Prancūziška klasika: ridikėliai su sviestu ir jūros druska

Vienu požiūriu esu išties turtingas žmogus: turiu ne tiktai didelę mylimą šeimą, bet ir puikių, laiko patikrintų draugų. Ne vieną jų galėčiau apibūdinti ir kaip užsispyrusį darboholiką, ir kaip kūrybingą avantiūristą, ir kaip jautrią menišką natūrą - geriausiomis šių žodžių prasmėmis. Avantiūrizmo ir odisėjiško smalsumo kategorijoje, be abejo, lyderiauja Pranas. Vos grįžęs iš Sibiro šamanų jurtų, jis išsiruošia studijuoti į Indiją, o pasibaigus šiam etapui jau kraunasi lagaminus, kad kažkokioje neištariamo pavadinimo saloje galėtų pagilinti žinias apie Indonezijos kultūrą... O dabar svarbiausia: šis žmogus šiuo metu tebėra Lietuvoje, ir mėnesio pabaigoje jo iniciatyva Vilniuje įvyks pasaulinio garso perkusijos meistrų koncertas Viršgarsiniai ritmai.

Plačiau apie šiuos atlikėjus pasiskaityti ir jų muziką išgirsti galima čia, čia ir čia. Tai yra klasikinė Rytų muzika, atlaikiusi ne šimtmečių, o tūkstantmečių išbandymus, todėl bent kartą gyvenime ją vertėtų išgirsti kiekvienam. Nors vakariečio ausiai ji labai neįprasta, bet Pranas tvirtina, kad nepalikti įspūdžio ji tiesiog negali. O Pranu aš tikiu, nes per ilgus mūsų pažinties metus dar nė vieno karto nesu nusivylusi jo rekomendacijomis. Su tais, kurie susidomėjo, gegužės 31 d. susitiksime Vilniaus mažajame teatre.

Na, o belaukiant muzikinės puotos ausims, praverstų užkąsti. Šiandieniniame meniu - ridikėliai, tikri pavasario simboliai. Mūsų šeima mėgsta tradicinius lietuviškus patiekalus su ridikėliais, tokius kaip žalumynų ir ridikėlių salotos ar pavasarinė šaltsriubė su ridikėliais. Be abejo, kasmet juos gaminame. Tačiau kitos tautos irgi sugalvojo puikiausių būdų ridikėliams paruošti ir patiekti. Prancūzų klasika - ridikėliai su sviestu ir jūros druska (pranc. radis, beurre et sel). Man regis, Prancūzijos virtuvę galima pamilti vien jau dėl šio derinio.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog neįmantresnio užkandžio sugalvoti neįmanoma: ridikėliai, sviestas, druska, ir - ne visada - riekelė bagetės ar kitokios duonos. Ir vis dėlto patiekiant ridikėlius prancūziška maniera reikia išmanymo, didžiausią dėmesį kreipiant į produktų kokybę ir šviežumą.

 

Nuotrauka Kristinos & Lauros

Ridikėliai turėtų būti neperaugę, nesumedėję, švelnaus salsvo skonio, traškūs ir nesuvytę. Prancūzijoje paprastai naudojama pailgi raudoni ridikėliai baltais galiukais. Bet puikiai tinka ir kitos ridikėlių rūšys, svarbu, kad daržovės būtų šviežutėlės, geriausia, be abejo, prieš keliolika minučių išrautos iš nuosavo daržo:) 

Kur jau kur, o Prancūzijoje sviestas yra virtuvės karalius. Tikras sviestas, o ne margarinas, ne tepus riebalų mišinys ir ne sviesto produktas. Todėl šiam užkandžiui naudokite patį kokybiškiausią sviestą, kokį tik galite rasti. Jis patiekiamas kambario temperatūros, kad būtų galima lengvai tepti ir ant duonos, ir ant ridikėlių.

Galiausiai - druska, vienintelis ir pats svarbiausias šio patiekalo prieskonis. Būtent - prieskonis, nes tai vienas iš tų patiekalų, kuriame druska degustuojama. Atrodo, kad prancūzai tiesiog varžosi, kuris prie ridikėlių patieks puikesnio skonio druską. Kokybiškiausia ir turtingiausio skonio druska Prancūzijoje laikoma rankomis nuo jūros paviršiaus surinka fleur de sel (druskos žiedai), kurios kaina gerokai aukštesnė už paprastos druskos kainą. Tačiau šiuo jos įsigyti verta; ne veltui šios rūšies druska gardinamas netgi aukščiausios klasės šokoladas. Tačiau jeigu nerandate fleur de sel, prie ridikėlių tiks ir kitokia kokybiška jūros druska.

Ridikėliai su sviestu ir jūros druska

Ingredientai:

• Ridikėliai
• Tikras sviestas (kambario temperatūros)
• Jūros druska (geriausiai - fleur de sel)
• Nebūtinai: bagetė ar kitos rūšies šviežia balta duona      

1.    Ridikėlius labai kruopščiai nuplauti, pašalinti šakneles. Nupjauti didžiąją dalį lapų, paliekant maždaug 4 cm kotelius. Patiekiant į stalą ridikėliai paprastai nenusausinami, o kai kada netgi patiekimi ant ledukų. Mat taip jie lieka traškesni, be to, dėl drėgmės geriau ištirpsta druska. Atskiruose induose patiekti išsuktą kambario temperatūros sviestą ir jūros druską.

2.   Ridikėlius valgyti dažant juos į sviestą ir pagal skonį pabarstant druska. Galima ridikėlius perpjauti išilgai ir sviestą ant jų užtepti.

3.   Kitas prancūzų mėgstamas būdas mėgautis ridikėliais - sviestą tepti ant bagetės ar kitokios baltos duonos riekelių, ant viršaus išdėlioti labai plonai supjaustytą ridikėlį, tuomet sumuštinį pabarstyti druska. Toks pavasarinis užkandis gali būti valgomas bet kuriuo dienos metu.

Recepto šaltinis: daugybė internetinių puslapių anglų ir prancūzų kalbomis.