Kopūstų salotos su morkomis, razinomis ir garstyčiomis

Nežinau kodėl, bet man žodis coleslaw skamba kažkaip prancūziškai, nors visiems mums iki skausmo pažįstamos kopūstų salotos yra gryniausia JAV klasika su gana miglotomis užuominomis į olandišką kilmę. Taigi, prancūzai į jas nepretenduoja, o štai Amerikoje be coleslaw dabar sunkiai įsivaizduojamos netgi greito maisto užkandinės. Šios salotos Šiaurės Amerikoje pradėtos gaminti dar XVIII a. pabaigoje, maždaug tuo laiku, kuomet buvo sukurta majonezo receptūra, ir nuo to laiko nė nemano išnykti iš amerikiečių meniu.  

Be abejo, naivu būtų tikėtis, kad visoje JAV teritorijoje nuo pasienio su Kanada iki pasienio su Meksika coleslaw salotos būtų gaminamos vienodai. Be to, egzistuoja senamadiškos ir naujoviškos salotų versijos. Gaminu kelių rūšių coleslaw, tačiau šiandieninis receptas - vienas mano mėgstamiausių. Taip pagamintos salotos greičiausia laikytinos senamadiškomis. Jos siejamos su JAV pietinėmis valstijomis ir tenykšte soul food tradicija.

Kad ir kaip mėgčiau lietuviškas kopūstų ir morkų salotas, turiu pripažinti, kad amerikietiškos tikrai ne prastesnės. Jos ne tik gerai dera prie keptos ar gruzdintos paukštienos ar ant grotelių keptos mėsos, bet gali būti valgomos ir pačios vienos kaip lengvas užkandis ar vakarienė.

Šio patiekalo beveik neįmanoma sugadinti, jeigu tik naudosite šviežias, nesuvytusias daržoves ir pakankamai kokybišką majonezą. Pastarasis didele dalimi nulems patiekalo skonį, todėl rinkitės savo mėgstamiausią. Kartais amerikietiškuose receptuose majonezą rekomenduojama keisti grietine, grietinėle ar pasukomis, bet aš asmeniškai su tokiais pagardais šių salotų gaminti nebandžiau, todėl negalėčiau pasakyti, ar jie pasiteisina. Tradiciškai salotos rūgštinamos actu, bet galima rasti receptų, kur jis kečiamas citrinos sultimis, taigi, jeigu nemėgstate acto, pasinaudokite šia alternatyva.

Paskutinis dalykas - salotų gaminimo būdas. Man neskanu, kai kopūstų salotos būna kietos ir pastirusios, todėl aš jas visuomet išminkau rankomis ir tik tuomet dedu majonezą bei razinas; naudodama šį metodą kopūstus "savavališkai" pabarstau druska, kuri paprastai receptuose neminima. Originalus šių salotų receptas siūlo sudėti visus ingredientus ir vis pamaišant laukti keletą valandų, kol salotos susistovės - tikėtina, kad tada jos ir suminkštėja. Pasakysiu atvirai - nemėginau, nes niekas iš mūsų šeimos neturi kantrybės išlaukti tų kelių valandų, o šios salotos nuo stalo dažniausia dingsta greičiau negu pagrindinis patiekalas.

Nuotrauka Kristinos

Coleslaw - kopūstų salotos su morkomis, razinomis ir garstyčiomis

Ingredientai: (išeina didelis salotų dubuo)

~ 1 kg svorio kopūstas

2 didelės morkos

Nebūtinai: ½ a.š. druskos

3 v.š. cukraus

4 v.š. balto vyno acto

1 v.š. garstyčių (siūlau naudoti grūdėtas)

Majonezo (pagal skonį; receptas rekomenduoja 1 puodelį, t.y. 250 ml)

1 puodelis (250 ml) besėklių razinų

1. Nuo kopūsto nulupkite išorinius kietus ir/ar pažeistus lapus, nuplaukite, nusausinkite ir padalinkite į 4 dalis. Iš kiekvienos dalies išpjaukite kietą viduriuką. Kopūstą supjaustykite ilgomis ir kuo plonesnėmis juostelėmis. Morkas sutarkuokite burokine tarka. Razinas nuplaukite ir palikite siete, kad nuvarvėtų vanduo.
2. Jeigu turite daug laiko ir kantrybės: dideliame dubenyje sumaišykite kopūstus, morkas ir razinas. Mažesniame dubenėlyje suplakite majonezą, actą, garstyčias ir cukrų. Padažą supilkite ant daržovių, gerai išmaišykite ir palikite maždaug 15 min. kambario temperatūroje. Tuomet išmaišykite, uždenkite ir dėkite į šaldytuvą keletui valandų, kad susistovėtų. Maždaug po 3-4 val. išimkite, vėl išmaišykite, dėkite į salotinę ir neškite į stalą.
3. Jeigu salotas norite valgyti tuojau pat: sumaišykite kopūstus ir morkas, juos pabarstykite druska, cukrumi ir apšlakstykite actu. Minkykite rankomis tol, kol kopūstai suminkštės ir subliūkš. Tuomet sudėkite razinas, garstyčias ir majonezą. Gerai išmaišykite, palikite 5 min. pastovėti. Viskas, galima dėti į salotinę ir nešti į stalą.

Svarbiausi recepto šaltiniai: šis puslapis bei ši knyga:

Mary Margaret McBride's Harvest of American Cooking, New York: G.P. Putnam's Sons, 1957, p. 362.