Schupfnudeln - bavariški bulviniai makaronai

Nors tėvai man suteikė krikščionišką vardą ir auklėjo krikščioniška dvasia, negaliu pasigirti esanti uoli katalikų bendruomenės narė. Ir vis dėlto būna momentų, kai labai aiškiai pasijuntu krikščioniško pasaulio dalimi. Ypač akivaizdoje su kitomis kultūromis, kurios, kad ir kokios žavingos būtų, man žadina smalsumą bei pagarbą, bet ne jausmą, jog būtent tomis vertybėmis ar tradicijomis reikėtų vadovautis gyvenime. Ir - kiek netikėtai sau pačiai - Benedikto XVI atsistatydinimas man asmeniškai tapo svarbiu įvykiu, sukėlusiu ir nuostabą, ir kažkokią vidinę sumaištį. Tenka sutikti su Andriumi Užkalniu, kad ketvirtį amžiaus ganomi Jono Pauliaus II, mes buvome taip pripratę prie nepavargstančio popiežiaus, kad dabar sunkiai susitaikome su kitokia realybe.

Kiekvienam dvasininkui, ne tik Josephui Ratzingeriui, būtų buvę sunku prilygti nenuilstančiam ir charizmatiškam Jonui Pauliui II. Gal todėl šiek tiek nejauku, girdint pagiežingą kritiką pasitraukiančio Benedikto XVI adresu. Nesakau, jog Bažnyčio hierarchų kritikuoti negalima, tiesiog tie, kurie prikiša jo klaidas, neužsimena apie gerus darbus. Nejaugi jų nebuvo? Regis, popiežius įdėjo nemažai jėgų, spręsdamas vidines Bažnyčios problemas, nors viešai apie tai nedaug tekalbėjo. Benedikas XVI man neatrodo esantis pats prasčiausias popiežius, ypač žvelgiant į margą ir pikantiškų detalių kupiną popiežystės istoriją.

2009 m. išleistas modernios bažnytinės muzikos albumas, kuriame įamžintas besimeldžiantis ir giedantis Benediktas XVI. Paklausyti galima, pavyzdžiui, čia arba čia.

Mano akimis žiūrint, racionalųjį Benediktą XVI vis dėlto gaubia kažin kokia dramatizmo aura, į kurią įsipina rezignacinio graudulio tonai. Manyčiau, visus šiuos metus jis suprato, kad žmonių akyse neprilygs savo pirmtakui, tačiau kantriai dirbo jam patikėtą darbą. Jis dažnai vadinamas pernelyg dogmatišku ir nelanksčiu, tačiau tokie žmonės verti pagarbos už tai, kad  turi savo stuburą, tvirtai gina savo įsitikimus ir jų neišsižada susidūrę su pirmąja kliūtimi. Nuolatinis matematiško aiškumo siekis, kartais pernelyg tiesmukas ir pražiūrintis žmogiškosios realybės atspalvius, šiais pliuralizmo laikais atrodo senamadiškas, sunkiai suprantamas, ir, man regisi, be galo vokiškas. Galbūt todėl Benediktas XVI taip mėgsta muziką, kaip ir dera vokiečiui - pirmiausiai Liudviką van Bethoveną ir Volfgangą Amadėjų Mocartą. Ir vis dėlto kaip tik klasikinė muzika, nepaisant jos skaidrios irharmoningos struktūros, byloja apie neišmatuojamą ir neapčiuopiamą mūsų būties stebuklą.

Nuotrauka pasiskolinta iš čia.

Vokiečiu Benediktas XVI liko ir įvardindamas savo mėgstamiausius patiekalus. Jam užėmus popiežiaus sostą, šiaip jau itališkomis tradicijomis besivadovaujanti Vatikano virtuvė buvo papildyta vokiškais valgiais. Matyt, kaip ir kiekvienam žmogui, gimtosios Bavarijos skoniai ir kvapai popiežiui reiškia daug daugiau negu maistą. O tuo pačiu primena, kad, netgi būdamas Dievo vietininku mūsų pasaulyje, popiežius vis dėlto yra tiktai žmogus, su teise į prisiminimus, klaidas, atgailą, nuovargį ir žemišką netobulumą.
 

Schupfnudeln - pietų Vokietijoje ir Austrijoje populiarus patiekalas, turintis ne vieną pavadinimą, receptūrą ir patiekimo būdą. Vienintelis visiems variantams bendras požymis - specifinė verpstės formos šių makaronų forma. Bulvės į vokiečių virtuvę atkeliavo palyginti vėlai, todėl seniausi receptų variantai apsieina ir be jų, tačiau šiais laikais į Schupfnudeln bulvės dedamos bemaž visuomet. Be virtų bulvių, į patiekalo sudėtį paprastai įeina miltai ar/ir krakmolas, kiaušinis arba jo trynys, druska, pipirai, muškato riešutas. Kai kada bulviniai makaronai išverdami, tačiau neapkepinami, kai kada - tiktai kepami, bet dažniausiai - išverdami, o tuomet apkepinami. Pastaruoju būdu paruošti Schupfnudeln turi traškią plutelę, tačiau yra minkšti viduje. Bulviniai makaronai labai universalūs - jie dažnai tiekiami kaip garnyras prie mėsos (pavyzdžiui, guliašo), arba valgomi kaip pagrindinis patiekalas su troškintais kopūstais bei norimais padažais, įskaitant saldžius. Bulvinius makaronus tiekiant kaip desertą, bene mėgstamiausi priedai Vokietijoje - obuolienė bei aguonų padažas.

   
Nuotrauka Lauros 

Schupfnudeln - bavariški bulvių makaronai

400 g bulvių

40 g sviesto

2 kiaušinio tryniai

2 v.š. bulvių krakmolo

80-120 g miltų

Druskos, juodųjų pipirų, muškato riešuto

Riebalų (sviesto arba taukų) makaronams apkepti

1. Bulves nuplaukite ir išvirkite su lupenomis. Kai truputį pravės, nulupkite, įmaišykite gabaliukais supjaustytą sviestą ir gerai sugrūskite. Pasūdykite, pagardinkite muškato riešuto žiupsneliu ir, jeigu tieksite su nesaldžiu padažu, juodaisiais pipirais.
2. Grūstoms bulvėms leiskite visiškai atvėsti, tuomet įminkykite kiaušinių trynius bei krakmolą. Po truputį pilkite miltus -  jų reikia tiek, kad pavyktų suminkyti prie rankų nelimpančią tešlą. Tešlą padalinkite į 2-3 dalis, iš jų suformuokite nestorus volelius, kaip gamindami varškėtukus. Juos supjaustykite į nedidelius, daugmaž vienodus gabaliukus, iš jų suformuokite verpstės formos makaronus. Leisti jiems apie 15 min. pastovėti, kad apdžiūtų.
3. Dideliame puode užvirinkite pasūdytą vandenį. Sudėkite bulvinius makaronus ir leiskite vandeniui vėl užvirti. Kai tik makaronai iškils į viršų, išgriebkite ir leiskite gerai nuvarvėti vandeniui.
4. Keptuvėje ištirpinkite riebalus (paprastai naudojamas sviestas, bet, gaminant garnyrą prie mėsos, gali būti ir taukai) ir sudėkite išvirtus makaronus; greičiausiai teks kepti per 2 kartus, nes makaronų keptuvėje turi būti tiek, kad juos būtų lengva apvartyti. Pavartant kepkite, kol gražiai apskrus.
5. Tiekite kaip garnyrą prie mėsos arba kaip atskirą patiekalą su troškintais kopūstais, nesaldžiu (grybų, svogūnų, šoninės ar pan.) arba saldžiu (aguonų, obuolių, riešutų ar pan.) padažu. 

Cukraus pudra apsijoti bulvių makaronai su obuoliene. Nuotrauka Lauros

Bulvinius makaronus tiekiant su aguonų padažu, iš anksto jų apkepinti nebūtina. Juos išvirus ir nukošus, galima dėti tiesiai į keptuvę su tirpinto sviesto, aguonų (geriau maltų ar grūstų) ir cukraus padažu, gerai išmaišyti ir šiek tiek pakaitinti.  Aišku, taip pat pasielgti galima ir su apskrudintais makaronais - tuomet patiekalas bus spalvingesnis.

 

Bulvių makaronai su aguonų padažu. Nuotrauka Lauros 

Svarbiausieji mano šaltiniai čia ir čia, o dar vieno niekur neberandu...