Puslapiai

2014 m. liepos 11 d., penktadienis

Rytietiškas mėtų sirupas (gaivai ir salotų lapų užkandžiui)


Stojus karštiems orams, turbūt ne tiktai man nebesinori nei ilgai gaminti, nei pernelyg sočiai valgyti. Gerti - visai kas kita. Mano favoritai - paprastas arba mineralinis vanduo, bet kartais, žinoma, gaminu ir gaivas. Šiandieninis receptas - tikra karštų dienų paguoda, nes per pusvalandį pagaminamas ir padažas salotų lapų užkandžiui, ir puikus gaivos pagrindas. 

Sekanjabin - tradicinis sirupas, verdamas Irane, Afganistane ir, atrodo, kaimyninėse šalyse, tik ten jis žinomas kitokiais pavadinimais. Tai vienas seniausių sirupų Viduriniuosiuose Rytuose, verdamas mažų mažiausia nuo X a. ir kadaise laikytas veiksmingu vaistu nuo daugelio negalavimų. Šiais laikais, regis, sekanjabin gydomaisiais tikslais nebevartojamas, bet jo pagrindu pagamintas gėrimas, kaip ir su juo patiekiamas salotų užkandis, tebėra labai populiarūs. 

Nuotrauka Kristinos 

Rytietiškam mėtų sirupui reikia vos keturių ingredientų (įskaitant vandenį), iš kurių bene daugiausia abejonių man iš pradžių kėlė actas. Bet paaiškėjo, kad sirupo skonio jis nepagadina, o specifinis acto kvapas išsisklaido jį beverdant. Actas šiame sirupe nepakeičiamas, o štai vietoje šiuolaikiniuose receptuose įprastesnio cukraus anksčiau buvo dedamas medus - kai kas jį deda ir dabar. Šiaip ar taip, išvertus sekanjabin pavadinimą iš persų kalbos, tai skambėtų maždaug kaip medaus actas. Tad jeigu norite sveikesnio šio patiekalo varianto, cukrų keiskite medumi, bet acto neatsisakykite - Rytuose su citrinų sultimis gaminami visai kiti gėrimai. 

Saldžiarūgštis sirupas prie salotų lapų tradiciškai patiekiamas Norooz (Persijos Naujųjų metų) proga, tačiau niekas nedraudžia šio salotų užkandžio valgyti ir kitomis dienomis. Pavyzdžiui, žiūrint futbolo rungtynes :) Gaminant gėrimą labai rekomenduočiau šaldytuve turėti ledukų, man atrodo, jie čia itin tinka. Šviežių mėtų šakelės - būtinas komponentas, o štai gėrimą paskaninti agurkais labiau mėgsta iraniečiai, tuo tarpu afganistaniečiai, regis, jų per daug nepasigenda (bent jau mano turimoje knygoje autorė apie agurkus šiame gėrime nė neužsimena, nors šiaip jau stengiasi suteikti kuo daugiau žinių apie tradicinius patiekalus). Man patinka abu variantai, o jūs, žinoma, galite rinktis ir surasti sau priimtiniausią skonį. 

Nuotrauka Kristinos 


Sekanjabin - rytietiškas mėtų sirupas

Ingredientai: (išeina apie 600 ml sirupo)

2½ puodelio* cukraus arba medaus 
1¼ puodelio vandens 
½ puodelio paprasto arba balto vyno acto 
5 didelės mėtų šakelės (ir dar kelios gėrimui papuošti) 
Nebūtinai: ilgavaisio agurko griežinėlių (patiekiant gėrimą) 
Nebūtinai: ledukų (patiekiant gėrimą) 
Romaninių salotų (patiekiant užkandį) 

1. Į prikaistuvį sudėkite cukrų arba medų ir supilkite vandenį. Užvirinkite, išmaišykite ir pavirkite porą minučių, kol cukrus ar medus ištirps. Supilkite actą, vėl užvirinkite ir ant nedidelės ugnies atidengtame prikaistuvyje virkite 20 min. 
2. Į sirupą sudėkite mėtas, išmaišykite ir tuojau pat nukaiskite. Palikite, kad sirupas visiškai atvėstų - mažiausia valandai, bet jeigu norite stipresnio mėtų skonio, laikykite ilgiau (iki 24 valandų). Atvėsusį sirupą perkoškite. 
3. Jeigu sirupą patieksite su salotomis, supilkite jį į tokį indelį, kad būtų patogu dažyti salotų lapus. Be švarių ir nusausintų salotų lapų ir šio sirupo, užkandžiui jokių priedų nereikia. 
4. Jeigu sirupą naudosite gaivinančiam gėrimui gaminti, skieskite jį paprastu arba gazuotu vandeniu ir ledukais 1:3 arba 1: 4 (man patinka dėti 1 dalį sirupo, 3 dalis vandens ir 1 dalį ledukų). Gėrimas tradiciškai puošiamas šviežių mėtų šakelėmis. Įprasta į jį įmaišyti ir plonų ilgavaisio agurko griežinėlių. 
5. Išvirtas ir į švarius butelius ar stiklainius supiltas mėtų sirupas vėsioje vietoje gali būti laikomas maždaug metus. 

* Šiame recepte 1 puodelis atitinka 250 ml. 

Nuotrauka Kristinos. Deja, kol fotografavau, iš ledukų liko tik prisiminimas:) 

Svarbiausias recepto šaltinis: 
Helen Saberi, Afghan Food & Cookery, New York: Hippocrene Books, Inc., 2007, p. 281. 
Kiti šaltiniai čia ir čia.

5 komentarai:

  1. Sveika, Kristina :) O as dar ir patarimo noriu: gabut galetum kokia Pakistano valgiu knyga parekomenduoti? Ta virtuve labai persipynusi su Indu virtuve, bet norisi autentiskesniu patiekalu, ne indisku :) Narsau po Amazon, bet nelabai kas uzkliuna....
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Skaitytoja, pirmiausia ačiū, kad čia užsuki:)
      Su Viduriniųjų Rytų ir Afrikos virtuve dažna problema ta, kad valgyti tradiciškai gamina moterys, kurios neturi nei išsilavinimo, nei galimybių rašyti knygas ar tinklaraščius. Vienas iš nedaugelio patikimesnių šaltinių būna nebent Vakaruose atsidūrusios tų regionų moterys. Jeigu aš pirkčiau knygą apie Pakistano virtuvę, tai greičiausia būtų Huma Siddiqui "Jasmine in Her Hair: Culture and Cuisine from Pakistan" (2004). Knygos autorė su mama atsidūrė emigracijoje ir čia puoselėjo tradicinę namų virtuvę. Jos knyga, atrodo, gana patikima ir yra giriama ne tik vakariečių, bet ir pakistaniečių. Vis dėlto aš pati neturiu nė vieno leidinio apie Pakistano virtuvę, apsiriboju internetu, todėl ir knygos rekomendacija sąlygiška - tiesiog iš to, kas išleista anglų kalba, ši man atrodo geriausia.

      Panaikinti
  2. Aciu, Kristina, labai aciu uz pasiulyma. Cia butu si knyga, kiek suprantu? http://www.amazon.com/Jasmine-Her-Hair-Huma-Siddiqui/dp/0974837105/ref=sr_1_fkmr0_1?ie=UTF8&qid=1405339926&sr=8-1-fkmr0&keywords=Huma+Siddiqui+Jasmine+in+Her+Hair%3A+Culture+and+Cuisine+from+Pakistan
    Ieskodama knygu masciau apie ta pati, kad net nera galimybiu daugumai, kaip tuos receptus iamzinti. Ka radau buvo kaip ir minejai - daugiausia isvaziavusiuju is Pakistano blogai, kelios knygos na ir kindle editai (labai vargani). Plius, kadangi Pakistano virtuve persipynusi su Indijos virtuve, tai nemazai variantu, jog indisku patiekalu knygoje itraukti keli pakistanietiski variantai, o bet taciau tai ne tai, ko noreciau. Pati irgi remiuose daugiausia info, rasta internete, nes daugiau nieko nebelieka, bet as esu "megstanti knygas", tad sita rekomendacija man labai tinkama, patyrinesiu dar atsiliepimus ir galbut susigundysiu pasipildyti biblioteka :)
    O uzsuku visada naujam irasui atsiradus ir visus receptus su istorijom perskaitau, na tik retokai iterpiu komentara :) Bet nuosirdziai pasimegauju kiekvienu irasu :)
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Skaitytoja, knyga tikrai ta; jeigu kartais įsigytum, būtų labai įdomu išgirsti įspūdžius. Aš irgi myliu knygas, bet su metais darausi atsargesnė jas rinkdamasi, nes bijau namus paversti biblioteka :)
      Tiesa, jeigu įdomi Pakistano virtuve, manau, vertėtų paskaitinėti ne tik apie Šiaurės Indijos, bet ir apie Beludžistano virtuvę (žr. Balochi cuisine).
      Labai gera sužinoti, kad turiu ištikimų skaitytojų, nes liūdnoka būtų rašyti pačiai sau :)

      Panaikinti
    2. Kristina, jei/kai isigysiu, butinai parasysiu atsiliepima apie knyga :) Knygom silpnybe pas mane labai jau stipri :)) Bet dabar stengiuosi ir noriu vis kokiu idomensiu knygu "nukauti", tad automatiskai mazeja pirkiniu skaicius. Ir pasidomesiu Balochi virtuve detaliau, aciu uz rekomendacija!
      O skaitytoju tikrai yra, ir kas isbando receptus yra :) Smagu gauti ivairesniu virtuviu receptu ir idomiu pasakojimu :)
      Skaitytoja

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.