Šiltas šilauogių (mėlynių) desertas

Būna labai šventiškų, ilgai ir sudėtingai gaminamų desertų, kuriais stengiamės nustebinti ir pradžiuginti savo artimuosius bei svečius. O būna ir visai paprastučių, kuriais praskaidriname savo kasdienybę, kai aplinkybės susiklosto taip, kad nėra galimybių, laiko ar noro kelias valandas praleisti virtuvėje. Šiandieninio deserto receptas turėtų praversti tiems, kurie, pavyzdžiui, atostogauja kaime ar sode ir sugalvoja savo šeimą palepinti paprastu skanėstu. Mat šiltam šilauogių arba mėlynių desertui (angl. blueberry grunt arba blueberry fungy) pagaminti reikia vos kelių neįmantrių produktų, paprasčiausio puodo arba keptuvės su dangčiu ir maždaug pusės valandos laiko.

Šilauogių (mėlynių) grunt giminingas geriau žinomiems, orkaitėje kepamiems cobbler desertams (žr. gundantį mėlynių ir persikų cobbler receptą Aušros puslapyje). Grunt nuo cobbler skiriasi tuo, kad yra "kepamas" ant viryklės, karštuose garuose. Šiek tiek pasaldintos ir vandeniu praskiestos uogos dedamos į puodą, užvirinamos, o tuomet į jas šaukštu leidžiami tešlos kukuliai. Puodas uždengiamas, o po 15 min. desertas jau būna paruoštas. Jeigu prie jo patieksite ledų ar plaktos grietinėlės, bus tikra šventė. Taip, iš pradžių tešlos rutuliukai gali atrodyti ne visai simpatiškai, balti ir tarsi neiškepę, bet kai juos paragausite, pamatysite, kad per tą ketvirtį valandos tešla tapo ne kuo kitu, kaip minkštučiu, drėgnu ir gardžiu biskvitu. Ir nuo to momento patiekalo išvaizda taps antraeiliu dalyku.

Nuotrauka Kristinos

Šilaluogių (mėlynių) grunt yra laikomas Kanados, o pirmiausia - Naujosios Škotijos desertu. Jis siejamas su akadų virtuve, nors jo kilmė greičiausia britiška: manoma, kad patiekalas atsirado tuomet, kai britų kolonistai, gyvenę varganomis sąlygomis, mėgino atkurti anglišką garuose virtą pudingą. Labai gali būti, kad tai tiesa, nes kai kuriose senose britų bendruomenėse JAV (pavyzdžiui, Naujojoje Anglijoje) iki šiol gaminamas analogiškas patiekalas. Akadai tuo tarpu - pirmųjų kolonistų-prancūzų palikuoniai. Jų istorija ganėtinai dramatiška. Mat prancūzai XVII a.ėmę keltis į Akadiją, t.y. dabartinę Naująją Škotiją ir aplinkines žemes, XVIII a. pradžioje pateko į britų valdžią (kaip žinia, britai ir prancūzai gana aršiai kovojo dėl įtakos ir žemių šioje Naujojo pasaulio teritorijoje). Jie sutiko prisiekti ištikimybę britams, bet griežtai atsisakė kariauti su indėnais ir savo tautiečiais prancūzais, todėl buvo skaudžiai nubausti. Britų valdžia nusprendė "nelojalius" prancūzus (akadus) ištremti iš Akadijos, kas - pakankamai brutaliai - 1755-1758 m. ir buvo padaryta. Dešimtys tūkstančių akadų buvo išblaškyti po dabartinę JAV ir Kanados teritoriją, dalis žuvo neramumų metu, dar kiti buvo prievarta susodinti į laivus ir išsiųsti atgal į Prancūziją. Dauguma jų prarado namus, turtą ir šeimos narius. Kai po kelerių metų Anglija ir Prancūzija galiausia pasiskirstė įtakos sferomis, akadams buvo leista grįžti namo. Nemažai akadų, nepaisant skaudžių prisiminimų, sugrįžo, o kiti liko ten, kur buvo įsikūrę tremties metu (čia pirmiausia paminėtina gausi akadų bendruomenė Luizianoje, angliškai vadinama cajun). Iš tremties grįžę akadai iki dabar daugiausia gyvena Kanadoje - Naujajame Bransvike, Naujojoje Škotijoje, Princo Edvardo saloje, Kvebeke, Niufaundlende ir kt., o nedidelė dalis - Meino valstijoje JAV. Šie žmonės per šimtmečius sugebėjo išsaugoti savo prancūzišką tapatybę, kalbą, kultūrą ir, žinoma, virtuvę. Manau, apie ją dar bus progų pakalbėti, vien jau todėl, kad akadai savo nacionaliniu patiekalu laiko poutine râpée - kone identišką mūsiškių cepelinų atitikmenį. Ir taip pat visus įtikinėja, kad jų skonis geresnis negu išvaizda :) 

O kol kas - šilauogių (mėlynių) grunt. Beje, šį patiekalą akadai tradiciškai valgo pusryčiams. 

Nuotrauka Kristinos

Blueberry grunt - šiltas šilauogių (mėlynių) desertas

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

2 -2,5 puodelio* šilauogių (arba mėlynių)

4 v.š. cukraus (arba pagal skonį)

Nebūtinai: žiupsnelis cinamono ir/ar muškato riešuto
1 v.š. citrinos sulčių

Žiupsnelis druskos

1/2 puodelio vandens

Tešlai:

1 puodelis miltų

2 a.š. kepimo miltelių

1 v.š. (su kaupu) šalto sviesto 

1/2 v.š. cukraus

Žiupsnelis druskos

~ 1/3 puodelio pieno
Ledų arba plaktos grietinėlės (patiekiant)

1. Nuplautas uogas sudėkite į puodą arba gilią keptuvę su dangčiu. Supilkite vandenį ir citrinos sultis, suberkite cukrų ir, jeigu naudosite, cinamoną bei muškato riešutą. Leiskite užvirti, sumažinkite ugnį ir kelias minute pavirkite - tol, kol uogos išleis sultis ir puode atsiras nemažai skysčio. 
2. Kol kaista uogos, sumaišykite miltus ir kepimo miltelius. Sudėkite sviestą ir trinkite tarp pirštų, kol neliks sviesto gabaliukų. Sudėkite cukrų ir druską ir, po truputį pildami pieną, užmaišykite tirštoką, bet purią ir šaukštu lengvai pakabinamą tešlą. 
3. Tešlą šaukštu dėkite į verdančias uogas - taip turėtų susiformuoti netaisyklingi kukuliai. Vos tik sudėsite visą tešlą, puodą uždenkite ir palikite virti ant mažos ugnies 15 min. (per tą laiką jokiu būdu nekilnokite dangčio). Po 15 min. kukuliai turėtų būti išsipūtę ir sutvirtėję , o uogų padažas sutirštėjęs.
4. Desertą patiekite su ledais arba plakta grietinėle (ledai su klevų sirupu ir graikiškai riešutais labai tiko:). Tradiciškai šis patiekalas valgomas pusryčiams.

* 1 puodelis šiame recepte atitinka 250 ml.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia.