2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

Mangų putėsiai



Savo šeimai aš dažniausia gaminu labai paprastus patiekalus iš vietinių sezoninių produktų. Ir vis dėlto būna akimirkų, kai užsimanau ko nors egzotiškesnio ir šventiškesnio. Štai ir šįkart - Motinos dienos išvakarėse sumaniau pagaminti braziliško stiliaus mangų putėsius. Kodėl, aiškesnio atsakymo neturiu. Gal todėl, kad šaldytuve jau kurį laiką lūkuriavo skardinė mangų tyrės, dar aną vasarą parsivežos, regis, iš Vroclavo. Mes nevažiuojame į Lenkiją apsipirkti todėl, kad ten pigiau. Bet kai keliaudami atsiduriame kokiame nors didesniame Lenkijos mieste, man visuomet maga užeiti į tokias parduotuves kaip Smaki Świata arba Kuchnie Świata. Na, jūs suprantate, kodėl :) Pasigendu panašių specializuotų parduotuvėlių tinklų Lietuvoje, o Lenkijoje jose galima aptikti to, ko mūsų šalyje rasti sudėtinga, o kartais ir iš viso neįmanoma įsigyti. Mangų tyrė, žinoma, nėra labai didelis deficitas, tiesiog pasiėmiau jos skardinę, rinkdamasi kitas prekes, net neturėdama konkrečios vizijos, ką su ja nuveiksiu. Taip ji ir laukė šaldytuvo kamputyje, kol man ateis įkvėpimas. 

Nuotrauka Kristinos

Tačiau iš tikrųjų konservuota mangų tyrė nėra būtinas šių putėsių ingredientas. Taip, su ja gaminti desertą patogu ir ypač greita. Tačiau prekybos centre radę saldžių minkštų mangų už prieinamą kainą, namuose galite patys pasigaminti šviežių mangų tyrės - taip būtų dar geriau. Žinoma, čia aš nekalbu apie kietus kaip akmenys, rūgščius ir plaušuotus vaisius - su tokiais vargti neverta. Tada geriau jau pasižvalgyti konservuotų mangų tyrės ekologiškų produktų skyriuose ar pan.

Putėsiams gaminti aš panaudojau šią mangų tyrę.

O šiaip mangų putėsiai gaminami lygiai taip pat, kaip pasiflorų putėsiai, kuriuos esu aprašiusi anksčiau. Į jų sudėtį visuomet įeina saldus kondensuotas pienas ir riebi grietinėlė. Padėtis per porą metų nepasikeitė: pas mus vis dar prekiaujama tik liesa ir plakamąja (35-36%) grietinėle, o tikros riebios grietinėlės (48% ir daugiau), kurios reikia daugumai klasikinių pasaulio desertų, įskaitant ir šį, nėra. Padėtį čia gelbsti želatina: nors iš principo ji nėra būtinas ingredientas, tačiau daug kas ją deda vien tam, kad užfiksuotų purią putėsių struktūrą. Naudojant plakamąją (t.y. skystesnę negu reikėtų) grietinėlę, tai itin aktualu, nes be želatinos desertas gali ne tiktai prarasti purumą, o ir visai išskysti.

Reikia paminėti ir dar vieną momentą: gaminant mangų putėsius, ne visai tradiciška, bet šiais laikais Brazilijoje gana populiaru dalį grietinėlės pakeisti tirštu, natūraliu graikišku jogurtu. Taip daroma dėl dviejų priežasčių: sveikatos sumetimais, norint sumažinti deserto kaloringumą, ir tam, kad saldūs putėsiai įgautų švelniai rūgščią natą. Rečiau to paties efekto siekiama, dalį grietinėlės keičiant plaktais kiaušinių baltymais ir/ar įspaudžiant citrinos sulčių. Aš pati variantų su jogurtu, kiaušiniais ir citrinomis nesu išbandžiusi, bet jūs galite eksperimentuoti - būtų labai įdomu išgirsti, kaip pasisekė. Na, o šiaip mangų putėsiai patiks smaližiams, kurie mėgsta kremiškus, minkštus, saldžius, ryškaus vaisių skonio desertus. Nors pasiflorų putėsiai ir mangų putėsiai gaminami beveik identiškai, jų skoniai labai skiriasi: pasifloros tokios rūgščios, jog apie jų maišymą su jogurtu ar citrinos sultimis nėra ko net galvoti. Na, o kalbant apie mangus, tai prie jų tinka ne tiktai jogurtas ar citrinos, bet ir kitokie rūgštoko skonio priedai.

Nuotrauka Kristinos

Mangų putėsiai Brazilijoje tradiciškai puošiami grietinėle, šviežių mangų riekelėmis, mėtų šakelėmis. Bet man šįkart labai norėjosi spalvų, todėl pasidaviau sūnaus įkalbinėjimams ir į pirkinių krepšį įsimečiau kivių ir braškių. Nors braškėms šiuo metu dar toli iki gerumo, vis dėlto jos džiugino akį, o ir vaisių bei uogų rūgštumas gerai derėjo su mangų saldumu. Nuo papuošimo likusius vaisius ir uogas sudėjau į atskirą lėkštelę, nes daliai valgytojų norėjosi jų papildomai įsimaišyti į savą deserto porciją. Bet čia, kaip sakoma, jau skonio reikalas. Ko gero atsiras žmonių, kurie prie šio deserto norės ne daugiau vaisių, o, tarkime, trapių sausainių. Arba puodelio stiprios juodos kavos. Arba visiškai nieko :) Kaip ten bebūtų, mano patirtis rodo, kad mangų putėsiai nuo saldaus stalo išnyksta labai greitai. Sėkmės patiems tuo įsitikinant!

Nuotrauka Kristinos


Mousse de manga - mangų putėsiai

Ingredientai: (išeis didelis dubuo deserto)

~ 3 puodeliai mangų tyrės*
1 indelis saldaus kondensuoto pieno (arba pagal skonį)
20 g želatinos (aš naudojau mažą pakelį Dr.Oetker)
4-6 v.š. šalto virinto vandens (želatinai išleisti)
~ 300 ml riebios grietinėlės
Plaktos grietinėlės (desertui papuošti)
Šviežio mango (desertui papuošti)
Nebūtinai: kitokių vaisių, uogų, mėtų šakelių (desertui papuošti)
  1. Mangų tyrę sumaišykite su kondensuotu pienu. Želatiną išbrinkinkite vandenyje, ištirpinkite ant mažos ugnies, bet neužvirkite. Ištirpintą želatiną po truputį įplakite į mangų ir kondensuoto pieno masę. Pilama į vėsią tyrę, želatina iškart ima stengti, o mangų masė tirštėti. Jeigu įtariate, kad putėsių masėje liko neišsimaišiusių sustingusios želatinos dalelių ir/ar mangų plaušelių, galite gautą tyrę papildomai pertrinti per sietelį (aš taip padariau ).
  2. Grietinėlę išplakite ir mentele atsargiai įmaišykite į paruoštą mangų, kondensuoto pieno ir želatinos tyrę.
  3. Putėsius supilkite į serviravimo dubenį (arba mažus indelius), uždenkite maistine plėvele, kad neapdžiūtų viršus, ir dėkite į šaldytuvą bent 2-3 valandoms, o geriausia - visai nakčiai.
  4. Prieš patiekdami, mangų putėsius papuoškite plakta grietinėle, šviežio mango riekelėmis, o jeigu norite - ir kitokiais vaisiais ir/ar mėtų šakelėmis.
* Mangų tyrę galima pagaminti iš šviežių mangų arba naudoti konservuotą; aš naudojau 750 ml konservuotos mangų tyrės. Jeigu tyrę gaminsite iš šviežių vaisių, gerai sunokusius, minkštus ir saldžius mangus nuplaukite, jų minkštimą atskirkite nuo kauliukų, nulupkite žievelę. Minkštimą sutrinkite, geriausia elektriniu smulkintuvu. Galiausia mangų masę pertrinkite per sietelį, kad atskirtumėte likusius plaušelius.

Nuotrauka Kristinos

Svarbesni recepto šaltiniai čia ir čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą