Saldžiarūgštės itališkos cukinijos

Kad ir koks karštis tvyrotų lauke, man jis vis dėlto geresnis negu šaltis. Manau, galėčiau be didelių problemų gyventi kokioje nors amžinos vasaros šalyje ir labai abejoju, ar kada pasiilgčiau žiemos. Ir ko gero žymiai mažiau gaminčiau. Man atrodo šiek tiek paslaptinga, jog žmonės, gyvenantys Brazilijoje, Meksikoje ar Irane tradiciškai mėgaujasi, pavyzdžiui, mėsiškais ir sočiais troškiniais, kurių lengvu maistu tikrai nepavadinsi. Matyt, priprantama:) Mes, šiauriečiai, ko gero kitaip sutverti, todėl pašvietus saulei norisi lengvesnio valgio.

 

Val Archer, Yellow Zucchini on Otranto Mosaics (Geltonos cukinijos ant Otranto mozaikos, 2007). Britų dailininkė Val Archer šią iliustraciją nupiešė knygai The Painter, the Cook and the Art of Cucina (2007), kurią išleido drauge su garsia italų kilmės kulinare Anna Del Conte (beje, ši iliustracija leidiniui panaudota nebuvo, todėl turi paveikslo statusą). Rašydamos knygą, moterys keliavo po Italiją, tyrinėdamos regioninę virtuvę. Otrantas - pietų Italijos uostamiestis Apulijos regione. Jis garsėja savo katedra ir ten išlikusiomis XII a. mozaikomis. Foto radau čia.

Šį saldžiarūgščių cukinijų receptą aptikau Anna Gosetti della Salda knygoje Le ricette regionali italiane; autorė jį priskiria Sicilijos regionui. Apie receptą daug kalbėti nėra ką - patiekalas paprastas, greitai pagaminamas ir gardus. Prieš kelerius metus šio patiekalo variantas buvo paskelbtas tinklaraštyje  Dangiški migdolai, tiktai ten į cukinijas siūloma papildomai dėti perlinių kruopų. Nė viename itališkame šaltinyje tokios kombinacijos nemačiau, bet kodėl gi ne, kūrybingumas visuomet sveikintinas. Tradiciškai saldžiarūgštės cukinijos gali būti valgomos arba kaip šiltas vegetariškas daržovių patiekalas, arba kaip garnyras prie vištienos, žuvies ir pan.    

Nuotrauka Kristinos

Zucchine in agrodolce - saldžiarūgštės cukinijos

Ingredientai: (4 porcijoms)

4 labai jaunos cukinijos* (~ 250-300 g kiekviena)

4 v.š. alyvuogių aliejaus

1 skiltelė česnako

2 ančiuviai, konservuoti aliejuje (aš nauojau 4 puseles)

2 v.š. balto vyno acto

~ 2 v.š. cukraus

~ 2 v.š. besėklių razinų

~ 2 v.š. pinijos riešutų

Druskos (pagal skonį)

1. Razinas nuplauti, užpilti šiltu vandeniu ir palikti, kad pamirktų. 
2. Cukinijas nuplauti, nusausinti, jeigu reikia, išimti sėklas ir supjaustyti stambiais šiaudeliais.
3. Keptuvėje pakaitinti aliejų, sudėti susmulkintą česnaką ir kelias sekundes pakepinti, kol pakvips. Sudėti cukinijas, gerai išmaišyti ir nepamirštant pamaišyti kaitinti ant vidutinės ugnies, kol cukinijos subliūkš ir pakeis spalvą (taps tarsi permatomos), tačiau vis dar bus tvirtos. 
4. Sudėti labai smulkiai supjaustytus ančiuvius, nusausintas razinas ir riešutus, užpilti actą, užbarstyti cukraus ir viską kruopščiai išmaišyti. Ant vidutinės ugnies kepti, kol persimaišys skoniai, o cukinijos bus norimo minkštumo (jeigu reikia, galima įpilti kelis šaukštus sultinio ar vandens). Baigiant kepti patikrinti, ar netrūksta prieskonių; jeigu neužtenka ančiuvių išskirto sūrumo, galima papildomai pasūdyti. 
5. Tiekti kaip šiltą vegetarišką užkandį arba kaip garnyrą prie pagrindinio patiekalo.

* Recepte turi būti naudojamos mažos, jaunos cukinijos labai plona žievele. Jeigu cukinijos jau paūgėjusios, jų žievelės, netgi minkštos, gali karstelėti (karstelėjęs skonis išryškės pagaminus patiekalą). Tokiu atveju šiaudeliais supjaustytas cukinijas prieš gaminant reikėtų pabarstyti druska, sudėti į kiaurasamtį ir palikti maždaug 30 min. - drauge su sultimis turėtų išlašėti ir karčios medžiagos. Tada cukinijas perplauti šaltu vandeniu, nusausinti ir naudoti taip, kaip nurodyta recepte.

 

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltiniai: Anna Gosetti della Salda, Le ricette regionali italiane, Milano: Casa editrice "Solares", 2011, p. 1014; šis internetinis puslapis.