Ropių, vištienos ir grybų salotos

Ar jūs pažįstate nors vieną žmogų, kurio mėgstamiausios daržovės būtų ropės? Aš nepažįstu, nors pati ropes auginu ir galiu apie jas pasakyti daug gero. Turiu kelis mėgstamus ropių receptus, ir šiandien ketinu pasidalinti vienu iš jų. Bet prieš tai noriu pabėdavoti: šiais laikais labai sudėtinga rasti senųjų ropių sėklų, o naujoviškos veislės menkai primena roputes iš pasakų, tas pačias, apie kurias vis dar su nostalgija pasakoja tėvai. Anot jų, ropės anuomet užaugdavusios didelės, bet vis tiek likdavo saldžios, sultingos ir puikiai tikdavo pokario vaikų "desertui". Su šiuolaikinėmis ropėmis, tiek baltomis, tiek violetinėmis ar geltonomis, kalba visai kita. Jas pasėjus reikia atidžiai stebėti, kada šakniavaisiai užaugs maždaug iki persiko dydžio, o tuomet iškart nurauti. Panašiai kaip ridikėliai, jaunos ropės būna minkštos, salsvo riešutinio skonio, bet peraugusios (o perauga jos greitai) apkarsta, sumedėja, ima kirmyti - žodžiu, tampa nevalgomomis. Šiandieniniam receptui prireiks jaunų baltų ropių, kurių galima ne tik užsiauginti, bet ir nesunkiai įsigyti prekybos centruose. Pažadu, jog salotos su jomis bus puikios. O vis dėlto mano svajonė - užsiauginti senųjų lietuviškų, širdies formos ropių. Taigi, jeigu jūs žinote žmogų, kuris jas augina ir gali pasidalinti sėklomis, būsiu labai dėkinga už bet kokią informaciją.

Nuotrauka Kristinos

Šiandieninį receptą, pavadintą Салат из белой репы и куриной грудки prieš kelerius metus radau knygoje, skirtoje Abchazijos virtuvei, ir nuo to laiko vieną ar du kartus per metus jas gaminu. Tai ne itin išvaizdžios, bet gero skonio, sočios ir ne per daug sunkios salotos, kurias paprastai valgome priešpiečiams ar lengvai vakarienei. Knygos autorė (ir ne tik ji) tvirtina, kad Abchazijos virtuvėje ropės itin populiarios, o šį ropių salotų receptą pateikia kaip tipišką abchazų virtuvės pavyzdį. Tiesą sakant, aš stipriai abejoju, kad šiandieninis patiekalas labai jau tipiškas - pievagrybiai ir majonezas vargu ar laikytini Kaukazo regiono tradiciniais ingredientais. Antra vertus, tikiu, kad šiais laikais abchazų šeimininkės, išgyvenusios sovietmečio epochą ir Vakarų virtuvės įtakas, tokias ar panašias salotas gamina savo šeimoms. Vis dėlto, griežtai žiūrint, tai ko gero nėra tas receptas, kurį reikėtų priskirti tradicinei Abchazijos virtuvei - tiesiog jos per daug vykusios, kad atsispirčiau pagundai ir nepasidalinčiau jų receptu su jumis.

Beje, neseniai supratau, kad šiais laikais knygose rasti tikrų tradicinių receptų yra tokia pat problema kaip ir rasti senųjų daržovių veislių sėklų. Pavyzdžiui, kone visi mes namuose kepame kotletus, troškiname juos su šaukštu grietinės, o patiekiame su virtomis bulvėmis ar bulvių koše ir, tarkime, marinuotais burokėliais. Bet jeigu leidžiama knyga apie Lietuvos virtuvę, kotletai recepte būtinai bus su riešutų plutele, patiekti su bulvių kroketais ir burokėlių putėsiais. Žodžiu, mėginama pasirodyti visu šustrumu, nors 99 atvejais iš 100 namuose niekas tokių kotletų negamina. Tai va, tokia pat padėtis yra ir su kitų šalių virtuvėmis: norint atrasti šaltinius, kuriuose aprašomi autentiški tradiciniai patiekalai, tenka gerokai paplušėti ir atmesti nemenką pluoštą autorinės kūrybos, pavadintos Graikijos virtuve, Gruzijos virtuve ar kokia nors Albanijos virtuve. Autorinėje kūryboje aš, žinoma, nematau nieko blogo, bet kartais be galo pasiilgstu grynumo ir paprastumo. Ar jums taip nenutinka? Na, bet gera žinia yra ta, kad bent jau šias salotas pagaminti sudėtinga nebus :)

Nuotrauka Kristinos

Ropių, vištienos ir grybų salotos

Ingredientai: (maždaug 4 porcijoms) 

Produktų proporcijos orientacinės, keiskite jas pagal savo skonį.

200 g baltų ropių

1 mažas svogūnas

300 g vištienos krūtinėlės

200 g pievagrybių

Aliejaus (vištienai ir grybams pakepinti)

Krapų ir kalendros lapelių

3 v.š. majonezo (arba pagal skonį)

Druskos ir pipirų (pagal skonį)

Duonos (patiekiant)

1. Gardžias salotas pagaminsite tik tuomet, jeigu ropės bus neperaugusios, nekarčios, nesumedėjusios, švelniai salsvo, riešutinio skonio. Jas nuplaukite, jeigu norite, nulupkite žievelę ir sutarkuokite (šįkart aš tarkavau labai plonais šiaudeliais, rinkausi morkoms skirtą tarką). Svogūną labai smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su ropėmis.* Ropes ir svogūną pabarstykite 1 a.š. druskos, išmaišykite, sudėkite į kiaurasamtį, paspauskite ir palikite maždaug pusvalandžiui, kad nulašėtų išsiskyręs skystis: taip bus pašalintas bet koks likęs ropių aitrumas ir sulčių perteklius, todėl vėliau salotos nepavandenys. Nors receptas to nereikalauja, aš dažniausia su druska pastovėjusias ropes perlieju tekančiu šaltu vandeniu, labai gerai nuspaudžiu, sudedu į dubenį ir paminkau ranka - tuomet esu tikra, kad jos bus ypač švelnios ir minkštos. 
2. Vištienos krūtinėlę (visą, arba supjaustytą į kelias juosteles) pabarstykite druska ir pipirais ir iš abejų pusių pakepinkite aliejuje, kol iškeps, bet nesudžius. Išimkite, atvėsinkite ir supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. Likusiame aliejuje pakepinkite plonais šiaudeliais arba griežinėliais supjaustytus grybus. Atvėsinkite. 
3. Dideliame dubenyje sumaišykite paruoštas ropes, vištienos krūtinėlės gabaliukus, pakepintus grybus, susmulkintus krapų ir kalendrų lepelius. Įdėkite majonezo (tikslus jo kiekis priklausys nuo to, kokio drėgnumo salotas mėgstate) ir, jeigu reikia, druskos ir pipirų. Išmaišykite ir paragaukite, ar netrūksta prieskonių. 
4. Salotas perdėkite į serviravimo dubenį, leiskite apie 10 min. susistovėti ir tiekite su duona kaip užkandį arba lengvą savarankišką patiekalą. 

* Mūsų šeima nemėgsta žalių svogūnų salotose, todėl šiame etape aš jų nededu. Vietoje to, svogūną pakepinu drauge su grybais ir vištiena ir dedu į salotas vėliau.

Recepto šaltinis:

Виолетта Рудат-Авидзба, 100 секретов долголетия. Кухня Абхазии, Москва: Олма Медиа Групп, 2006, с. 54; žr. internete čia.