2017 m. vasario 28 d., antradienis

Vištienos kotletai-blynai "kaip ministerijoje"



Vakar šiame tinklaraštyje rašiau apie vištienos šnicelį "kaip ministerijoje" (rus. шницель по-министерски), ir pažadėjau jums įrašo tęsinį. Taigi, šis tęsinys bus kaip tik dabar, nes Užgavėnių dieną ypač tinka rašyti apie vištienos kotletus "kaip ministerijoje" (rus. котлеты по-министерски). Jeigu Jūs vis dar sėdite darbe ir galvojate, kokių gi blynų prikepti alkanai šeimynai vakare, labai rekomenduoju šiuos kotletus, atrodančius visai kaip blynai - juos paruošite per 20 min., o šeima bus dėkinga, kad nereikia misti vien saldumynais :) Be to, šiuos kotletus-blynus, kaip ir Velso pyragėlius, aš kepu beveik kiekvienoms Užgavėnėms dar ir dėl to, kad atvėsę (ir netgi kitą dieną) jie būna lygiai tokie pat gardūs, kaip ką tik iškepti.

Nuotrauka Kristinos

Kaip šis patiekalss susijęs su šniceliais "kaip ministerijoje"? Tiesiogiai. Iš senamadiškojo côtelette de volaille (t.y. vištienos kotleto) XX a. atsirado ne vienas patiekalo variantas, įskaitant jau vakar paminėtą Kijevo kotletą. Tačiau šį kartą - apie kotletus-blynus, kurie laikomi supaprastinta ir pigesne šnicelių "kaip ministerijoje" atmaina. Sovietmečiu viščiuką ar vištą buvo galima nusipirkti beveik visada. Sovietinė valdžia daug dėmesio skyrė maisto pramonei. Buvo manoma, kad vištos ir triušiai gali bene greičiausia ir efektyviausia aprūpinti žmones mėsa. Tiesa, į triušieną žmonės žiūrėjo nepatikliai - pirma, tai buvo gana neįprasta mėsos rūšis, antra, daug kas dar atsiminė, kaip revoliucijos ir karų nusiaubtoje Rusijoje, vietoje triušio galėjai lengvai įsigyti nudirtą katiną. O štai paukštieną žmonės valgė noriai, todėl būtent paukštininkystė sulaukė didžiausio valdžios dėmesio. Apie 1965 m., sukryžminus paprastas baltas vištas su mėsiniais gaidžiais, buvo išvesti labai stambūs viščiukai - broileriai. Bėda, kad jie pasirodė esantys itin agresyvūs, todėl juos buvo sudėtinga auginti, o ir pirkėjai į "mutantus" žiūrėjo nepatikliai. Tad apie 1970 m., Sovietų Sąjungoje ėmus statyti gigantiškas paukščių fermas, buvo sugrįžta prie įprastesnių vištų veislių. Tuo pirkėjai, regis, irgi per daug nesidžiaugė - didesnių vištų įsigyti buvo galima toli gražu ne visada, o liesi, maži, pamėlę viščiukai, nuolat lūkuriuojantys vitrinose, daug apetito nekėlė. Aš dar atsimenu, kaip žmonės sakydavo, jog jie "mirė savo smerčia", suprask - padvėsė, o ne buvo paskersti. Netgi apie labai liesą vaiką ar liguistos išvaizdos, pamėlusiais paakiais suaugusį žmogų būdavo sakoma - "atrodo kaip viščiukas po rublį dvidešimt" (dabar sakome - atrodo kaip anoreksikas). Mat didesnė, geltonesnė višta kainuodavo apie 2 rublius.

Nuotrauka Kristinos

Šiaip ar taip, vištienos, kad ir prastesnės kokybės, būdavo beveik visada, ne taip, kaip kokybiškos, minkštos kiaulienos. Štai kodėl daugelis anuometinių delikatesų, kuriais prekiaudavo visuomeninio maitinimo įstaigos, buvo gaminami iš paukštienos. Tai ne tik šniceliai "kaip ministerijoje", bet ir, tarkime, neįtikėtinai išpopuliarėjęs viščiukas tabaka. Pabaltijys tuo tarpu visoje Sovietų Sąjungoje garsėjo ant iešmo keptais viščiukais, kuriais pasimėgauti buvo galima vadinamuose grilio baruose (rus. гриль-бар).

Atrodo, susiklosčius tokioms aplinkybėms, žmonės galėjo namuose gaminti bet kokius paukštienos patiekalus. Iš tikrųjų buvo ne visiškai taip. Mat vištą ar viščiuką galėjai pirkti tik visą, o krūtinėlių, sparnelių, šlaunelių atskirai niekas nepardavinėjo. Vadinasi, norint paruošti, pavyzdžiui, šnicelį "kaip ministerijoje", pirmiausia reikėjo pirkti vištą, patiems išpjauti krūtinėlę, o tik tuomet ruošti patiekalą. Turint galvoje, kad iš vienos vištos krūtinėlės išeidavo tik du šniceliai (iš kiekvienos puselės po vieną), didesnė šeima turėjo iškart pirkti 2-3 vištas, kad apsirūpintų 2-3 krūtinėlėmis. O tai galėjo sau leisti anaiptol ne visi. Štai kodėl šnicelis "kaip ministerijoje" sovietmečiu buvo įvardijamas pirmiausia kaip restoranų patiekalas.

Vištienos kotletai "kaip ministerijoje" labiau primena blynus, o ne kotletus. Nuotrauka Kristinos

Vis dėlto šeimininkės, gyvenusios nuolatinio deficito laikais, pasižymėjo dideliu išradingumu. Kažkas sugalvojo, kad netgi vieną krūtinėlę supjausčius nedideliais gabaliukais, įdėjus papildomų produktų ir iškepus kotletus-blynus, vištienos patiekalu galės pasimėgauti visa šeima. Receptas išplito kaip miško gaisras, ir ne tik Rusijoje. Aš puikiai atsimenu šį patiekalą iš vaikystės, nes mano mama, jos bendradarbės, kaimynės ir draugės irgi jį gamindavo. Taigi, esu tikra, kad šį receptą prisimins ne vienas mano tinklaraštį skaitantis žmogus. Tiesa, kad patiekalas būtų sotesnis, kotletus-blynus dažnai vadindavo vištienos kepsneliais, patiekdavo su bulvių koše bei daržovėmis - kaip antrąjį patiekalą. Šiais laikais, jeigu kepsite mažesnius, plonesnius blynelius, juos galėsite patiekti ir kaip užkandį, jeigu norite, atskirai pasiūlydami padažo, daržovių ir pan. Tokie vištienos kotletai labai tiks dėti ir ant sumuštinio, ypač jeigu juos ruošiatės valgyti šaltus išvykoje į gamtą ar pan.

Iškepti šiuos vištienos kotletus-blynus labai lengva, bet reikia laikytis kai kurių taisyklių, jeigu norite, jog jie būtų lengvi ir gardūs. Pirmiausia, nenaudokite miltų - tešla šiems blynams visuomet suplakama iš bulvių krakmolo, didelio kiekio kiaušinių ir kelių šaukštų majonezo. Žinau, skamba senamadiškai, bet būtent tokia tešla leidžia išsaugoti mėsos sultingumą, būna lengva, traški, gardi netgi atvėsusi. Paprasčiausi prieskoniai, kuriais ji gardinama - druska ir pipirai. Tačiau dažniausia šeimininkės į ją deda ir kitų savo pamėgtų prieskonių - pavyzdžiui, mano mama visuomet įspaudžia česnako skiltelę. Kiti papildomai gardina blynus svogūnais, krapais, džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis ir pan. Aš jums pateiksiu savo mamos receptą, kuriuo jau daug metų naudojuosi pati, na, o jūs ištobulinkite jį pagal save.

O dabar nedelskite ir imkitės darbo. Linksmų ir sočių jums Užgavėnių!

Nuotrauka Kristinos



Котлеты по-министерски - vištienos kotletai-blynai "kaip ministerijoje"

Ingredientai: (išeis 3 didelės keptuvės, apie 20-22 nedidelius blynus)

~ 600 g vištienos krūtinėlės
3 kiaušiniai
3 v.š. (su kaupu) majonezo
3 v.š. (su kaupu) bulvių krakmolo
1 česnako skiltelė
Druskos ir grūstų juodųjų pipirų (pagal skonį)
Aliejaus (kepimui)
  1. Vištienos krūtinėlę peiliu supjaustykite mažais gabaliukais (būtent supjaustykite - malta ar smulkiai kapota čia netiks). Sudėkite į gilų dubenį. 
  2. Į dubenį su mėsa įmuškite kiaušinius, sudėkite majonezą, suberkite krakmolą, pagal skonį pasūdykite (turėdami galvoje, kad sūrumo turi ir majonezas), pagardinkite česnaku ir pipirais, jeigu norite, įdėkite ir kitokių prieskonių. Viską gerai išmaišykite šaukštu. Gausite tirštos grietinės konsistencijos tešlą su vištienos gabaliukais. 
  3. Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus ir iškepkite norimo dydžio ir storio kotletus-blynus. Jeigu ruošiatės juos patiekti kaip antrąjį patiekalą (su bulvėmis ir daržovėmis), blynai gali būti didesni ir storesni, jeigu kaip užkandį, geriau, kad jie būtų mažesni ir plonesni. Kepkite blynus pavartydami, kol jie taps gražios rusvai auksinės spalvos. 
  4. Blynai bus skanūs ir karšti, ir atvėsę. Juos galite patiekti kaip antrą patiekalą, užkandį ar sumuštinių komponentą.
Svarbiausias recepto šaltinis: mano mama; kiti svarbesni šaltiniai čia, čia ir čia.

2 komentarai:

  1. Ačiū už receptą. Mano šeimai labai patiko. Svarbiausia, jog greitai pagaminamas ir receptas lengvai įsimenamas. Tad labai AČIŪ ir visiems rekomenduoju išbandyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Visenta, į sveikatą! Visada labai malonu gauti tokių pozityvių skaitytojų atsiliepimų, o ypač grįžus iš atostogų :) Kai dėl patiekalo, tai turiu prisipažinti, kad ir pati jį gaminu kur kas dažniau negu vien per Užgavėnes, tada, kai reikia ko nors greito, to, ką valgytų įvairaus amžiaus šeimos nariai. Tikiuosi, kad Jūsų komentaras įtikins ir kitus skaitytojus išmėginti šį paprastą, bet neprastą receptą :)

      Panaikinti