man, nes pasirodė gražutis dalykėlis :) Tai tiek tų patirčių, manau, kad kepimo indams (ypač keraminiams, kurie ir įskyla, ir sudūžta) per daug išlaidauti nėra didelės būtinybės, tik aš visuomet stengiuosi pirkti ne Kinijoje gamintus, nes gana dažnai pasirodo perspėjimų, kad kinietiški indai nesaugūs, gaminami iš kenksmingų medžiagų.

      Panaikinti
  3. Siandien isbandziau ir labai labai patiko :)
    Kepiau metalinej, kvadratinej tortams kepti skirtoj formoj, ja istiesiai kepimo folija ir viskuo likau labai patenkinta.
    Bijojau rizikuot, nes neau dar girdejus bananu ir visienos derinio., bet likau nenusivylus ur ateityje tikrai dar darysiu :)
    Labai aciu uz si "kitoki" recepta :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, labai smagu sulaukti tokio atsiliepimo, į sveikatą, ir ačiū, kad parašėte! :) Suprantu Jūsų abejones - man derinys iš pradžių irgi atrodė kiek įtartinas, jau nekalbant apie mano vyrus, kurie garsiai išreiškė mintį, kad nieko gero iš to apkepo nebus. Bet tokiais atvejais aš visuomet sakau - jeigu šimtai ir tūkstančiai žmonių šį patiekalą mėgsta, kodėl gi mums jis turėtų nepatikti? Blogiausiu atveju, kitą kartą jo nebegaminsime, geriausiu - atrasime šaunų naują derinį. Ir ką gi, rizika pasiteisino - apkepas buvo įvertintas didžiai teigiamai, tad "Skrajojantį Jokūbą" gaminsiu dar ne kartą. O Jums linkiu ir ateityje atrasti naujų, netikėto skonio ir gardžių patiekalų :)

      Panaikinti