2017 m. birželio 18 d., sekmadienis

Pekano riešutų sausainiai



Argi ne žiemiškai atrodo šie sausainiai? O ir vienas iš jų pavadinimų reiškia sniego gniūžtes (angl. snowballs). Net pati stebiuosi, kad sukūriau kone kalėdinį įrašą artėjant Joninėms :) Savo argumentus išdėstysiu žemiau, bet jeigu jūs vasarą pripažįstate tik ledus ir lengvus vaisinius desertus, receptą atidėkite ateičiai. Antra vertus, jeigu jūsų šeimoje yra smaližių, valgančių sausainius visais metų laikais, šiandieninis įrašas pravers jau dabar. Be to, šie kepinėliai vadinami dar ir meksikietiškais vestuvių pyragėliais (angl. mexican wedding cakes), itališkai vestuvių sausainiais (angl. italian wedding cookies), rusiškais arbatiniais sausainiais (angl. russian tea cookies) arba tiesiog sviestiniais kamuoliukais (angl. butterballs). Pastarieji pavadinimai neįpareigoja valgytojų laikytis griežto žiemiško režimo. Tad galite kuo ramiausia nešti pekano riešutų sausainius į terasą, kur jūsų mylimi žmonės džiaugiasi vasara ir geria popiečio arbatą - būsite sutikti su ovacijomis.

Nuotrauka Kristinos

Šiuos klasikinius riešutinius sausainus kelis kartus valgiau, svečiuodamiesi Ligitos ir Aido namuose. Aidas juos kepa nepriekaištingai ir gana dažnai, na, o aš pati juos iškepiau tik dabar, pirmiausia todėl, kad ne per seniausia dovanų gavau pekano riešutų stiklainį iš tų pačių kaimynystėje gyvenančių draugų. Nesinorėjo, kad riešutai bestovėdami pasentų ir apkarstų, o jų panaudojimo būdas atrodė akivaizdus - iškepti Aido firminius sausainius. Savo sprendimu likau labai patenkinta. Sausainių skonis buvo puikus ir gerai pažįstamas, tačiau maloniu siurprizu tapo itin paprastas jų gamybos būdas. Mane žavi receptai, garantuojantys, kad per valandėlę paruošiu vaišes visam būriui žmonių. Žodžiu, visapusiškai geras receptas, o kadangi turiu netikusį įprotį iškart nepadarytus darbus atidėti ilgiems mėnesiams ar net metams, tai nusprendžiau, kad sausainius aprašyti reikia tiesiog dabar, kol dar neišgaravo įkvėpimas :)

Nuotrauka Kristinos

Pirmiausia reikėtų grįžti prie sausainių pavadinimo, tiksliau, pavadinimų. Kodėl jų tiek daug, ir kodėl jie tokie skirtingi? Vienareikšmiškai atsakyti negali niekas. Aišku tik tai, kad jie nei meksikietiški, nei itališki, nei rusiški, o tikrų tikriausi amerikietiški. Maisto istorikai kelia įvairias versijas, kaip šie sausainiai gali būti susiję su europietiškomis ar meksikietiškomis tradicijomis, tačiau vienintelis neginčijamas dalykas - tai, kad XX a. pradžioje šie sausainiai išpopuliarėjo JAV. Dažniausia jie būdavo kepami kalėdiniu laikotarpiu arba didelių švenčių, pirmiausia vestuvių proga (galbūt dėl baltos spalvos?). Apie tai ir byloja kepinėlių pavadinimai. Šiais laikais, žinoma, galite juos kepti bet kada, užsimanę gardaus kąsnelio.

Ką tik iškepti sausainiai, dar neapvolioti cukraus pudroje. Nuotrauka Kristinos

Turint galvoje amerikietišką sausainių kilmę, pasidaro aišku, kodėl jų receptūroje atsiranda pekano riešutai, būdingi Naujojo pasaulio virtuvei (jie dar vadinami karijų riešutais). Nors, tiesą sakant, čia jie tik pageidautini, bet nebūtini. Vietoje pekano riešutų ne vienas receptas siūlo naudoti migdolus, graikinius ar lazdyno riešutus, o Aidas sako, kad yra sėkmingai šiuos sausainius iškepęs netgi su žemės riešutais. Kai kas mėgina skirtingas riešutų rūšis tapatinti su skirtingais sausainių pavadinimais - pavyzdžiui, pekano riešutai esą naudojami kepant meksikietiškus vestuvių pyragėlius, migdolai - kepant itališkus vestuvių sausainius ir pan. Vis dėlto tokia klasifikacija pasikliauti neverta - pavartę receptų knygas ir internetinius puslapius, pamatysite, kad pastovesnio ryšio tarp riešutų rūšies ir pavadinimų variantų nėra. Aš naudojau pekano riešutus pirmiausia todėl, kad toks pasirinkimas man atrodė tinkamiausias, kepant amerikietiškus sausainius. O ir konkretus mano pasirinktas receptas, žadėjęs senamadišką tradicinį sausainių skonį, reikalavo būtent jų. Čia jau nekalbant apie tai, kad pekano riešutai tikai gardūs!

Nuotrauka Kristinos

Pagal gamybos būdą, man šie sausainiai primena lietuviškus keptus triufelius su vafliais. Į jų sudėtį irgi įeina daug sviesto, bet nededama kepimo miltelių ar kitų kėliklių, taigi, kepami sausainiai beveik nesipučia. Tačiau iškepę jie vis tiek būna ypač trapūs, "smėliniai". Be to, į tešlą nededama arba dedama labai nedaug cukraus - saldumo ir vieniems, ir kitiems suteikiama, jau iškeptus sausainius pagardinus ir papuošus glajumi ar cukraus pudra. Sausainiai su pekano riešutais cukraus pudroje visuomet apvoliojami net du kartus, tad saldumo jiems tikrai netrūksta. Puošnumo, mano akimis žiūrint, irgi.

Nesvarbu, vasarą ar žiemą, bet išsikepkite šių sausainių. Žinote, kaip sakoma: geriau vėliau, negu niekada :)

Nuotrauka Kristinos



Pecan snowball cookies - pekano riešutų sausainiai

Ingredientai: (turėtų išeiti 48 maži sausainėliai)

2 puodeliai pekano riešutų (1 puodelis - 250 ml)
2 puodeliai kvietinių miltų ("prastų", 550D)
1 puodelis (230 g) kambario temperatūros sviesto
⅓ puodelio (75 g) cukraus
¾ a.š. druskos
1½ a.š. vanilės ekstrakto (arba žiupsnelis Burbino vanilės)
~ 1½ puodelio (~ 200 g) cukraus pudros (sausainiams apvolioti)

  1. Pekano riešutus padalinkite pusiau. Vieną puodelį sumalkite smulkiai, kad riešutai taptų kuo panašesni į miltus, antrą puodelį susmulkinkite taip, kad riešutai liktų rupūs (sukapokite peiliu arba trumpai pasmulkinkite smulkintuvu). Dubenyje sumaišykite smulkiai ir rupiai maltus pekano riešutis ir kvietinius miltus. Išmaišykite, kad ingredientai pasiskirstytų kuo tolygiau.
  2. Kitame dubenyje, geriau didesniame, išsukite sviestą, cukrų, druską ir vanilės ekstraktą. Kai masė taps puri, į ją suverskite riešutų ir miltų mišinį. Maišykite, kol gausite minkštą, daugmaž vienalytę tešlą, bet stenkitės jos per ilgai neminkyti, kad ji neprarastų savo purumo.
  3. Orkaitę įkaitinkite iki 170ºC. Didelę kepimo skardą neaukštais kraštais išklokite kepimo popieriumi. Imkite po 1 v.š. tešlos ir tarp delnų formuokite maždaug graikinio riešuto dydžio rutuliukus.* Dėdami į skardą, tarp jų galite palikti tik nedidelius tarpelius, nes kepdami šie sausainiai padidėja labai nežymiai. Sausainių turėtų išeiti maždaug 2 didelės skardos.
  4. Sausainius kepkite 17-20 min., kol jų apačia švelniai parus, o viršus ims gelsti; kai kurie sausainiai gali nežymiai įtrūkti. Iš skardos sausainius išimkite su visu kepimo popieriumi, leiskite jiems 2-3 min. pravėsti ir sutvirtėti, tuomet sudėkite ant grotelių ir palikite vėsti.
  5. Kai iškepsite visus sausainius, cukraus pudrą supilkite į nedidelį dubenį. Joje apvoliokite kiekvieną sausainį ir grąžinkite jį ant grotelių. Kai visi sausainiai bus apvolioti, palikite juos mažiausia 1 val., o dar geriau - pusdieniui arba nakčiai.
  6. Prieš tiekdami sausainius, apvoliokite juos likusioje cukraus pudroje antrą kartą, tuomet sudėkite į serviravimo lėkštę.
  7. Saugomi sandarioje dėžutėje, šie sausainiai išlieka gardūs maždaug savaitę, tačiau minkščiausia ir geriausio skonio jie vis dėlto būna pirmąsias 2-3 dienas.
* Čia geriausia naudoti gilų šaukštą, skirtą produktų matavimui. Pakabinę juo tešlos ir nubraukę jos perteklių, kad šaukštas būtų lygmalas, gausite tešlos kiekį, reikalingą 48 vienodiems sausainėliams. Jeigu tešlą imsite "iš akies", sausainiai bus ne visiškai vienodi, jų kiekis gali įvairuoti, tačiau skoniui tai nepakenks.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą