Porų ir maltos mėsos troškinys

Anądien perskaičiau, jog Lietuvoje buvo laikai, kai už griežto pasninko nesilaikymą Advento metu galėjai gauti į kailį. Riebus troškinys ant padoraus krikščionio stalo buvo neįsivaizduojamas dalykas - "pašventindavo" net už gabalą sūrio, ką jau čia kalbėti apie mėsą. Ir nors geležinių pasninkų tradicijos jau praeity (aš asmeniškai nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris visą Advento laikotarpį ščyriai pasninkautų), šiais laikais prieš Šv. Kalėdas vis dėlto stengiamasi valgyti daugiau žuvų, košių, daržovių. Praėjusiais metais iš vieno skaitytojo (skaitytojos?) gavau gana piktą pastabą, jog Advento savaitėmis netgi tinklaraštyje nederėtų publikuoti mėsiškų patiekalų receptų. Aš manau, kad šiuolaikinių realijų kontekste tai būtų šiokia tokia veidmainystė. Kaip jums atrodo? Ar jus piktina Advento metu paskelbti įrašai, kuriuose figūruoja mėsos ir pieno produktai?

Užbėgdama įvykiams už akių pasakysiu, kad šiandieninį troškinį gaminau dar iki prasidedant Adventui - atrinkti nuotraukas ir parašyti tekstą užtrunka, todėl dauguma įrašų čia atsiduria keliomis dienomis (o kartais ir savaitėmis) vėliau negu buvo pagaminti patys valgiai. Porų ir maltos mėsos troškinio receptą nusprendžiau į tinklaraštį įkelti todėl, kad jau seniai ruošiuosi tą padaryti, ir jeigu dabar šį darbą atidėsiu, tai greičiausia - vėl keleriems metams. Bet man norėtųsi receptu pasidalinti taip ilgai nelaukiant, nes tai iš tikrųjų labai geras, lengvas, ekonomiškas, daug kartų mūsų namuose gamintas rudeninis/ žieminis patiekalas. Manau, jo idėja pravers jeigu ne dabar, tai po kelių savaičių - sutikite, netgi uoliam praktikuojančiam katalikui niekas netrukdo kaupti receptų kolekcijos Advento ar Gavėnios metu :) 

Paskutiniuosius porus iš savo daržo parsinešiau visai neseniai :) Nuotrauka Kristinos

Na, o po šios gynybinio pobūdžio įžangos grįžkime prie virtuvės konkretybių - porų ir iš jų gaminamo troškinio. Porus visa mūsų šeima mėgsta, vertina ir, jeigu tik yra galimybė, stengiasi užsiauginti savo darže. Pastarieji metai, kai šiltas ruduo tęsiasi ilgai, o žiema ateina vėlai, tiesiog idealūs porų auginimui. Mat jie nebijo drėgmės, vėsos, šalnų ir netgi nedidelio sniego. Na, bet jeigu porų neauginate patys, irgi maža bėda - dabar šios daržovės netgi parduotuvėje yra pakankamai kokybiškos ir sąlygiškai pigios.

Dažniausia porus mes naudojame vietoje svogūnų, nedideliais prieskoniniais kiekiais. Vis dėlto turiu mėgstamų receptų, kur porai atlieka pagrindinio ingrediento vaidmenį - virti, troškinti ar kepti jie praranda aštrumą, tampa malonaus salsvo skonio ir puikiai dera su kitais produktais. Šiandieninis receptas - vienas iš tokių. Porų jam reikia bent jau 1 kg arba daugiau, o mėsos imama mažai, apie ketvirtį kilogramo. Priedai - saldžiosios paprikos, svogūnas, sultinys - troškinio irgi neapsunkina, todėl laikyčiau jį pakankamai sveiku, lengvu, nors ir ne pasninkiniu patiekalu. Tiesa, sotumo suteiks pasirinktas garnyras - prie troškinio galite patiekti duonos, bulvių košės, ryžių ar net makaronų. 

Ką tik iš orkaitės. Nuotrauka Kristinos

Porų ir maltos mėsos troškinio receptą kažkada aptikau Albanijos virtuvei skirtuose puslapiuose. Tiksliau, puslapyje: į paieškos sistemą įvedus raktažodį albanian cuisine arba bet kokį į jį panašų, viena pirmųjų visuomet pasirodo antraštė 20 Albanian Recipes. Atidarę šį puslapį, iškart susidursite su tavë me presh, t.y. porų troškinio receptu. Jį, akivaizdu, buvo lengva rasti ne tik man: daugybė angliškai rašančių tinklaraštinininkų, ieškančių įkvėpimo kitų šalių virtuvėse, nusprendę pagaminti ką nors albaniško, pasirinko kaip tik porų troškinį. Visi atsiliepimai apie patiekalą - patys geriausi, ir aš suprantu, kodėl :) Tačiau įtarimų man kelia kitas dalykas: recepto autentiškumas. Ar iš tikrųjų tavë me presh yra populiarus patiekalas Albanijoje, o jeigu yra, tai ar būtent šis jo variantas? Albaniškuose puslapiuose angliško recepto atitikmenų yra (tarkime, čia), tačiau, sprendžiant iš kuklaus įrašų kiekio, neatrodo, kad porų troškinys būtų taip paplitęs kaip, tarkime, pyragas (byrek) su špinatais. Be to, kai kurie albaniški receptai į porų troškinį siūlo dėti kitokių ingredientų (morkų, ryžių), o mano turimoje knygoje, kurią išleido Albanijos krikščionys (apie ją esu rašiusi čia) šis patiekalas vadinamas mish me presh ir gaminamas su porcijomis pjaustyta aviena - pateikiami net 4 jo variantai. Taigi, iš viso to, kas pasakyta, aš darau išvadą, jog porų troškinys Albanijoje gaminamas, tik egzistuoja ne vienas jo receptas, ir dar neaišku, ar šiandien čia pristatomas iš tikrųjų vadintinas populiariausiu ir tipiškiausiu. Tačiau yra ir gera žinia - nuo to patiekalo skonis tikrai nesuprastėja. Tad jeigu mėgstate porus, būtinai pabandykite. Beje, šį kartą, man baigiant gaminti troškinį, į svečius netikėtai užsuko draugų šeima. Paragavę troškinio jie prisipažino tris dalykus: pirma, jog paprastai vengia porų, antra, jog troškinys juos maloniai nustebino, trečia, kad būtų nieko prieš pakartoti. Taigi :)

Nuotrauka Kristinos 

Tavë me presh - porų ir maltos mėsos troškinys

Ingredientai: (4 porcijoms)

1 kg porų be žalių lapų (galima ir daugiau, bet ne mažiau - porai stipriai sukris)

Aliejaus (daržovėms ir mėsai apkepti)

2 raudonosios saldžiosios paprikos

1 svogūnas

250-500 g maltos jautienos arba avienos
2 skiltelės česnako

2-3 v.š. pomidorų tyrės

Nebūtinai: 1 v.š. miltų

~ 300 ml sultinio arba vandens

1 a.š. saldžiosios raudonosios paprikos

Druskos ir pipirų (pagal skonį)
Nebūtinai: prieskoninių žolelių (laiškinių česnakų, petražolių, kalendros lapelių) troškiniui papuošti

1. Porus supjaustykite norimo dydžio gabaliukais (man patinka stambesniais, kad vėliau troškinyje jie "neištirptų"). Į keptuvę įpilkite šiek tiek aliejaus, sudėkite porus, uždenkite dangčiu ir ant nedidelės ugnies, retkarčiais pamaišydami, troškinkite, kol porai šiek tiek subliūkš ir taps apyminkščiai. Žiūrėkite, kad porai neimtų ruduoti.
2. Iš keptuvės išėmę porus, dėkite į ją norimo dydžio gabaliukais supjaustytas paprikas. Jas irgi troškinkite ant nedidelės ugnies, uždengtoje keptuvėje, kol šiek tiek suminkštės. 
3. Išėmę paprikas, įpilkite dar šiek tiek aliejaus ir suberkite susmulkintą svogūną. Pakepkite apie 1 min., tuomet sudėkite mėsą. Kepkite mėsą ant vidutinės ugnies, kol ji visa papilkės, o didžioji dalis skysčio nugaruos. Tuomet mėsą pagardinkite smulkintu česnaku, pomidorų tyre, saldžiųjų paprikų milteliais, pipirais, pagal skonį pasūdykite. Jeigu norite, kad troškinio padažas būtų tirštesnis, galite įmaišyti ir šaukštą miltų. Pačioje pabaigoje supilkite sultinį/vandenį, gerai išmaišykite ir nukaiskite. 
4. Dideliame inde sumaišykite porus, paprikas ir mėsą su priedais. Suverskite į kepimui skirtą indą (geriau keraminį ar metalinį, stikliniame prasčiau keps), palyginkite paviršių ir dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180ºC. Kepkite apie 45 min. - 1 val., arba kol apkepo paviršius ims lengvai rusti. 
5. Šį troškinį galima tiekti kaip užkandį - tuomet prie jo įprasta pasiūlyti baltos duonos ir graikiško jogurto (arba jo pagrindu pagaminto tarator padažo). Jeigu norite jį valgyti kaip pagrindinį patiekalą, prie troškinio tiks bulvių košė arba ryžiai. Prieš tiekdami, galite papuošti prieskoninėmis žolelėmis.

Nuotrauka Kristinos 

Svarbesni recepto šaltiniai čia, čia,čia ir čia.