2016 m. lapkričio 8 d., antradienis

Rojaus obuoliukų pyragas



Mėgstu senus receptus, žiūriu į juos su pagarba ir, bent jau gamindama kurį nors patiekalą pirmąjį kartą, stengiuosi nuo jų nenukrypti. Patyriau, kad improvizacijos pasiteisina ne visuomet: dažniausia klasikiniai receptai būna ištobulinti taip, kad nebelabai yra ką pridėti, o sava iniciatyva jiems labiau pakenkia, negu padeda. Antra vertus, tik pagaminus patiekalą taip, kaip "turėtų būti", imu įsivaizduoti, ką jame (galbūt) reikėtų keisti, kad jis labiau atitiktų mano ir mano šeimos skonį. Taip nutiko ir su šiuo rojaus obuoliukų pyragu. Pernai iškepiau jį, tiksliai laikydamasi knygoje pateiktų instrukcijų, bet supratau, kad antrą kartą pati jo nekepčiau, o ir kitiems nerekomenduočiau. Ne, ne viskas taip baisu - pyragas buvo valgomas. Bet ne daugiau. Per didelis, per sunkus, per sausas - tokie buvo didžiausi priekaištai šiam kepiniui. Vienok šį rudenį vėl atsiverčiau tą patį rojaus obuoliukų pyrago receptą. Miltų ir cukraus kiekį sumažinau, sviesto ir rojaus obuoliukų - padidinau, ir po valandėlės svečiai bei namiškiai jau džiaugėsi puikiausiu desertu. Taigi, šiame įraše papasakosiu apie vieną iš tų retų atvejų, kai mano pačios perkurtas receptas buvo kur kas geresnis negu originalas (bent jau aš pati galvoju, kad geresnis :). Bet apie viską iš eilės.

Nuotrauka Kristinos 

Taigi, rojaus obuoliukai. Papratai aš juos skinu vėlai, maždaug spalio viduryje, kai jie būna jau gerai nunokę. Vienok šiais metais rojaus obuoliukų derlių rinkau dar rugsėjį, nes dėl itin lietingos vasaros jie užaugo daug didesni negu paprastai ir... dar ant medžio pradėjo po truputį gesti. Taigi, nelaukdama, kol jie taps netinkami naudojimui, prisirinkau gana nemažą krepšį šio gėrio, o tuomet prasidėjo skubotas jų konservavimas (rojaus obuoliukai sirupe, rojaus obuoliukų drebučiai, rojaus obuoliukų ir šeivamedžio uogų džemas, rojaus obuoliukų likeris - šiais metais panaudojau visus receptus, ir priedo dar kelis, apie kuriuos kada nors papasakosiu). Tačiau didžiausius ir gražiausius obuoliukus pasilikau, tikėdamasi, kad jie, kaip ir kasmet, sulauks Šv. Kalėdų. Bergždžios viltys - kasdien išmesdavau po vieną ar du, o prieš porą savaičių supratau, kad nieko nebus - geriau jau iškepti rojaus obuoliukų pyragą.

Turiu pastebėti, kad žmonės nedažnai kepa pyragus su rojaus obuoliukais. Bent jau knygose ir internetinėje erdvėje daug receptų neaptikau. Tiesa, mano taip mėgstamoje Darinos Allen knygoje yra vienas, kurį autorei atsiuntė ponia Carrow, gyvenanti Droedos miesto apylinkėse (angl. Drogheda; Airija, Lauto grafystė). Moteris atsiliepė į airių šefės raginimą pasidalinti senais šeimos receptais, ir nurodė, jog rojaus obuoliukų pyrago receptą paveldėjo iš savo mamos. Galima spėti, jog recepto amžius solidus, nes jis gaminamas panašiai, kaip sodos duona: iš pradžių užminkomas (būtent - ne užmaišomas, o užminkomas), tuomet dedamas į puodą, uždengiamas ir kepamas orkaitėje. Tačiau kepimas puode - tai tiesioginė nuoroda į laikus, kai puodas su tešla būdavo kabinamas ant kablio ir kaitinamas virš ugniakuro. Žodžiu, pyrago ruošimo būdas dvelkia senove. Pyrago sudėtis irgi panaši į sodos duonos, tik čia dedama kiek daugiau riebalų ir cukraus, o pati tešla pagardinama rojaus obuoliukais. Nurodoma, kad obuoliukų reikia naudoti lygiai 12. Vis dėlto tie obuoliukai pyrage randami tik kur ne kur, nes pats pyragas išeina didžiulis - šiaip ar taip, jis kepamas beveik iš 700 g miltų! Įsivaizduoju, jog anksčiau gausioms airių šeimoms su mažiau net neapsimokėjo prasidėti. Bet mes tą pyragą valgėme ilgai ir nuobodžiai, užsitepdami jo riekes sviestu, nes kepinys iš tikrųjų priminė saldžią, sausoką duoną. Bet, teisybės dėlei, aš pateiksiu jums originalų receptą, kad galėtumėte spręsti patys.

Nuotrauka Kristinos


Crab Apple Cake - rojaus obuoliukų pyragas 
(nuotraukose matote ne pagal šį, o pagal žemiau esantį receptą keptą pyragą, žr. pastabas aukščiau) 

Ingredientai: (knygoje teigiama, kad išeis maždaug 10 porcijų, mano nuomone, kur kas daugiau)

675g miltų
225 g balto smulkaus cukraus
1 a.š. sodos
225 g sviesto
12 rojaus obuoliukų
2 ančių kiaušiniai
Rūgpienio (tiek, kiek reikės tešlai suminkyti)

Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų bei sodą, ir pirštais įtrinkite sviestą. Rojaus obuoliukus nulupkite, išimkite sėklalizdžius, perpjaukite perpus ir įmaišykite į tešlą. Šakute gerai išplakite kiaušinius ir į juos įplakite rūgpienio, tiek, kad plakinys kristų nuo šaukšto. Plakinį supilkite į miltus. 
Tešlą suminkykite, iš jos suformuokite apvalų pyragą ir kepkite gilioje, gerai sviestu išteptoje, dangčiu uždengtoje keptuvėje vidutinio karštumo orkaitėje (180ºC) 1 valandą. 

Nuotrauka Kristinos

Aš nusprendžiau pyragą sušiuolaikinti, pirmiausia perpus sumažindama jo dydį. Visgi sviesto kiekį mažinau nežymiai, todėl pyragas išėjo daug drėgnesnis ir visai nepriminė duonos. Ančių kiaušinius keičiau vištų kiaušiniais ir į pusę normos miltų juos dėjau du. Neturiu nieko prieš ančių kiaušinius, ir kepu su jais pyragus (žr. pyragas su ančių kiaušiniais), tačiau tiesa yra ta, kad antys juos gausiausia deda pavasarį, kai rojaus obuoliukų jau/dar nėra, o rudenį, kai rojaus obuoliukai uždera, ančių kiaušinių rasti problematiška. Sodos ir rūgpienio (kuris turi nugesinti sodą) derinį pakeičiau kepimo milteliais ir saldžiu pienu, nes taip labai sumažėja tikimybė, kad pyrage jausis nepageidaujamas sodos poskonis. Rojaus obuoliukai rojaus obuoliukams nelygūs - jų būna ir vyšnios, ir nemažos slyvos dydžio, todėl aš smulkiomis riekelėmis pripjausčiau jų tiek, kad būtų pilnas maždaug 300 ml  tūrio puodelis:

Nuotrauka Kristinos

Rojaus obuoliukai nėra tokie sultingi kaip paprasti obuoliai, todėl į pyragą jų galima dėti daugiau, nebijant, kad tešla pernelyg praskys ir sukris. Aš rojaus obuoliukų nelupau, bet jų žievelių pyrage visiškai nesijautė - atvirkščiai, mano namiškiai iš pradžių galvojo, kad į pyragą dėta džiovintų vyšnių ar spanguolių :) Galiausia, užminkius drėgnesnę ir riebesnę pyrago tešlą, jo nebūtina kepti uždengtame puode - net kepamas paprasčiausioje, neuždengtoje kepimo formoje, jis neapdžius, neišsausės, o tik gražiai pakils ir parus.

Taigi, žemiau - mano perkurtas receptas (nuotraukose matomas pyragas keptas pagal jį). Aš pati žadu jį naudoti ir ateityje, tikiuosi, išbandysite ir jūs.

Nuotrauka Kristinos


Rojaus obuoliukų pyragas

Ingredientai: (išeis nemažas 20 cm skersmens pyragas)

Rojaus obuoliukų (tiek, kad išėmus sėklalizdžius ir supjausčius riekelėmis, būtų pilnas ~ 300 ml puodelis)
350 g kvietinių miltų (geriau 405D)
120 g smulkaus balto cukraus
2 a.š. kepimo miltelių
180 g sviesto
2 kiaušiniai
~ 100-150 ml pieno
  1. Pasiruoškite rojaus obuoliukus: juos nuplaukite, kiekvieną padalinkite į 4 dalis, išimkite sėklalizdžius, tuomet kiekvieną gabaliuką supjaustykite į kelias plonas riekeles. 
  2. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir kepimo miltelius. Šaltą sviestą supjaustykite mažais gabaliukais, suberkite į miltus ir trinkite tarp pirštų, kol susidarys drėgni trupiniai. Įmaišykite rojaus obuoliukų skilteles. Atskirame dubenyje lengvai paplakite kiaušinius, supilkite į miltus. Įpilkite šlakelį pieno ir suminkykite tešlą, jeigu reikia, papildomai įpildami pieno. Suminkyta tešla turėtų priminti minkštą rutulį. Atsiminkite: kuo kietesnė bus tešla, tuo sunkiau kils pyragas. Tačiau nepersistenkite - tešla neturi praskysti. 
  3. Suminkytą tešlą dėkite į 20 cm skersmens kepimo formą (nerekomenduoju stiklinės), išklotą kepimo popieriumi ir išteptą riebalais. Kepkite apie 1 val. 180ºC karštumo orkaitėje; prieš išimdami, mediniu pagaliuku patikrinkite, ar pyragas tikrai iškepęs (atsiminkite, kad orkaičių kaitrumas nevienodas, todėl galbūt reikės kepti ilgiau). 
  4. Pyragą valgykite šiltą arba atvėsusį. Prieš valgydami, jį galite papuošti - aš apsijojau cukraus pudra ir papuošiau cukraus sirupe konservuotais rojaus obuoliukais. Anot Darinos Allen, šį pyragą, kaip ir kitus tradicinius airių saldžiuosius patiekalus (pavyzdžiui, obuolių pyragą arba desertą su jūros dumbliais), labiausia tinka patiekti su plakta grietinėle ir minkštu rudu cukrumi (muscovado tipo). Išbandėme - iš tikrųjų vykę priedai, rekomenduoju!
Nuotrauka Kristinos 

Recepto šaltinis:
Darina Allen, Irish Traditional Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2012, p. 193.

2 komentarai:

  1. Koks nuostabus receptas! Gaila, mūsiškiai obuoliukai jau saugiai guli stiklainiuose, o šviežių teks laukti iki kitų metų..
    Labai romantiškai skamba pavadinimas ir jis man kažkuo primena Anę iš Žaliastogių (negaliu tik paaiškinti kodėl) :). Jau taip ir matau šienapjūtę ir apsunkusias obelis..:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Širdingai ačiū už komplimentus! O pyrago receptą bus proga išmėginti kitą rudenį, tam reikalui galėsite iškart atrinkti didesnius obuoliukus. Beje, juos pjaustant, geriau neragauti - būna rūgščiai kartūs, ir net sunku patikėti, jog iškepę tampa tokie gardūs :) O šiaip, nesinorėjo recepto dėti paskubomis, neišbandžius ir neradus gerų proporcijų, tai kiek susivėlinau :(

    Nesu skaičiusi knygos apie Anę iš Žaliastogių, bet dabar labai noriu perskaityti! Kaip tik su sūnumi baigiame "Tomo Sojerio nuotykius", tai sekanti bus knyga apie Anę, ačiū, kad užvedėte ant kelio :) Aš dabar labai intensyviai kartojuosi ir iš naujo atrandu literatūrą vaikams ir apie vaikus, ir tikrai ne visuomet būna lengva atrasti gerą knygą, kurią norėtųsi atsiversti vakare prieš sūnaus miegelį :)

    AtsakytiPanaikinti