tag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post5100477225851370675..comments2024-01-11T21:45:46.722+02:00Comments on Su šaukštu aplink pasaulį: Kūčiukai su aguonpieniuKristinahttp://www.blogger.com/profile/01943320609673765062noreply@blogger.comBlogger8125tag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-48723220740034409042016-12-17T14:14:45.969+02:002016-12-17T14:14:45.969+02:00Julija, ačiū! Čia mano "pasoginiai" šauk...Julija, ačiū! Čia mano "pasoginiai" šaukštai, paprasti, melchioriniai, bet anais laikais, kai dar daug kas naudojo aliuminius stalo įrankius, šitie atrodė prabangūs. O aš, kitaip negu mama, esu nusprendusi netaupyti - naudoju viską čia ir dabar, bet pasaugodama, kad neišsimėtytų, nes esu sentimentali :) Visai netinku vartotojiškai visuomenei, mat naujus daiktus perku nedažnai - ne iš šykštumo, o todėl, kad senieji dar puikiai tarnauja :) Kristinahttps://www.blogger.com/profile/01943320609673765062noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-796353250734430212016-12-17T14:08:50.780+02:002016-12-17T14:08:50.780+02:00Aišku :) O kada į jį merkdavo kūčiukus? Į šiltą, a...Aišku :) O kada į jį merkdavo kūčiukus? Į šiltą, ar jau atvėsusį?Kristinahttps://www.blogger.com/profile/01943320609673765062noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-81803892658474402952016-12-17T09:25:47.637+02:002016-12-17T09:25:47.637+02:00Kristina, močiutė aguonpienį užplikydavo ir palikd...Kristina, močiutė aguonpienį užplikydavo ir palikdavo atvėsti, nesiurbdavom karšto :-) taip ir sakydavo - aguonpienis atvėso, galim sėst prie stalo :-) Anonymousnoreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-17573840646813365022016-12-16T22:37:05.391+02:002016-12-16T22:37:05.391+02:00Aš vis varvinu seilę į įrankius. Tie du šaukštai s...Aš vis varvinu seilę į įrankius. Tie du šaukštai su kūčiukais... Neišpasakytas grožis! <br />Nei vienam tinklarašty nesu mačiusi tokių nuostabių įrankių. Julijahttps://www.blogger.com/profile/05997933854872934664noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-1948982799364032942016-12-16T11:29:41.550+02:002016-12-16T11:29:41.550+02:00Vaiva, pirmiausia ačiū, kad čia užsukate, paskaito...Vaiva, pirmiausia ačiū, kad čia užsukate, paskaitote ir randate laiko parašyti! Aš pati avižinių šližikų nesu nei valgiusi, nei gaminusi, bet Nijolės Marcinkevičienės knygoje "Metai už stalo" (p. 269) yra toks lakoniškas receptas:<br /><br />Šližikai<br />Iš miltų [pagal pastabas virš recepto, panašu, kad čia turima galvoje avižiniai miltai], vandens, įpylus porą šaukštų aliejaus, suminkyti tešlą, iškočioti, supjaustyti rombais ir dėti į pasūdytą verdantį vandenį. Užpilti aguonų pienu.<br /><br />Anot autorės, virdami kukuliai pasidaro slidūs, o žodis "šližikai" kaip tik ir susijęs su žodžiais "šliaužti", "čiuožti", "slysti". Vis dėlto, mano manymu, gaminti šližikus pagal tokį receptą rizikinga, nes, kiek man teko susidurti, avižiniai miltai labai kaprizingi. Kad jie taptų lipnūs ir neturėtų kartoko prieskonio, dar mano prosenelė šeimos moteris mokė, jog pirmiausia juos reikia specialiai paruošti (šutinti, rauginti, maišyti su kvietiniais ar kitokiais miltais ir pan. - priklauso nuo konkretaus patiekalo). Taigi, prieš rekonstruojant šį patiekalą, pirmiausia tektų gerokai paeksperimentuoti. Nebent kieno nors (skaitančio šį tinklaraštį :) šeimoje šližikų receptas dar gyvas ir naudojamas metai iš metų - tokiu atveju, ir aš pati labai norėčiau jį sužinoti! Kristinahttps://www.blogger.com/profile/01943320609673765062noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-87622089457413360122016-12-16T11:09:25.219+02:002016-12-16T11:09:25.219+02:00Sveiki, ačiū, kad parašėte! Dabar turėsiu argument...Sveiki, ačiū, kad parašėte! Dabar turėsiu argumentą, palaikydama tėtį. Mat man kūčiukai su aguonpieniu - irgi pats pačiausias Kūčių patiekalas, bet kai jis paliekamas pabaigai, vos keli šaukštai betelpa :) O šiaip, panašu, kad pietvakarinėje Lietuvoje Kūčios valgomos kiek kitaip negu Aukštaitijoje: pavyzdžiui, ne tik mano mamos giminė (kilimo nuo Ukmergės), bet ir mano anyta (kilimo nuo Kupiškio) laiko kūčiukus desertu. Tad abu mes su vyru pripratinti valgyti juos kaip saldų patiekalą, ir dėl to nesiginčiajme kaip mano tėvai :) Nijolė Marcinkevičienė, kurios knyga rėmiausi, irgi rašo, kad daugelyje vietovių kūčiukų valgymu šventinė vakarienė užbaigiama, mat jie, praėjus iškilmingajai daliai, naudojami visokiems burtams ir pan. Štai kokia įdomi ir įvairi ta mūsų Lietuva ir jos virtuvė.<br /><br />Dėl aguonpienio - visiška tiesa, gerai sugrūstos ar sumaltos aguonos labai skiriasi nuo apytikriai pamaigytų. Niekada nemėginau grūstų aguonų užplikyti, mat mano mama įsitikinusi, kad aguonpienis turi būti labai šaltas. Nors mūsų šeimoje problemų dėl nemigos niekada nebuvo (visi užminga per pusę minutės ir miega kaip užmušti :), bet vis tiek reikės pamėginti, įdomu, ar aguonpienio skonis skirsis. Ačiū, kad pasidalinote šia gudrybe! Kristinahttps://www.blogger.com/profile/01943320609673765062noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-31319820232122292912016-12-16T07:40:14.182+02:002016-12-16T07:40:14.182+02:00būtų labai įdomu avižinius šližikus išbandyti būtų labai įdomu avižinius šližikus išbandyti vaivahttps://www.blogger.com/profile/08642730321400329624noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4302977892986856715.post-60339445115091840512016-12-15T23:44:07.926+02:002016-12-15T23:44:07.926+02:00Pritariu jūsų tėčiui! Mano plati giminė kilimo iš ...Pritariu jūsų tėčiui! Mano plati giminė kilimo iš Dzūkijos miškų, Suvalkijos lygimų ir Kauno miesto, ir Kūčių vakarienė per amžių amžius valgoma tokia tvarka - po plotkelių į stalą atkeliauja aguonpienis :-) Neįsivaizduojamas dalykas būtų aguonpienį pasilikti pabaigai kaip saldų patiekalą! Pritariu dėl aguonpienio paruošimo. Aguonas reikia sumalti visiškai, malti tol kol masė bus balta :-) O tada dar truputį pamalti :-) Teko sutikti gan daug žmonių, kurie pareikšdavo nemėgstantys aguonpienio ir netgi jo Kūčių stalui neruošiantys! Nesuprasdavau kodėl. Man būtent aguonpienis su išmirkytais kūčiukais ir yra Kūčių vakaro vinis :-) Pasirodo, daugelis nemoka jo paruošti... o gal tiesiog pritingi sumalti aguonas? Studijų metais Kūčias valgyt teko pas draugę ir "ragauti" šilto vandens su keliais aguonų grūdeliais... Beje, galima gerai sumaltas aguonas ir užplikyti, t.y užpilti karštu vandeniu. Mano viena močiutė taip darydavo :-) Oi kaip gerai paskui miegodavosi! Jei Kūčias švęsdavom pas ją, tai juokaudavom - nors vieną naktį metuose gerai išsimiegosim :-)Anonymousnoreply@blogger.com