2016 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Desertinė šeivamedžio uogų sriuba



Man patinka gaminti klasikinius patiekalus, atskleisti jų istorijas, o tuomet dalintis savo patirtimi virtuvėje. Akivaizdu, kad tik mažesnioji dalis receptų, kuriuos išmėginu, patenka į tinklaraštį. Dažniausia juos parenku kone atsitiktinai: tai būna valgiai, kuriuos spėju nufotografuoti, arba apie kuriuos turiu ūpo tuo momentu kalbėti. Žinoma, jeigu žinočiau, kokių lūkesčių turi mano skaitytojai, galbūt rašyčiau planingiau ir apie kitokius dalykus. Kartais, svarstydama, ar geriau papasakoti apie Liuksemburgo slyvų pyragą, ar apie meksikietišką vištienos sriubą su dumplūnėmis, mėginu įsivaizduoti savo auditoriją. Kokios mintys sukasi mano nuolatinių skaitytojų galvose? Ar jiems nesusidaro įspūdis, jog rašau tą patį per tą patį? Kokių receptų jie labiau laukia: paprastų, kasdieniškų, ar sudėtingų, egzotiškesnių? Mėsiškų patiekalų ar desertų? Konkrečių instrukcijų ar tekstų su ilgomis įžangomis ne į temą?.. Žodžiu, kartais imu abejoti, ar ta klasika jums atrodo tokia pati įdomi, šiuolaikiška ir įvairi kaip kad man. Jeigu turėtumėte kokių nors pastabų ar pageidavimų, būtų puiku, jeigu jais pasidalintumėte - tuomet man taptų aiškiau, kokios krypties laikytis, ir šis puslapis atrodytų net taip chaotiškai.

Dar vienas, kad ir nelabai patikimas būdas sužinoti savo skaitytojų poreikius - sekti tinklaraščio statistiką ir įsidėmėti, kokie receptai sulaukia daugiausia populiarumo. Pavyzdžiui, pastarosiomis savaitėmis itin skaitomi įrašai, skirti šeivamedžio uogoms: šeivamedžio uogų sirupas bei šeivamedžio uogų ir rojaus obuoliukų džemas. Iš to sprendžiu, jog tema aktuali, tad reikėtų pasidalinti savo naujausiais atradimais, susijusiais su šiuo ingredientu. Dievai žino, ar aš teisi, bet šįkart nusprendžiu kitus receptus atidėti į šalį ir jums pristatyti desertinę šeivamedžio uogų sriubą, mėgstamą Danijoje bei šiauriniuose Vokietijos regionuose. Iškart pasakysiu, jog aš labiau domėjausi vokiškomis receptūromis, nors Danijoje, regis, ši desertinė sriuba verdama labai panašiai.

Nuotrauka Kristinos

Taigi, vokiškai šeivamedžio uogų sriuba vadinama Fliederbeersuppe. Šiaurės Vokietijoje tai - tradicinis vasaros pabaigos ir ankstyvo rudens gardumynas, vertinamas ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, jog tikima, esą šeivamedžio uogos itin veiksmingai apsaugo nuo peršalimo ligų. Tiesa, kai dėl skonio, tai sriuba tikrai išskirtinė ir su niekuo nesumaišoma. "Atrodo, lyg valgyčiau mėlynes su šokoladu," - pirmąkart paragavęs šio deserto pareiškė mano vyras. Iš tikrųjų, išskirtinį sriubos skonį sudėtinga nupasakoti. Mums jis stiprus, bet malonus, tačiau jeigu jūs mėgstate itin švelnų ir subtilų maistą, ši sriuba jums gali būti per daug intensyvi - paragavimui siūlyčiau jos išsivirti tik iš pusės produktų normos.

Sriuba verdama panašiai kaip ir dauguma saldžių sriubų: šeivamedžio uogų sultis sutirštinant krakmolu. Kaip išspaudžiamos šeivamedžio uogų sultys? Dažniausia uogos užvirinamos su trupučiu vandens, o kai susproginėja, perkošiamos per sietą, atskiriant kietus kauliukus. Kitas, šiuolaikiškesis būdas - naudotis lėtaeige sulčiaspaude (ką aš šįkart ir padariau). Abu būdai geri, tiesa, jeigu naudositės lėtaeige sulčiaspaude, sultys bus tirštesnės, todėl iš jų verdant sriubą, bus galima dėti kiek mažiau krakmolo.

Verdant sriubą, kai kada šeivamedžio uogų sultys praskiedžiamos vandeniu arba obuolių sultimis, tačiau dažniausia naudojamos koncentruotos, neskiestos sultys. Jos visuomet pagal skonį pasaldinamos ir parūgštinamos. Paprastai rūgštinama citrinos sultimis, tačiau šiuo tikslu į sriubą beveik visuomet dedami ir rūgščių obuolių (kai kada - dar ir kriaušių ir/ar slyvų), kurie suteikia sriubai papildomo skonio ir tekstūros. Pasaldinta, parūgštinta, mėgstamais prieskoniais (citrinos žievele, gvazdikėliais, cinamonu, vanile ir pan.) pagardinta bei krakmolu sutirštinta sriuba dažniausia (bet ne visuomet) gerai atvėsinama, o tuomet patiekiama su pasirinktais priedais.

Bene populiariausias priedas - tai šaltos, iš anksto išvirtos manų košės kukuliai. Būdami švelnaus skonio, jie suteikia puikią atsvarą ryškaus skonio sriubai. Tiesa, šeivamedžio uogų sriuba gali būti gardinama ir kitaip: tarkime, įdedant atskirai išvirtų miltinių leistinukų, nedidelių, orkaitėje keptų bandelių, minkštų, garuose virtų morengų, į vamzdelį susuktų ir juostelėmis supjaustytų lietinių blynų. Yra ir tokių receptų, kurie rekomenduoja paprasčiausia įpilti į sriubą riebios grietinėlės ar įdėti šaukštą grietinės ir valgyti ją, užkandant mėgstamais sausainiais. Antraip sakant, čia yra vietos fantazijai ir improvizacijoms. Tačiau manų košės kukuliai, mano manymu, ne be reikalo į sriubą dedami dažniausia. Jie čia iš tikrųjų labai tinka, ir aš siūlyčiau pirmą kartą ragauti sriubą būtent su šiuo klasikiniu priedu. Tiesa, manų košę kukuliams įvairūs receptai irgi rekomenduoja virti vis kitaip (tarkime, vos nukaitus nuo ugnies, į ją įmaišyti išplaktą kiaušinį). Bet, peržiūrėjus kelias dešimtis receptų, aš padariau tokią išvadą: virkite pačią paprasčiausią manų košę, ne per saldžią, ir ne per daug prėską, o svarbiausia - vidutinio tirštumo, kad atvėsusi ji gerai sustingtų, bet netaptų pernelyg kieta. Mat iš labai skystos arba labai tvirtos košės bus nelengva suformuoti kukulius, o juk norėsis, kad jie būtų kuo dailesni. Be to, ne itin kietus kukulius ir valgyti bus gardžiau bei lengviau.

Na, regis šiandien tiek. Gero jums uogavimo ir gardžios sriubos :)

Nuotrauka Kristinos



Fliederbeersuppe - desertinė šeivamedžio uogų sriuba

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

1 l šeivamedžio uogų sulčių*
2 rūgštūs obuoliai (aš naudojau antaninius)
1 nedidelės citrinos sultys
~ 200 g cukraus
Žiupsnelis cinamono
Žiupsnelis druskos
1-2 v.š. krakmolo (aš naudojau bulvių)**
Manų kruopų kukuliams:
500 g pieno
2 v.š. sviesto
80 g manų kruopų
2-3 v.š. cukraus
Žiupsnelis druskos
  1. Jeigu reikia, išspauskite šeivamedžio uogų sultis. 
  2. Obuolius nulupkite, perpjaukite į 4 dalis, išpjaukite sėklalizdžius, tuomet ketvirčius supjaustykite plonomis skiltelėmis. Į keptuvę arba prikaistuvį suberkite apie 50 g cukraus, supilkite citrinos sultis ir sudėkite paruoštus obuolius. Apibarstykite juos cinamonu. Pamaišydami kaitinkite kelias minutes, kol obuoliai suminkštės ir pasidengs cukraus ir citrinų sirupu, bet dar nespės sukristi. Nukaiskite.
  3. Į didelį prikaistuvį supilkite šeivamedžio uogų sultis, sudėkite paruoštus obuolius (su visu sirupu) ir likusį cukrų; sriubos skonį labai pagerins ir mažas žiupsnelis druskos. Paragaukite, ar užtenka cukraus, jeigu reikia, įberkite papildomai. Kaitinkite iki užvirimo.
  4. Nedideliame indelyje išleiskite krakmolą - tam prireiks apie 150 ml šalto virinto vandens. Nuolat maišydami, supilkite jį į šeivamedžio uogų sultis ir leiskite puodui vėl užvirti. Sriuba turėtų tuojau pat sutirštėti - tuomet iš karto ją nukaiskite. 
  5. Pagaminkite manų kruopų kukulis. Prikaistuvyje pieną ir sviestą  užkaitinkite beveik iki virimo, tuomet, nuolat maišydami, plona srovele suberkite manų kruopas, sumaišytas su cukrumi ir druska. Maišydami virkite ant nedidelės ugnies kelias minutes, tuomet, kai košė taps gana tiršta, ją nukaiskite.
  6. Kartais šeivamedžio uogų sriuba su manų kruopų kukuliais valgoma šilta, tačiau dažniau - atvėsinta. Tam yra gera priežastis: atvėsus sriubai, labiau išryškėja jos skonis ir kvapas. Taigi, aš siūlyčiau ir sriubą, ir išvirtą košę gerai atvėsinti (aš šaldžiau per naktį). 
  7. Tiekdami sriubą, supilstykite ją į dubenėlius. Manų košę pakabinkite arbatiniu arba desertiniu šaukštu, tuomet ją paspauskite antruoju šaukštu - jeigu košė ne per kieta, turėtų išeiti gana taisyklingi, pailgi manų košės kukuliai. Juos iškart dėkite į sriubą - kiekis priklauso nuo jūsų skonio ir noro. 
  8. Patiekite šią sriubą kaip desertą arba kaip lengvą patiekalą, pavyzdžiui, vakarienei. Nežinau, ar tai tradiciška, bet, mano nuomone, prie šios sriubos labai tinka pasiūlyti ir stiklinę pieno.
* Naudokite tik visiškai prinokusias šeivamedžio uogas, nes apyžalės jos būna šiek tiek toksiškos; nuodingų medžiagų yra ir šakelėse, todėl uogas nuo jų būtina nuskabyti. Šeivamedžio uogų sulčių galite išsispausti lėtaeige arba kitokia tam reikalui tinkama sulčiaspaude. Jeigu neturite sulčiaspaudės, nuo šakelių nuskabytas ir nuplautas uogas (maždaug 1,25-1,5 l) sudėkite į puodą, užpilkite maždaug puodelį (250 ml) vandens ir užvirkite. Ant vidutinės ar mažos ugnies virkite, kol dauguma uogų susproginės, o puode susidarys nemažai uogų sulčių. Tuomet puodą nukaiskite, o uogas perkoškite per kiaurasamtį (į jį galima įtiesti marlę), kad sultyse neliktų uogų kauliukų.
** Jeigu šeivamedžio uogų sultys tirštos, spaustos per lėtaeigę sulčiaspaudę, krakmolo reikės mažiau (1 v.š.), jeigu skystos - daugiau (2 v.š.).

Nuotrauka Kristinos


Svarbesni recepto šaltiniai čia ir čia:
Birgit Hamm, Linn Schmidt, Grandma's German Cookbook, DK Pub., 2012, S.108.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą