2016 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Ananasų duona



Tiksliai nebeatsimenu, kada pirmą kartą kepiau ananasų duoną, bet tai nutiko gana seniai, gal prieš dešimtmetį. Tąkart naudojausi Jessicos B. Harris receptu, rastu knygje Sky Juice and Flying Fish: Tastes Of A Continent (1991). Deja, receptas nepasiteisino: jame siūloma naudoti daug vaisių, o miltų dėti mažai. Aišku, tešla išėjo gerokai per skysta, ir kepinys neiškilo, nepaisant to, kad į jį buvo nurodyta suberti net 4 a.š. kepimo miltelių. Vėliau internete aptikau kitą ananasų duonos receptą, ir šis pasirodė esąs sėkmingesnis. Tiesa, keksas irgi kildavo nenoriai, bet nebesusmegdavo. Na, o dabar, gerokai pasipraktikavusi ir galų gale supratusi, jog šią problemą išsprendžia 2-3 papildomi šaukštai miltų, iškepu visiškai gerą ananasų duoną. Apie šiandieninį kepinį galiu pasakyti, jog tai purus, drėgnas ir nelabai saldus keksas, panašus į bananų arba kokosų duoną. Saldžios duonos mėgstamos visame Karibų salų regione. Valgomos jos bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai pusryčiams su kava: tuomet prie jų įprastai patiekiama sviesto ir/ar džemo. 

Nuotrauka Kristinos

Ananasų duona kildinama iš Antigvos salos. Kaip jau minėjau įraše apie desertines ananasų salotas, juodieji ananasai laikomi Antigvos salos nacionaliniu vaisiumi, tad su jais sukurta daugybė desertų, įskaitant ir šią ananasų duoną. Jos receptūra daugmaž nusistovėjusi, išskyrus tai, kad kiekvienas kepėjas atranda sau priimtiniausias produktų proporcijas. Antra vertus, yra mėginimų apjungti keletą klasikinių receptūrų, todėl knygose ir internete galima aptikti ananasų-kokosų arba ananasų-bananų duonos receptų, priskiriamų Antigvos virtuvei.

Ananasų duonai pakanka vos keletos ingredientų, tačiau, priklausomai nuo prieskonių, jos skonis gali įvairuoti. Pirmiausiai tai pasakytina apie cukrų. Karibų salose jau ne vienas šimtmetis klesti cukranendrių plantacijos, todėl vietinėje virtuvėje paprastai naudojamas rudas cukranendrių cukrus. Tačiau pastarojo būna įvairių rūšių: skiriasi cukraus spalva, smulkumas, drėgnumas ir pan. Todėl, pavyzdžiui, dedant šviesų demerara cukrų, kepinys bus šviesesnis ir švelnesnio skonio, o naudojant tamsų muscovado, kepinys bus tamsesnis, išryškės savitas karamelės prieskonis. Tas patas pasakytina apie ananasų duonos pagardus. Galima jų visai nedėti ir palikti vyrauti ananasų kvapą. Norintys pajusti platesnę Karibų salų aromatų gamą, mėgsta įpilti į tešlą šlakelį stipraus kvapo romo (paprastai naudojamas Angostura Bitters). Pagaliau tie, kurie po ranka neturi romo, bet nenori tenkintis vien ananasais, naudoja žiupsnelį vanilės.

Tradiciškai šiai duonai naudojami švieži ananasai. Jų reikia nedaug, todėl kepiniui pakaks nedidelio vaisiaus.

Nuotrauka Kristinos


Antiguan pineapple bread - Antigvos ananasų duona

Ingredientai:

110 g sviesto (ir dar šiek tiek kepimo formai ištepti)
180 g rudojo cukraus*
2 kiaušiniai
¼ a.š. druskos
1-2 a.š. romo (itin tiktų Angostura Bitters) arba žiupsnelio vanilės
250 g kvietinių miltų (ir dar šiek tiek kepimo formai pabarstyti; aš naudoju 405D)
2 a.š. kepimo miltelių
150 g šviežių ananasų gabaliukų**
  1. Pasirūpinkite, kad prieš maišant tešlą visi produktai būtų vienodos temperatūros - keletai valandų kambario temperatūroje palikite sviestą, kiaušinius ir ananasą. 
  2. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC. Pailgą kekso formą ištepkite sviestu, pabarstykite miltais, dugną išklokite kepimo popieriumi.
  3. Sviestą ir cukrų išsukite, kol masė taps puri. Po vieną sudėkite kiaušinius, suberkite druską, supilkite romą arba vanilę, kaskart gerai išsukdami. Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus ir kepimo miltelius. Per 2-3 kartus miltus įmaišykite į sviesto ir kiaušinių masę - ji atrodys labai tiršta, taip ir turi būti. Sudėkite smulkintus ananasus ir vėl gerai išmaišykite. Nepasiduokite pagundai į tešlą dėti daugiau ananasų negu nurodyta recepte - skonis nuo to nebus intensyvesnis, tačiau tešla taps per skysta ir prastai iškils.
  4. Tešlą sudėkite į paruoštą kepimo formą ir kepkite maždaug 1 valandą, kol kepinys pakils (neišsigąskite, labai aukštas jis neaugs), parus, jo viršus gražiai įtrūks, o į vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus sausas. Iš orkaitės išimtą kepinį atvėsinkite formoje, tuomet išimkite. Paprastai prieš ragaujant ananasų duona apie 12 val. pabrandinama, kad nebūtų labai trapi ir ją būtų galima gražiai atpjauti.
  5. Ananasų duona tradiciškai patiekiama pusryčiams su kava, sviestu ir/ar džemu. Bet, žinoma, jį gardu valgyti ir bet kuriuo kitu dienos metu :)
* Originaliame recepte siūloma naudoti 80 g rudojo ir 100 g balto cukraus. Aš dažniausia naudoju 180 g šviesiai rudo demerara cukraus. Jeigu naudosite baltą cukrų, siūlyčiau jį derinti su 80 g ypač tamsaus muscovado cukraus. Sodriausio skonio (ir tamsiausios spalvos) keksas bus, jeigu naudosite 100 g šviesiai rudo demerara ir 80 g muscovado cukraus.
** Siūlyčiau ananasą smulkinti peiliu - smulkinant smulkintuvu, išsiskiria labai daug vaisiaus sulčių, o dėl jų keksas tampa sunkesnis, prasčiau iškyla.

Nuotrauka Kristinos

Apie recepto šaltinius: pirmasis, kuriuo naudojausi, jau dingęs iš interneto platybių; žr. jo atkartojimus čia ir čia.

2 komentarai:

  1. O, kaip skaniai atrodo! Aš jau kurį laiką pamėgusi bananų duoną, reikės pasinaudoti šiuo receptu ir paįvairinti savo kepinius :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Živile, ačiū už komplimentus ir už tai, kad čia užsuki. Dabar, kai parduotuvėse nuolat vyksta ananasų išpardavimai, tikrai verta išmėginti šį kepinį - nors jis ir negali lygintis su prabangiais tortais, užtai yra greitai pagaminamas ir gardžiai valgosi, kai norisi gardaus kąsnelio be jokios progos :)

      Panaikinti