2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Rojaus obuoliukų likeris ir DOVANĖLĖ skaitytojams



Šiais metais mūsų senasis sodas buvo pilnas obuolių, šakos tiesiog lūžo nuo vaisių - tiesiogine to žodžio prasme. Lyg norėdamos neatsilikti nuo didesniųjų, mažosios rojaus obelaitės irgi linko nuo obuoliukų naštos - priskyniau jų tiek, kad užteko ne tik rojaus obuoliukams sirupe bei rojaus obuoliukų drebučiams, bet ir pyragams. Be to, šį rudenį gaminau naminį rojaus obuoliukų likerį.

Internete galite rasti daugybę receptų, pagal kuriuos pasigaminsite stipresnių ar silpnesnių, saldesnių ar nesaldžių alkoholinių gėrimų su rojaus obuoliukais. Tačiau aš pirmą kartą su rojaus obuoliukų likeriu (angl. crabapple liqueur) susidūriau, skaitydama apie tradicinę Kanados virtuvę. Vėliau išsiaiškinau, kad kaimo vietovėse gyvenantys kanadiečiai su ūpu augina rojaus obelaites, o iš obuoliukų gamina nemažai patiekalų. O kodėl gi ne? Kanada - pakankamai vėsaus klimato šalis, todėl visai logiška, kad jos virtuvė turi nemažai bendrumų su šiaurės Europos šalimis. Lyg ir akivaizdu, bet man prireikė laiko tą įsisąmoninti :) Tačiau dabar, kai užsimanau išmėginti kokį naują receptą su rojaus ouoliukais, peržvelgiu ne tik britų ar airių virtuvei skirtus puslapius, bet ir kanadiečių rekomendacijas. 

Nuotrauka Kristinos 

Apie likerio gamybą nėra ką labai daug rašyti: obuoliukus reikia supjaustyti (šiam reikalui tiks ir mažesni, ne patys išvaizdžiausi obuoliukai), užpilti cukrumi ir degtine, palaikyti bent 2-3 savaites, nukošti ir supilstyti į butelius. Likeris kvepės obuoliais, bus vaiskiai rožinės spalvos, saldus, ne itin stiprus. Kadangi rojaus obuoliukuose, kitaip negu paprastuose obuoliuose, daug taninų, išgėrus likerio juntamas švelnus burnos traukimas, panašiai, kaip išgėrus sauso raudono vyno. Taurelė tokio gėrimo puikiai tiks prie desertų (arba gaminant bei patiekiant desertus - tarkime, užpilti porą šaukštelių ant ledų ar pagardinti saldų padažą). Be to, likerį galima sėkmingai naudoti įvairiems karštiems žiemos gėrimams gaminti - pavyzdžiui, paskaninti juo karštą vyną ar karštas sultis su prieskoniais.

Ko gero šiais metais rojaus obuoliukų likerio receptu nebepasinaudosite - tebūnie jis ateinantiems metams. Tačiau viena mano skaitytoja ar skaitytojas turi galimybę rojaus obuoliukų likeriu pasivaišinti dar šiais metais. Atspėjote! :) Nedidelis butelis rojaus obuoliukų likerio - paskutinės minutės DOVANĖLĖ mano skaitytojams. Prie jo pridėsiu indelį šviežių rojaus obuoliukų Kūčių stalui arba eglutei papuošti. Kas gaus dovanėlę? Tas, kas komentaruose iki šio antradienio (gruodžio 22 d.) 15 val. po šiuo mano įrašu prisipažins, kad jos nori :) Vienintelė sąlyga yra tokia: kadangi panašių dovanų negaliu siųsti paštu, o ir laiko iki švenčių jau beveik nebėra, tas žmogus turi gyventi Kaune ar netoli Kauno (arba važiuoti į/pro Kauną iki šio ketvirtadienio), kad galėčiau dovanėlę įteikti asmeniškai. Jeigu atsiras keli žmonės, pageidaujantys paragauti rojaus obuoliukų likerio ir papuošti savo namus rojaus obuoliukais, teks išrinkti vieną laimėtoją. Jei neatsiras nė vieno... tada ir pagalvosiu, ką su ta dovanėle daryti :) Bet kokiu atveju, apie rezultatus ir dovanėlės savininką/ savininkę pranešiu antradienio popietę komentare po šiandieniniu receptu. Taigi, laukiu pasisakant tų, kurie norėtų dovanų. Beje, jeigu komentarą paliksite kaip Anonimas, po juo parašykite savo vardą.

Nuotrauka Kristinos 



Rojaus obuoliukų likeris (išeis apie 1,2-1,5 l likerio) 

Ingredientų kiekis orientacinis.*

2 l šviežių rojaus obuoliukų
2 puodeliai cukraus (1 puodelis - 250 ml)
1 butelis (0,75 l) 40% degtinės**
Nebūtinai: ~ ⅓ puodelio medicininio spirito
  1. Rojaus obuoliukus nuplaukite, nuskabykite kotelius ir supjaustykite su visomis žievelėmis ir sėklomis (aš kiekvieną obuoliuką padalinau į 4 dalis). 
  2. Obuoliukus sudėkite į švarų stiklainį, sluoksniuodami su cukrumi. Uždenkite ir  palaikykite 1-2 paras, kol cukrus gerokai aptirps; retkarčiais pakratykite. 
  3. Obuoliukus su cukrumi užpilkite degtine, o jeigu norite kiek stipresnio, užpiltinę primenančio gėrimo - pridėkite šlakelį spirito. Sandariai uždarykite ir laikykite 2-3 savaites (aš laikiau apie 1 mėnesį, kol obuoliukai iš raudonų tapo gelsvi) retkarčiais pavartydami ir sukratydami, kad ištirptų visas cukrus. 
  4. Į platų sietą įtieskite kelis kartus perlenktą švarios marlės gabalą, dėkite jį virš didelio dubens ar puodo ir likerį perkoškite. Supilstykite į butelius - čia labai pravers nedidelis samtis ir piltuvėlis. 
  5. Butelius sandariai užsukite ir statykite į tamsią, vėsią vietą. Galima ragauti iš karto, bet po kelių savaičių ar mėnesių bus geresnio skonio.
* Originalus receptas 1 buteliui (0,75 l) degtinės rekomenduoja imti 4 l rojaus obuoliukų ir 4 puodelius cukraus. Man, kaip rytų europietei :) ši proporcija nepatiko, nes likeris buvo labai saldus ir silpnas, labiau priminė sirupą negu alkoholinį gėrimą. Pakeitus ingredientų proporcijas ir pridėjus šlaką spirito, mūsų šeimos skoniui likeris buvo kaip tik. Taigi, bus geriausia, jei, gamindami likerį, vadovausitės savo skoniu ir eksperimentuosite.
** Jei alkoholinių gėrimų ragaujate retai ir nededate daug vilčių, jog per mėnesį prisirinksite gražių, įdomios formos butelių, tuščią butelį nuo degtinės pasilikite - vėliau pravers likeriui supilti.

Svarbiausias recepto šaltinis čia.


P.S. Dovanėlės savininke tapo...


Taigi, turbūt jau nekantraujate sužinoti, kas tapo dovanėlės savininke? :) Juo labiau, kad norinčiųjų buvo daugiau negu viena. Ką gi, tuomet skelbiu savo sprendimą. Kadangi šįkart tai nebuvo nei konkursas, nei loterija, vadovavausi grynai subjektyviais kriterijais ir nusprendžiau, kad būtų gražu apdovanoti skaitytoją, kuri ne retkarčiais čia netyčia užklysta, o dažnai lankosi mano tinklaraštyje ir nuoširdžiai mėgsta mano rašinėlius, tiek labiau pavykusius, tiek mažiau nusisekusius.

Taigi, Julija, nereikia niekur kristi, būk sveika, graži ir žavinga visus ateinančius metus, o dėl dovanėlės perdavimo/ atsiėmimo parašyk laiškelį į susaukstuaplinkpasauli@gmail.com. Manau, rytoj šis siuntinėlis jau bus Tavo namuose - o kad Kalėdos būtų dosnios, prie likerio ir rojaus obuoliukų papuošimams iš savo atsargų pridėjau stiklainį rojaus obuoliukų drebučių ir stiklainį rojaus obuoliukų sirupe. Vienintelė problema, kad aš visiškai nemoku gražiai supakuoti dovanų  ir jos visos būna tokios ūkiškos kaip ir mano požiūris į gyvenimą :) Na, bet, tikiuosi, šis faktas Tavęs netrikdo :)

Odeta, man Tu esi daugiau negu skaitytoja - Tu esi man autoritetas, nes skaitydama Tavo įrašus apie kiekvieną patiekalą galiu pasakyti - va šito tai norėčiau! Todėl iškilmingai sakau - man bus džiaugsmas ir garbė įteikti butelį rojaus obuoliukų likerio. Nesvarbu, kada važiuotum iki Kauno - prieš šventes, po švenčių ar tik ateinančiais metais, butelis obuolinio rožinio likerio su taninais Tavęs lauks. Jeigu atvažiuotum prieš šventes, pridėčiau rieškučias šviežių obuoliukų švenčių stalui papuošti. Tik prieš važiuodama parašyk man laiškelį, kad aš pati nebūčiau iš Kauno išvažiavusi kur nors į sodybą ar pan.  

Ačiū visoms, kurios atsiliepė, ir gaila, kad kai kurias kandidatūtas į laimėtojas teko atmesti dėl susisiekimo trukdžių, o kai kurias - dėl riboto dovanėlių kiekio :( Na, bet ateityje dar laukia daug švenčių, o tai reiškia - ir dovanų :)

20 komentarų:

  1. Laaaabai noreciau, bet is Londono neatbegsiu...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, ačiū, kad čia užsukate ir paskaitote. Gaila, kad šįkart dovanėlės Jums įteikti nepavyks, bet pažadu, kad ateityje bus ir siuntimui tinkamų dovanų, tad lauksiu sugrįžtant ir atsiliepiant kitą kartą :)

      Panaikinti
  2. Gyvenu Kaune ir noriu dovanų iki nukritimo :D
    Aš net slaptą mintį audžiu kurį laiką, bet pasakyčiau garsiai, jei laimėčiau.
    Ot dalyviai, dar ir savo sąlygas kelia :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Julija, atsakymas Tau - įraše po receptu :)

      Panaikinti
    2. O, Dieve, net apsiverkiau perskaičius...
      Po to pradėjau ploti :D
      Kaip ištikima gerbėja galiu pasakyti, kad dabar obuolius girai verdu ir keksas kepa :)

      Panaikinti
  3. Rojaus obuoliukai! Kaip man jie stipriai kvepia vaikyste ir kaimu, tokie susisukę ir be galo skanūs!..
    Kai prieš kelerius metus tokia obelėlė atsirado mūsų sode, likau šiek tiek nusivylusi vaikystės prisiminimais, mat paragavus paaiškėjo, kad žali obuoliukai tikrai neskanūs. Bet palaikyti cukraus sirupe įgauna vėl tą nostalgišką vaikystės skonį:)
    Džiaugiuosi radusi dar vieną receptą jų panaudojimui, užsižymiu kitiems metams, ačiū!
    P.s. dovanėlės norėčiau, bet kad ne Kaune gyvenu. Et, pasisekė kauniečiams..:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, ačiū, kad pasidalinote tokiais gražiais prisiminimais. Gali būti, kad vaikystėje obuoliukai atrodė skanesni todėl, kad juos močiutė nurinkdavo po šalnų - sakoma, kad kaip ir putinai, šermukšniai bei kt. aitresnio skonio vaisiai, rojaus obuoliukai po šalnų įgauna saldumo. Mėginau patikrinti, kažkada palikau dalį rojaus obuoliukų ant medelių, bet sode įniko lankytis būrelis stirnų, tai tik jos vienos težino, ar saldesni tie obuoliukai buvo :) Šiaip jau anksčiau rojaus obuoliukus žmonės laikydavo ant nešildomo aukšto, ten jie irgi pašaldavo, bet kad dabar mūsų namai visi užsandarinti ir apšiltinti, tai irgi ne išeitis juos ten pilti, tik apdžius, susiraukšlės ir tiek... Bet, pritariu - apvirti sirupe obuoliukai gardūs ir gražūs. Patyriau, kad gaminant likerį/užpiltinę, jie irgi puikiai tinka - tad sėkmės Jums išbandant naują receptą ir atrandant sau priimtiniausią saldumo bei stiprumo balansą. Ir dėkui, kad čia užsukate!

      Panaikinti
    2. Niekad nežinojau, kad obuoliukai skinami po šalnų, labai įdomu. Šiemet , aišku, nei obuoliukų, nei šalnų nebesitikiu, bet kitąmet reiks būtinai palikti keletą ir patikrinti. Pas mus lankosi tik kiškiai, tai gal pavyks juos išsaugoti :).

      Panaikinti
  4. Na, tai turbut bus tas labai retas atvejis, kai gailiuosi, jog gyvenu Vilniuje, o ne Kaune:)) bet kokiu atveju, dėkui jums, kad rašote, dalinatės ir įkvepiate!!!Ramunė

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ramune, ačiū už gražius žodžius. Šiek tiek apmaudu, kad šita dovanėlė netinkama siuntimui, bet... kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja, ar ne? :)

      Panaikinti
  5. Taip ir jauciu salduma su taninais :)
    O del tokios dovaneles net i Kauna atvaziuociau ( matai koks didelis noras:))!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, visa tiesa apie Tavo butelį likerio - priešpaskutiniame įrašo paragrafe :)

      Panaikinti
  6. Labai labai norėčiau :) Net akys spindi kaip!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Simona, ačiū, kad čia apsilankai ir paskaitai. Apgailestauju, jog šįkart dovanėlių neužteko, bet pažadu, kad ateityje jų dar bus :)

      Panaikinti
  7. Kristina, esu "žiauriai pasikėlusi" už tokį įvertinimą:)
    O kur aš galėčiau Tau parašyti?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, laiškelį gavau ir skubu atsakyti :)

      Panaikinti
  8. Kristina, aciu uz nuostabiai skanias dovanas :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, į sveikatą, malonu girdėti, kad patiko! Menkės jau irgi su didžiausiu pasisekimu pagamintos ir suragautos :)

      Panaikinti
  9. O aš iš rojaus obuoliukų šiemet išviriau obuolių sūrį. Terlionės nemažai, bet užtat sūris! Tamsios, sodrios, burgundiško vyno spalvos :) O už likerio idėją ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aušra, Tavieji obuolių sūriai išvis fantastiški, galiu tik įsivaizduoti, koks gėris buvo iš rojaus obuoliukų! Aš šį rudenį Tavo tinklaraštyje gal 10 kartų perskaičiau instrukcijas, kaip obuolių sūrį gaminti, bet taip ir nepagaminau. Teisinau save, kad "nebuvo laiko", nors iš tikrųjų ko gero pabijojau nesėkmės. Bet vis tiek išauš diena, kai ryšiuosi :) O likerį labai rekomenduoju išmėginti, darbas sąlygiškai nesunkus ir greitas, o rezultatas džiugina ir akį, ir širdį.

      Panaikinti