2015 m. gruodžio 15 d., antradienis

Mangoldų spurgos su medumi



Pastarosiomis dienomis tik ir skaitau, kokia betvarkė darosi gamtoje dėl šiltėjančio klimato: artėjant Kalėdoms, žydi žibutės, paukščiai nebeskrenda į šiltus kraštus ir kalendorinės žiemos vidury gieda tuoktuvių giesmes, o invazinės gyvūnų rūšys, būdingos tik šiltiems kraštams, traukia Lietuvos link. Aš, savo ruožtu, galėčiau papildyti šį sąrašą, pasakiusi, kad prieš pat didžiąsias žiemos šventes iš savo daržo parsinešu ne tik porų, bet ir mangoldų. Taip, iš nuosavo daržo. Taip, mangoldų. Ir nuotraukos žemiau darytos prieš kelias valandas, o ne prieš kelis mėnesius.

Nuotrauka Kristinos

Apie mangoldus (beje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja juos vadinti burokėlais arba lapiniais burokėliais, bet man atrodo, kad mangoldai - įprasčiau ir suprantamiau) praėjusią vasarą esu rašiusi šiame įraše, tačiau jame liko nepaminėtas viena svarbiausių priežasčių, kodėl aš jau daug metų auginu šias daržoves - tai jų atsparumas žvarbiems orams. Mangoldai sužaliuoja ir tinkami vartojimui būna jau vidurvasary, tačiau aš retokai prisiruošiu ką nors iš jų pagaminti, mat daržas, sodas ir miškas būna pilni visokiausių gėrybių, kurių sezonas labai trumpas. Atėjus rudeniui, situacija pasikeičia: daugumas žalialapių daržovių pasibaigia, šiltnamiuose nebenoksta pomidorai, paskutines uogeles nulesa paukščiai, ir tuomet atrandi, kad lysvėse kantriai savo eilės laukia mangoldai. Kitaip negu salotos ar špinatai, mangoldai neperauga, nulaužus jų didžiuosius lapus, išaugina naujus, ir vienintelė priežastis, dėl kurios jų sezonas baigiasi - stiprūs kelias dienas trunkantys šalčiai. Menkų šalnų ir rudeniškos drėgmės šios daržovės nebijo. Vis dėlto anksčiau mangoldų sezonas pasibaigdavo maždaug lapkričio viduryje, o šiais metais dėl ypač šiltų orų jie mano darže tebežaliuoja kaip rūtos. Nors, tiesą sakant, čia tik toks gražus posakis - iš tikrųjų rūtų krūmelis mano prieskonių lysvėje palyginti su mangoldais atrodo kur kas prasčiau :)


Šįkart, parsivežusi namo mangoldų, didžiąją jų dalį sudėjau į troškinį, o mažesnius ir švelnesnius lapelius pasilikau traškioms mangoldų spurgoms, kurios tradiciškai valgomos su medumi (katal. bunyols de bledes amb mel, isp. buñuelos de acelgas con miel). Receptą radau knygoje apie Maljorkos virtuvę, kurią kažkada iš šios salos parvežė lauktuvių mano jauniausias brolis. Nors knygoje nemažai puikių receptų, mangoldų spurgos labiausia patraukė mano akį - vien jau todėl, kad jos buvo priskirtos prie desertų! Netrukau išsiaiškinti, jog tradicinėje Maljorkos virtuvėje yra nemažai patiekalų iš mangoldų - apkepų, pyragų, pyragėlių, pikantiškų blynelių ir t.t. Tačiau šių spurgų vaizdas man nekėlė nė menkiausių asociacijų su saldumynais. Kaip tik todėl ir nusprendžiau, jog reikia receptą išbandyti :) Juo labiau, kad spurgos iškepamos labai greitai, ir joms pagaminti užtenka juokingai mažo kiekio produktų.

Iš pirmo žvilgsnio mangoldų spurgos atrodo beformės, ypač jeigu jas virėte riebaluose, o ne kepėte keptuvėje kaip blynelius... Nuotrauka Kristinos

Kaip jau supratote, pirmą kartą kepiau šias spurgas nieko per daug nesitikėdama. O be reikalo! Spurgos (nelabai tikslus terminas, bet ką padarysi - taip jas vadina Maljorkos gyventojai) išėjo nepaprastai traškios, švelnaus skonio, o pavilgytos į medų iš tikrųjų virsdavo nuostabiu desertu. Buvau "pagauta": dabar, pamačiusi gražius mangoldų lapelius, pirmiausia pagalvoju apie šį Maljorkos skanumyną. Ir ne tik pagalvoju, bet ir pagaminu :)

Nors traškios mangoldų spurgos - nekomplikuotai pagaminamas desertas, norint jas gražiai ir gardžiai iškepti, reikėtų atkreipti dėmesį į porą niuansų. Pirmiausia, nereikėtų ypač stipriai įkaitinti aliejaus, nes spurgos akimirksniu ims degti užuot gražiai parusvėjusios. Antra, reikia atsiminti, kad kuo daugiau bus tešlos, tuo sunkesnės ir drėgnesnės išeis spurgos - o tai nebūtinai yra privalumas, kai į tešlą nededama nei kepimo miltelių, nei mielių. Ir atvirkščiai, jeigu tešlos bus tik tiek, kad užtektų mangoldų lapelias apvelti ir suklijuoti, spurgos išeis ypač traškios - tik svarbu valgyti jas karštas, nes atvėsusios jos praranda pirminį traškumą. Kiek man teko matyti internete, žmonės šias spurgas kepa įvairiai - vieni į tešlą deda mažiau mangoldų lapų, kiti - daugiau, vieni teikia pirmenybę neutraliam spurgų skoniui ir pateikia jas su medumi, kiti renkasi patiekti jas kaip garnyrą prie mėsos, todėl į tešlą įmaišo svogūnų, česnakų ir įvairių prieskonių. Žemiau esantis receptas - toks, koks pateiktas mano turimoje knygoje, ne kartą panaudotas virtuvėje ir nuoširdžiai pamėgtas.

Neįsivaizduoju, kiek žmonių (neskaitant manęs) šiuo metu galėtų parsinešti mangoldų iš savo daržo, bet jeigu sugundysiu jus pasisėti šių puikių daržovių ateinantiems metams, manysiu, kad, paskelbdama šį įrašą, padariau gerą darbą :)

..tačiau pažiūrėjus iš arčiau, jos visai dailios :) Nuotrauka Kristinos



Bunyols de bledes amb mel - mangoldų spurgos su medumi

Ingredientai: (išeis nedidelis dubenėlis spurgų)

3-4 dideli mangoldų lapai (arba porą saujų mažų)
50 g miltų
75 ml vandens
Žiupsnelis druskos
¼ l alyvuogių aliejaus*
Skysto medaus arba cukraus (patiekiant)
  1. Mangoldų lapus nuplaukite ir nusausinkite. Iš jų centro išpjaukite stambias ir kietas gyslas, jas išmeskite. Minkštus lapus supjaustykite plonytėmis juostelėmis. 
  2. Orkaitę įkaitinkite maždaug iki 80ºC ir įdėkite tuščią dubenį, kuriame tieksite spurgas - jis turi įkaisti, kad vėliau į jį sudėtos spurgos kuo ilgiau neatauštų ir neprarastų savo traškumo. 
  3. Kol kaista orkaitė, kitame dubenyje šluotele išplakite miltus, vandenį ir žiupsnelį druskos. Tešla bus netirštos grietinės konsistencijos ir atrodys, kad jos labai mažai - taip ir turi būti. Suverskite supjaustytus mangoldų lapus ir kruopščiai išmaišykite, kad visi jie apsiveltų tešla. 
  4. Keptuvėje (arba kaip kepant paprastas spurgas - nedideliame prikaistuvyje) įkaitinkite aliejų, kad būtų vidutiniškai karštas - jeigu jis bus per karštas, spurgos degs, jeigu per mažai įkaitęs - gers riebalus. Kai aliejus įkais, į jį šaukštu dėkite kelis nedidelius šaukštus tešlos - tai ir bus jūsų mangoldų spurgos. Stenkitės, kad spurgos būtų nelabai didelės - tuomet jos išeis traškesnės. Kepkite pavartydami kelias minutes, kol spurgos taps tvirtos ir tešla gražiai pagels. Išėmę sudėkite į lėkštę, išklotą popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų riebalų perteklių. Sudėkite kitą porciją spurgų, ir kol jos kepa, iškeptąsias perdėkite į karštą dubenį orkaitėje. Taip iškepkite visas spurgas. 
  5. Spurgas patiekite karštas. Prie jų labiausia tinka skystas medus, į kurį spurgas būtų galima pavilgyti (jeigu medus sukietėjęs, prieš patiekdami jį truputį pašildykite). Receptas leidžia naudoti ir cukrų, bet būkime atviri - medus kur kas geriau :)
*Alyvuogių aliejus neabejotinai suteikia šiam desertui papildomo skonio, tačiau jeigu jo neturite ar nenorite išlaidauti, naudokite kitokį kepimui tinkantį aliejų - bus neautentiška, bet vis tiek gardu.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:
Oriol Aleu, Ana Torróntegui, Marga Font, Joseta Torróntegui, Majorca Cooking and Gastronomy, Sant Lluís (Menorca): Triangle Postals S.L., 2007, p. 172-173.

2 komentarai:

  1. Oho Mangoldai is savo darzo!!! Kai bunu Ispanijoje as perku juos glebiais, troskinu, gainu visokiais lengvais idarais ir pacius idarineju. Fantastiski lapai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, mangoldus aš irgi labai mėgstu, bet kadangi netenka gyventi Ispanijoje ar kituose kraštuose, kur jie pardavinėjami turguose ar parduotuvėse, tai prisieina auginti pačiai. Visa laimė, kad tai - pati nereikliausia ir lengviausia auginama daržovė. Pasėjai, kokį kartą, kol visai maži, apravėjai - ir pamiršai; ateini tik tada, kai prireikia kokiam patiekalui. Auga kaip pašėlę, pasėju apie 1 metro ilgio eilutę, kai paūgėja, ir retinu, ir lapus laužau, o atrodo, kad jų nė kiek nemažėja. Tad jeigu beržai dar neužkariavo viso jūsų daržo, rekomenduoju :)

      Panaikinti