2016 m. sausio 8 d., penktadienis

Sumuštiniai su česnakais



Nors po Trijų karalių dera nupuošti eglutę ir susitaikyti su mintimi, kad didžiosios žiemos šventės baigėsi, tačiau šiandien savo įrašą pradėsiu nuo pasakojimo apie kalėdines dovanas. Bet ne todėl, kad norėčiau pasipuikuoti kokiais nors prabangiais daiktais :) Mūsų namuose dovanos greičiau jau simbolinės, tačiau jas gauti vis tiek malonu. Kalėdinė tradicija artimus žmones pamaloninti kokia nors smulkmena man atrodo labai graži, ir smagu, kad šiais interneto laikais atsirado galimybių apsikeisti dovanėlėmis ne tik su savo šeimos nariais. Pavyzdžiui, Viktorija iš Receptų medžio nebe pirmus metus tinklaraštininkams organizuoja Kalėdų senelio slapuko akciją - vis noriu prie jos prisijungti, ir vis apmaudžiai pražiopsau registracijos datą. Tačiau! Taip jau nutiko, kad Naujųjų metų išvakarėse susitikau su Odeta ir Cocina-rendez-vous ir dovanėlėmis apsikeitėme savo iniciatyva. Didžiausias džiaugsmas buvo tiesiog susipažinti, bet negaliu nutylėti, kad buvau labai odetiškai apdovanota - puikiomis šviežutėlėmis menkėmis tiesiai iš pajūrio ir jos pačios gamintu braškių actu. Kitą dieną, žinoma, šeimai paruošiau vieną gardžiausių vakarienių per visą kalėdinį laikotarpį :)

Antrasis širdį paglostęs susitikimas įvyko prieš pat Kalėdas, kai sugalvojau įteikti rojaus obuoliukų gaminių vienai/vienam iš savo skaitytojų. Jos atiteko Julijai, bet kai susitikome, supratau, jog ne aš įteiskiu dovanėlę, o mes dovanėlėmis apsikeisime. Mat Julija man irgi paruošė siurprizą - grįžusi namo, išvyniojau menišką vazą, be to, radau dėžutę sausainių ir naminės duonos kepalėlį. Kitaip negu aš, Julija moka gražiai supakuoti dovanas, ir imdama jas į rankas, juste jutau, kiek daug šilumos ir rūpesčio čia įdėta. Na, o šie ingredientai visuomet garantuoja, kad kepiniai pasiseks:) Avižiniai sausainiai, praturtinti riešutais ir džiovintais vaisiais, tirpo burnoje, o naminė duona buvo kaip tik tokia, kokia ir turi būti gera naminė duona - rupi, bet minkšta, turtingo skonio, lengvai rūgštelėjusi, pagardinta ir dailiai papuošta įvairiomis sėklomis.

Nuotrauka Kristinos

Aš visuomet labai mėgau rupią duoną. Atsimenate, sovietmečiu buvo pardavinėjama duona Rugelis? Vaikystėje zirzdavau, kad mama jos nupirktų, bet kadangi iš visos šeimos Rugelį mėgdavau tik aš viena, namuose šios duonos būdavo retai. Bet kai būdavo, Rugelis man atstodavo ir užkandžius, ir desertą - duonos riekę pasigardžiuodama galėdavau valgyti pačią vieną, be jokių priedų. Deja, dabar mano vyras irgi nelabai žavisi rupia duona, todėl jos mūsų namuose būna ne per dažniausia. Štai kodėl Julijos kepta duona mane ypač pradžiugino - laikoma šaldytuve, suvyniota į popierių, ji gali stovėti kelias savaites, o aš po riekelę, neskubėdama ir pasimėgaudama, valgau ją iki šiol (ačiū, Julija!). Kartais - senu papratimu - tiesiog pačią vieną, kaip kokį sausainį prie arbatos, kartais prie sriubos ar salotų, o kartais - česnakinių sumuštinių pavidalu. Kaip tik apie sumuštinius su česnakais šiandien ir nusprendžiau parašyti, nes viduržiemis, kai prie daugelio kabinasi peršalimo ligos, - pats tinkamiausias metas juos prisiminti.

Ko gero sumuštinių su česnakais vaikystėje yra valgę dauguma mano skaitytojų. Tai labai tipiškas, nors šiais laikais primirštas lietuviškas užkandis, kurio analogų kitų šalių virtuvėse aš kol kas neaptikau. Jis retai patenka į oficialų lietuviškų patiekalų sąrašą, o be reikalo. Sumuštiniai su česnakais pirmiausia valgomi kaip vaistas, norint apsisaugoti nuo peršalimo ligų; kiek žinau, seniau jie buvo laikomi ir profilaktine priemone nuo žarnyno parazitų. Antra, tokie sumuštiniai daug geresnio skonio, negu gali atrodyti iš jų kuklios išvaizdos. Antai vyras visai nesunkiai jų įsiūlė mūsų šešiamečiam sūnui, nors aš iš pradžių abejojau, kad jam pavyks. Tiesa, jų suvalgęs, mūsų vaikas visą vakarą įsivaizduoja esąs ugnimi spjaudanti drakonas, o mama su tėčiu privalo kas 10 minučių tą patvirtinti.

Nuotrauka Kristinos

Nors gali atrodyti, kad sumuštinis - pats elementariausias patiekalas pasaulyje, mano patirtis rodo, kad jį galima pagaminti visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, mūsų namuose sumuštiniai su česnakais visuomet buvo gaminami su juoda - ir tik juoda - duona, sviestu, apdėlioti kuo plonesnėmis česnako riekelėmis ir be jokios druskos. O štai mano vyras tvirtina, kad šie sumuštiniai jų namuose visuomet būdavo gaminami su batonu, sviestu, smulkiai sukapotu česnaku ir būtina apibarstomi druska. Taip česnakinius sumuštinius vakarais mes darome ir dabar: vyras - su batonu, aš - su gardžąja Julijos duona, ir abu laimingi.

Manau, kad negalima sakyti, jog kažkuris sumuštinių variantas "teisingesnis" - turbūt tai grynai skonio reikalas. Tačiau aš galvoju, kad sumuštiniai su juoda duona yra senesni ir tradiciškesni. Pirmiausia, Lietuvoje juoda duona ir česnakas derinamas ir gaminant kitus užkandžius - pavyzdžiui, visų mėgstamą keptą duoną prie alaus. Mama atsimena, kad jos vaikystėje ant juodos duonos būdavo tepama spirgučių su taukais (vadinamosios taukinės), ir visa tai pagardinama šviežiais česnakais. Papildomų prieskonių anuomet kaip ir nereikėjo - toks užtepas būdavo pakankamai sūrus, o ir naminį sviestą kaimuose dažnai sūdydavo. Be to, pati juoda duona buvo išraiškingesnio skonio negu balta, kurią ne itin pasiturintys žmonės ilgą laiką dėdavo tik ant švenčių stalo. Ko gero šiuos sumuštinius gaminti su batonu pradėta jau sovietmečiu. Balta duona buvo neutralaus skonio, pirktinis sviestas - nesūdytas, jeigu žmonės ir keisdavo jį kitu užtepu, tai nebent margarinu, o ne senovine kaimiška taukine. Galbūt dėl to atsirado poreikis barstyti sumuštinius druska; kai kas, kiek žinau, barsto ir pipirais. O kaip šiuos sumuštinius gaminate jūs? Būtų įdomu sužinoti, ar Lietuvoje yra ir daugiau šio užkandžio variantų. Bet kokiu atveju, sumuštiniai su česnakais - puikus lietuviškas išradimas, ir man norėjosi apie jį papasakoti (ar priminti) tiems, kurie jų niekada nevalgė arba valgė jau labai seniai. Taigi, mėgaukitės ir būkite sveiki! :)

Nuotrauka Kristinos


Sumuštiniai su česnakais

Ingredientai:

Juoda duona arba batonas
Sviestas (kambario temperatūros)
Česnakai
Nebūtinai: druska (geriau rupi)
  1. Juodos duonos arba batono riekeles aptepkite sviestu. 
  2. Nuluptas česnako skilteles supjaustykite labai plonomis riekelėmis arba smulkiai sukapokite ir dėkite ant sviestu apteptų riekių. Jeigu norite, sumuštinius pabarstykite druska. 
  3. Mums, vaikams, šiuos sumuštinius mama paprastai gamindavo pavakariams. Suaugėliams juos geriau valgyti vakare, grįžus namo po dienos darbų, nes česnakų kvapas burnoje lieka ilgam. Sako, jam greičiau išsisklaidyti padeda stiklinė šilto pieno - prieš miegą tai irgi geras dalykas :)
Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi receptų šaltiniai: mano mama ir mano vyro šeima.

14 komentarų:

  1. Šitas skanėstas taip pat man primena vaikystę..
    Mūsų namuose receptas buvo gana panašus - būtinai juoda rupi duona, sviestas ir smulkinti česnakai. O kartais valgydavome be česnako, tik juoda duona su sviestuku ir truputis pabarstytos druskos..:)

    Pamenu, su sesėmis vaikystėje prašydavom tėčio, kad vakarais padarytų duonos su česnaku, mum tai buvo labai labai skanu (net keista, kai dabar pagalvoji..) :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, ačiū, kad pasidalinote tokiais šviesiais ir šiltais prisiminimais :) Ir žinote ką? Sumuštiniai su česnakais iš tikrųjų gero skonio, netgi dabar, kai esame gerokai išlepinti produktų pasirinkimo. Buvau labai seniai jų nevalgiusi, ir kai vyras priminė, taip pat abejojau, ar jie po nemažo pluošto metų atrodys tokie pat kaip vaikystėje. Ogi, pasirodo, puikūs tie sumuštiniai :) Labiausia nustebau, kad vaikui patiko, nors šiaip žalių daržovių jam įsiūlyti nelengva, nekalbant apie žuvų taukus. Va ką reiškia laiko patikrinta tautinė klasika :)

      Panaikinti
  2. O, Dieve, neverta aš tiek liaupsių, net kažkaip "susinepatoginau" :)
    Pralinksmino šis įrašas, kadangi mums su vyru, kai vakare norisi "ko nors skanaus", aš užtepu sviestu po duonos riekelę, apdedu česnako griežinėliais ir paberiu kelis grūdelius druskos. O ir šiaip, kai nežinia ko noriu, visuomet pagelbsti "6 grūdų" duona :)
    Iškepu kartais ir kitos rūšies duonos, bet ši - mėgstamiausia ir mūsų šeimos, ir pažįstamų rate. Beje, kažkada jos gabaliuką - įdomumo dėlei - išlaikiau net metus! Žinoma, po tiek laiko ji buvo kieta kaip akmenukas, bet nesupelijo, neatsirado nemalonaus kvapo. Tiesą sakant, jau gal 4 metus nesu ragavusi fabrikinio duonos gaminio.
    Šie sumuštiniai - puikus pasirinkimas, kadangi česnakas ne tik stiprina imunitetą, bet ir tvirtina kraujagyslių sieneles, valo cholesterolio sankaupas. Dar geriau būtų valgyti tokius sumuštinius česnaką sumaišius su sūdytais lašiniais, santykiu 1:1. Reikia sumalti lygiomis dalimis česnako ir lašinių, o po to tepti ant duonos ir valgyti į sveikatą ;) Toks mišinys - tikra statybinė medžiaga kraujagyslėms: išvalys tai, kas nereikalinga, "užlopys" mikroįtrūkimus ir sutvirtins sieneles.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Julija, žinoma, kad nusipelnei, nes visi žmonės, kurie iš širdies daro gerus ir gražius dalykus, nusipelno tinkamo įvertinimo! Ir labai ačiū už receptą - kadangi kaime turiu nemažai ūkiškai gyvenančių giminaičių, tikrai žinau, kad parsivešiu šviežių lašinukų išbandysiu. Ne tik dėl sveikatos, bet ir todėl, kad skaniai skamba :)

      Pasirodo, tie mūsų proseneliai ir seneliai ne taip jau nesveikai valgė :) Ir dar man labai įdomu, kad net miestuose senosios tradicijos gana tvirtos: kad ir kokius įmantrius receptus retkarčiais išmėgina žmonės (bent jau mano pažįstami), vakarais grįžta prie seno gero juodos duonos- česnako/svogūno - lašinukų derinio. Ir ne tik mudviejų šeimos - pavyzdžiui, mano draugė Vaiva, apie kurią rašiau varškės keksui skirtame įraše, irgi taip su vyru vakarieniauja. Ir vadina tai "balerinos vakariene" :)

      Panaikinti
    2. Sveki, prisikaičiau tiek liaupsių apie šią duoną - neišvengiamai atsirado noras iškepti šią duoną :) Kadangi irgi esu rupios ir kokybiškos duonos mėgėja, galbūt būtų galima kažkur rasti receptą? Būčiau dėkinga už pasidalinimą :)
      P.S. O merginos tai nerealios visos, kiekviena su tokiom mielom, išradingom ir iš širdies dovanom!
      Skaitytoja

      Panaikinti
    3. Skaitytoja, smagu žinoti, kad čia užsuki :) Bet štai dėl duonos, aš negaliu niekuo padėti: neturiu nei recepto, nei raugo. Bet Julija gali. Julija? :)

      Panaikinti
  3. Juoda duona, sviestas, česnako riekelės. Mano vaikystės košmaras, stengdavausi nuryt nekramčius, iki šiol žiaugčioju. Fu pamačiau lyg vaiduoklį

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gaila, kad šis užkandis Jums siejasi su tokiais nemaloniais prisiminimais. Man panašius jausmus sukelia raugintų kopūstų sriuba, pažįstu žmonių, kurių vaikystės siaubas buvo silkės, šaltiena, kepenėlės, pupelės ir netgi burokėlių mišrainė. Tai nereiškia, kad patys savaime šie patiekalai blogi. Tiesiog kiekvieno žmogaus skonis kitoks, ir manau, labai didelė klaida versti vaikus valgyti tai, ko jų organizmas nepriima. Štai kodėl savo vaiko neverčiu valgyti to, ko jis nenori. Tiesa, kartais įkalbinėju paragauti ko nors, ko dar niekada nėra ragavęs. Jeigu jam patinka - valio, jeigu ne - tai ir nereikia. Kaip sakoma - kiekvienam savo, ar ne?

      Panaikinti
  4. Kristina, pazintis ir dovanos buvo nerealios. Taciau svarbiausia pazintis :) Ji tokia idomi, svietejiska, toks atradimas ir pazinimas kitokio pasaulio, nei pati sukuosi, zmogaus. Turejau nuostabu laika. Aciu Tau, kad esi!
    O duona su cesnaku musu namuose pirmas vaistas nuo persalimo, bet tik su juoda duona :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, kai manęs žmonės klausia, kokią naudą gaunu iš to, kad rašau tinklaraštį, atsakau, jog nematerialią, ir pirmiausia - geras emocijas. O štai šitokie susitikimai - tai ištisas gerų emocijų pliūpsnis :)
      Aha, juodos duonos šalininkų daugiau! Taip ir galvojau, kad šiuos sumuštinius aš gaminu teisingiau negu mano vyras, o jis dar ginčijosi :)))

      Panaikinti
  5. Tikras skanestas! Balsuoju uz juoda, bet esu valgiusi anytos pagamintu sumustinuku su balta, tik ant cesnaku virsaus salto rukymo smulkiai supjaustytu lasinuku.. netiketas skonis, poniskas, sakyciau :)
    Mano vaikai iki siol megsta, bet kai mazi buvo, visada sudomindavau siuo patiekalu uzdedama siek tiek sudygusius cesnako daigelius ir, kai supjaustai tokia pradejusia dygti skiltele, zalia daigelio salele atrodydavo kaip koks meno kurinys, taip ir vadindavom buterbrodai su daigeliais :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gintare, va čia tai bent! Apie tokius šių sumuštinių gaminimo būdus nebuvau girdėjusi. Abu skamba išradingai ir viliojančiai. O jau tas su lašinukais tai išvis, nebūtų taip vėlu, eičiau po šaldytuvą pasižvalgyti :) Atsimenu, seniai seniai, kai dar buvau mokinė ir per pertraukas su klasiokais valgydavome sumuštinius, vienas vaikinukas išsitraukė pagamintų su smulkintais lašinukais ir pipirnių daigeliais. Pipirnės anuomet buvo ką tik pasirodžiusi naujovė, ir jos, ir lašinukai kvepėjo dieviškai - ne veltui po tiek laiko atsimenu :) Bet česnakai ir lašinukai... mmm, manau, būtų dar geriau... būtinai išbandysiu, ačiū už idėją!

      Panaikinti
  6. Labai mėgstu šiuos sumuštinius, nes česnakas yra mano favoritas. :) O su lašinukais česnakas ir juoda duona, tiesiog tubula. :) Ir skanu ir sveika!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O taip, o taip, visiškai sutinku! Dabar, kai ima įsisiautėti visokie virusai, mes irgi grįžome prie šių sumuštinių. Ir lašinukų tokiu oru labiau norisi negu vidurvasary, žodžiu, idealus užkandis. Beje, į visokias salotas, užtepėles ir pan. šiuo metų laiku irgi gausiai dedame česnaką. Todėl man nuoširdžiai gaila žmonių, kuriems vaikystėje česnaką bruko per prievartą ir nuo jo atgrasė :( Bet, tikėkimės, tokių mažuma, kaip matau, čia daugiausia renkasi česnakų mėgėjai :) Ačiū, kad užsukate, paskaitote ir randate laiko palikti komentarą!

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.