Austriškas aguoninis keksas

Galų gale atradau valandėlę, kad pasakyčiau:

Su šventėmis, mano mieli skaitytojai! Tegul ilgėjančios dienos į jūsų namus atneša daugiau šilumos ir šviesos, o gimęs Kūdikėlis pripildo jūsų širdis ir gyvenimus gerumo ir meilės. Linkiu, kad pakili kalėdinė dvasia lydėtų visus ateinančius metus ir suteiktų jėgų įgyvendinti savo svajones ir planus. 

Nuotrauka Kristinos 

Na, o aš nusprendžiau pasidalinti dar vienu kekso receptu - labai žiemišku ir tinkančiu šiam šventiniam laikotarpiui. Aš aguoninį keksą kepiau šv.Kalėdoms, bet jis kuo puikiausia tiks ir Naujiesiems metams, ir Trims karaliams, ir tiesiog šiaip jaukiam vakarui - be jokios progos. Kekso receptą nusižiūrėjau dar vasarą, kai Insbruke nusipirkau kelias knygas, skirtas tradicinei Tirolio virtuvei. Vis dėlto tuomet, kai lauke svilino saulė ir termometras rodė +30ºC, kepti aguoninį keksą neatrodė išmintinga. Bet artėjant žiemos šventėms, receptą vėl susiradau. Kadangi laikausi nuomonės, kad aguonų negali būti per daug, aguoninis keksas šalia kūčiukų su aguonpieniu ir tradicinių aguoniečių man pasirodė visai gera mintis :) 

Nuotrauka Kristinos

Aguoninis keksas (vok. Mohngugelhupf) - senas, tradicinis Austrijos kepinys, iš šiais laikais labai mėgstamas šios šalies gyventojų. Jo receptūrų yra ne viena, maniškė - bene tradiciškiausia ir paprasčiausia. Tačiau į austrišką aguoninį keksą gali būti dedama, pavyzdžiui, obuolių, arba šviesi tešla maišoma su aguonine panašiai, kaip kepant marmurinį keksą ir pan. Vis dėlto yra viena taisyklė, bendra visiems šios rūšies kepiniams: aguonos čia atlieka ne prieskonio, o vieno svarbiausių ingredientų funkciją. Taigi, reikia jų ne žiupsnelio ar šaukštelio, o bent jau artipilnio puodelio. Kad aguonų skonis geriau atsiskleistų, jos sumalamos, o iškepęs keksas paprastai atrodo juosvai pilkas. Konkrečiai šis, į kurio sudėtį neįeina švieži vaisiai, būna kiek biresnis negu dauguma keksų, tačiau nėra sausas, nes į tešlą dedama nemažai sviesto. Be to, tradiciška prie šio kekso patiekti plaktos grietinėlės. Tačiau jeigu keksą valgysite su arbata arba kava, šis priedas nebūtinas. 

Nuotrauka Kristinos

Mohngugelhupf - aguoninis keksas 

Ingredientai:

¾ puodelio + 2 v.š. (iš viso 200 g) kambario temperatūros sviesto (1 puodelis - 250 ml)

¾ puodelio (170 g) cukraus

Žiupsnelis druskos

2 a.š. vanilės ekstrakto (aš naudojau žiupsnelį Burbono vanilės)

4 kiaušiniai

2 ½ puodelio (300 g) miltų (naudojau 405D)

½ puodelio (75 g) kukurūzų krakmolo

1 v.š kepimo miltelių

3 v.š. romo

~ ½ puodelio (125 ml) pieno

¼ puodelio (60 g) maltų migdolų

¾ puodelio (170 g) maltų aguonų*

Šiek tiek sviesto ir džiūvėsėlių (kepimo formai patepti ir pabarstyti)

Cukraus pudros arba mėgstamo glaisto (keksui papuošti) 

1. Sviestą išsukite su cukrumi, kol masė taps puri ir pabals. Po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išsukdami, įmaišykite druską ir vanilę. 
2. Sumaišykite ir persijokite miltus, kukurūzų krakmolą ir kepimo miltelius (jų tikrai reikia 1 valgomojo šaukšto). Įmaišykite į tešlą. 
3. Supilkite romą ir pieną, sudėkite maltus migdolus ir aguonas. Dar kartą gerai išmaišykite. 
4. Tešla supilkite į kekso formą, gerai išteptą sviestu ir pabarstytą džiūvėsėliais (arba miltais). Dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180ºC ir kepkite 1 val. ar kiek ilgiau, kol keksas gražiai pakils, parus ir įtrūks, o į jo vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas liks visiškai švarus. 
5. Išėmę iš orkaitės, keksą apie 20-30 min. vėsinkite kepimo formoje, kol atšoks nuo jos kraštų. Tuomet apverskite ant grotelių arba lėkštės ir krestelėkite - keksas turėtų gražiai iškristi. Visiškai jį ataušinkite, tuomet apsijokite cukraus pudra arba apglaistykite. 
6. Keksą patiekite su kava, arbata ir, jeigu norite, su plakta grietinėle.

* Aš pirmiausia pasvėriau aguonas, paskui sumaliau jas kavamale. 

Nuotrauka Kristinos

Iškeptą ir atvėsintą aguoninį keksą galima tiesiog apsijoti cukraus pudra, tačiau galima ir glaistyti. Dažniausia jis glaistomas mėgstamu šokoladiniu glajumi, kai kada - baltu, pagaminti iš cukraus pudros ir šlakelio citrinos sulčių. Aš šįkart rinkausi šokoladinį glajų iš senos kepinių knygos - esu juo glaisčiusi daugybę skirtingų keksų, ir šis glajus visuomet juos nepriekaištingai padengdavo bei suteikdavo gerą prieskonį. Įkelsiu instrukcijas tiems, kurie iki šiol neatrado patikimo ir mėgstamo šokoladinio glajaus recepto. 

Šokoladinis glajus su konjaku

Ingredientai (išeis apie 300 g glajaus, kurio užteks 1 nemažam keksui nuglaistyti) 

200 g cukraus pudros

20 g kakavos miltelių (kuo tamsesni, tuo geriau)

70 g konjako (tiks ir romas arba kitoks kvapnus, stiprus alkoholis) 

1. Cukraus pudrą sumaišykite su kakava ir persijokite, kad neliktų kietų gumuliukų. 
2. Supilkite alkoholį ir išsukite, kol masė taps vientisa. 
3. Glaistykite kepinius tuojau pat, nes, alkoholiui garuojant, glajus gana greitai tvirtėja.

Na, o kadangi keksą kepiau šv. Kalėdų proga, papuošiau jį rojaus obuoliukais - man atrodė, kad aguonų ir obuolių duetas labai simboliškas. Tačiau tai nėra austriška tradicija. Tiesiog praeitame įraše tiek daug kalbėjau apie rojaus obuoliukus, kad nusprendžiau parodyti, kaip gi aš pati juos panaudojau, puošdama šventinį stalą :)

Svarbiausi recepto šaltiniai:

Maria Gruber, Tyrolean Specialties, Innsbruck: Kompass, 2012, p. 68-69.

Elena Binkauskienė, Kepiniai, Vilnius: Mintis, 1970, p. 19.