Kolokotes - pyragėliai su moliūgo, bulgur kruopų ir razinų įdaru

Tą patį rytą, kai pradėjo tirpti sniegas, mažiausias mūsų šeimos narys, kuriam vos ketveri, ėmė klausinėti, kada eisime grybauti. Nudžiugome dėl tokio jo entuziazmo, nes esame tiesiog įsimylėję mišką, o grybavimo sezonas mums prasideda su pirmaisiais bobausiais ir baigiasi su paskutiniosiomis žaliuokėmis. Tad vos tik pamačiusi, kad Tarptautinio Kauno kino festivalio repertuare yra Filmas apie meilę ir grybus, kuo aiškiausiai žinojau, kad turiu jį pamatyti.

Ką gi, filmas labai savotiškas ir vertas dėmesio. Jis turėtų įkvėpti tuos, kurie domisi maisto kilme - kažin, ar meniniame filme įmanoma estetiškiau ir įtaigiau pavaizduoti grybus ir kitas gėrybes, kurios ant mūsų stalo atkeliauja iš laukinės gamtos. O kas dėl meilės... Nebūčiau tikra, kad filme svarbiausia tema yra meilė. Sakyčiau, kad svarbiausia  jame - laisvės jausmas. Vienas nori rizikuoti, būti laisvas nuo įnoringų darbdavių ir gyventi šia diena. Antras renkasi gyvenimą su sveikatos draudimu, griežtu darbo grafiku ir saugesne ateitimi. Filmo herojų nusibrėžtos socialinės laisvės ribos tokios skirtingos, kas abu manosi esą vienas kito išduoti ir įskaudinti. Ir, atrodo, abu nelabai žino, ką gi daryti su savo prieštaringais jausmais, kurie neleidžia jiems nei galutinai išsiskirti, nei likti drauge.

O grįžtant prie grybų... Ko gero šis metų laikas pats netinkamiausias grybų receptams skelbti. Bet moliūgai - visai kas kita. Daug kieno namuose jie vis dar pūpso, laukdami savo paskutinės valandos. Siūlau receptą, aptiktą Kipro virtuvės lobyne - kolokotes (gr. Κολοκοτές), t.y. pyragėlius su moliūgo įdaru.

Kolokotes - sotus vegetariškas užkandis, tinkantis įsidėti į kelionę arba, pavyzdžiui, išsiruošus visai dienai į mišką rinkti grybų:) Kolokotes apibūdinami fraze nei saldūs, ne sūrūs, nes į juos dedama cukraus ir druskos, cinamono ir pipirų, bulgur kruopų ir razinų. "Slaptu" ingredientu laikomi pankolio lapeliai, kurie pyragėliams nėra būtini, bet suteikia malonią anyžiaus natą, todėl dauguma kipriečių, kepdami šiuos pyragėlius, jį mielai naudoja. Kad ir kaip neįprastai toks derinys atrodo iš pirmo žvilgsnio, galutinis rezultatas tikrai nenuvilia. Su aliejumi užminkyta tešla labai elastinga, o iškepusi ilgai nesužiedi.

 

Nuotrauka Lauros

Kolokotes - pyragėliai su moliūgo, bulgur kruopų ir razinų įdaru

Svarbu: pyragėlius reikia pradėti ruošti likus mažiausiai 12 val. iki jų kepimo

Ingredientai (vienai didelei skardai, į kurią telpa 10-12 pyragėlių):

Įdarui:

~ 450-500 g moliūgo (be žievės ir be sėklų)

40 g bulgur kruopų* (ieškot sveiko maisto skyriuose)

50 g neutralaus skonio aliejaus**

30 g alyvų aliejaus

1 a.š. druskos

1 v.š. cukraus

1/2 a.š. cinamono

1/4 a.š. juodųjų pipirų

1/2 puodelio besėklių razinų

Nebūtinai: ~ 1 v.š. smulkintų pankolio lapelių

Tešlai:

300 g kvietinių miltų

1/2 a.š. druskos

1 a.š. kepimo miltelių

30 g neutralaus skonio aliejaus

30 g alyvuogių aliejaus

~ 150 ml šilto vandens

1. Moliūgą supjaustyti kaip įmanoma smulkesniais gabaliukais. Suberti bulgur kruopas, supilti abiejų rūšių aliejų, sudėti cukrų, druską, cinamoną ir grūstus pipirus (razinos ir pankolių lapeliai šiame etape nededami!). Viską kruopščiai išmaišyti ir dėti į šaldytuvą mažų mažiausiai dvylikai valandų, o dar geriau visai parai ar netgi dviems paroms. Per tą laiką kruopos išbrinks, sugerdamos išsiskyrusias moliūgų sultis. Čia skubėti negalima, nes gerai neišbrinkinus kruopų, jos netgi iškepus pyragėliams gali likti sausos ir kietos.
2. Prieš pat kepant pyragėlius, į moliūgo ir kruopų mišinį sudėti nuplautas ir nusausintas razinas ir, jeigu naudosite, smulkintus pankolių lapelius. Viską išmaišyti - ir įdaras paruoštas.
3. Į persijotus miltus sudėti druską ir kepimo miltelius, kruopščiai išmaišyti, tuomet supilti abiejų rūšių aliejų ir, po truputį pilant šiltą vandenį, užminkyti ne per daug kietą, elastingą tešlą. Ją pridengti ir leisti 30-40 min. pabrinkti.
4. Išbrinkusią tešlą padalinti į 10-12 dalių, suformuoti rutuliukus; juos pridengti rankšluostėliu ar maistine plėvele, kad neapdžiūtų. Imti po vieną ir kočioti nemažus apskritimus (desertinės lėkštelės dydžio), ant jų dėti maždaug 2 v.š. įdaro. Pyragėlio kraštus sulipinti ir suformuoti pyragėlį - jis turėtų atrodyti kaip storas delno dydžio virtinis. Kraštus gerai užspausti ir užlankstyti virvele.
5. Pyragėlius dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą. Didelių tarpų palikti nebūtina, nes kepdami pyragėliai nesipūs; prieš kepant papildomai tepti jų viršaus taip pat nereikia. Kepti 170°C karštumo orkaitėje maždaug 45 min., arba kol pyragėliai taps gražios rusvos spalvos. Išėmus pyragėlius, leisti jiems pravėsti, tuomet išimti iš skardos.
6. Kalakotes galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius. Ką tik iškeptų pyragėlių plutelė būna traški, vėliau ji suminkštėja, tačiau kalakotes vis tiek būna skanūs ir kitą dieną.

* Ar šiame recepte bulgur kruopas galima keisti kitokiomis? Niekuomet nemėginau ir nesu mačiusi, kad kas nors kitas mėgintų. Bulgur kruopos Kipro virtuvėje labai svarbios. Dažnai sakoma, kad kipriečiams bulgur - tai tas pats, kas pasta italams arba ryžiai Rytų šalims.

** Kipre labai mėgstamas kukurūzų aliejus; teigiama, kad jo sunaudojama daugiau negu alyvuogių aliejaus. Šis faktas dažnai pasitelkiamas kaip argumentas, jog Kipro virtuvė skiriasi, nors ir nežymiai, nuo graikiškosios.

Svarbiausiasis šaltinis čia; pastarojo tinklapio autorė, savo ruožtu, receptą ėmė iš šios knygos.