Puslapiai

2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Varškės keksas su šokolado lašeliais



Aš dar atsimenu laikus, kai žodis supermama neturėjo jokios neigiamos konotacijos. Taip buvo vadinamos mamos, sėkmingai derinančios motinystę su karjera, buities darbais, sportu ir pramogomis. Dabar žodis supermama vartojamas įvairiausiomis reikšmėmis - dažniausia taip, kad, mano manymu, turėtų būti rašomas kabutėse. Supermamomis vadinamos fyfos, kurių didžiausias gyvenimo rūpestis - tobulas manikiūras, ir kurių žviegiantys, viską siaubiantys vaikai aplinkinius varo iš proto (tingėjimą ir/ar nemokėjimą juos auklėti tokios moterys pateisina vaiko teisėmis augti nevaržomam jokių taisyklų). Supermamomis vadinamos padidinto jautrumo natūralistės, kovojančios už žaliavalgystę, Amazonės miškų išsaugojimą, graužikų bei vabzdžių teises - ir, žinoma, prieš automobilius, skiepus, sauskelnes, plaukų dažus, putojantį muilą ir kitas tikras ar įsivaizduojamas civilizacijos negandas. Supermamomis vadinamos poniutės, kurios yra įsitikinusios, kas jos - pačios gražiausios, jų vyrai - daugiausia uždirbantys, o vaikai - genijai, todėl visai šeimai nėra jokio reikalo su kuo nors skaitytis, mat bendrauti su 99,9% žmonijos - išvis ne lygis. Žodžiu, šiais laikais supermama (arba "supermama") reiškia visai ne tą patį, ką reiškė prieš dešimtmetį.

Gal iš pirmo žvilgsnio to ir nepastebime, bet pasikeitusios žodžių reikšmės turi tiesioginį poveikį mūsų elgesiui. Kažkada užsukti į supermamų forumą buvo visai natūralu, o dabar garsiai pasakyti, kad priklausai šiai virtualiai bendruomenei - tai vos ne viešai paskelbti, jog esi kvaiša. Daug kas ir nesako, nors prireikus informacijos apie rūpestingiausius vaikų gydytojus, patvariausią buitinę techniką ar įspūdingiausius atostogų maršrutus vis tiek (neva tai slapčia :) čia užsuka - ir tai pasakytina ne tik apie moteris, bet ir apie vyrus. Tačiau aš nesu linkusi prisidėti prie šio spektaklio ir neketinu slėpti, jog į supermamų forumą žiūriu pozityviai. Ten rasti patarimai man yra ne kartą pagelbėję įvairiose situacijose, ypač anksčiau, kai dar tik pradėjau savarankišką gyvenimą. Na, o kalbant apie kulinariją, turiu prisipažinti, kad supermamų forumas man irgi padarė nemenką įtaką - tai buvo savotiškas atspirties taškas suvokiant, kad valgio gaminimas gali būti ne tik varginanti prievolė, o ir eksperimentų bei kūrybos sfera.

Nuotrauka Kristinos

Anuomet, studijų metais, gamindavau žymiai mažiau negu dabar, todėl ir supermamų forume rastų receptų, lyginant su kitomis skaitytojomis, išbandydavau ne per daugiausia. Vis dėlto keletas jų buvo išties puikūs - tokie puikūs, kad naudojuosi jais iki šiol. Vienas iš jų - šiandieninis keksas. Kadaise jo receptą supermamų forume buvo paskelbusi Sonatina, ir man jis tapo tikru atradimu. Kepdavau jį dažnai įvairiomis progomis, ir jis visuomet turėdavo pasisekimą. Paskui buvo kelerių metų etapas, kai šį keksą beveik pamiršau, o kai jį vėl sugalvojau išsikepti, supratau, jog recepto nebeturiu: forumo turinys buvo pašalintas kaip pasenęs ir nebeaktualus, o užrašyto/ atspausdinto recepto tarp savo popierių neradau. Asmeniniame Sonatinos tinklaraštyje recepto irgi nebuvo. Laimei, internete aptikau receptūrą, kuri, kiek siekė mano atmintis, atitiko Sonatinos kekso receptūrą, o vėliau pati Sonatina laiškelyje patvirtino, kad taip ir yra (Sonatina, dar kartą širdingai ačiū!). Žodžiu, su visokiais nuotykiais vaškės keksas, pagardintas šokoladu, grįžo į mūsų namus. Kadangi rašydama apie Vaivos močiutės varškės keksą žadėjau, kad pasidalinsiu savo mėgstamu varškės kekso su šokoladu receptu, dabar taip ir darau. Gal dalis mano skaitytojų jau seniai atrado šį kepinį, bet jeigu neatrado... jeigu neatrado, tuomet primygtinai siūlau atrasti :)

Nuotrauka Kristinos

Kadangi į mano virtuvę šis keksas atėjo iš lietuviškų šaltinių, aš jį priskyriau lietuviškiems patiekalams, nors kai kurie dalykai byloja apie užsienietišką, tiksliau, amerikietišką kepinio kilmę. Mat 110 g sviesto greičiausia konvertuota iš 1 stick butter, 60 ml pieno - 1/4 cup milk ir pan. Nenustebčiau, jog varškė čia irgi reiškia cream cheese arba ricotta. Na, bet kol neturiu jokių patikimesnių įrodymų, tebūnie tai lietuviškas kepinys. Juo labiau, kad kepamas su vietiniais produktais, šis keksas išties visai sulietuviškėja.

Nuotrauka Kristinos

Tačiau svarbiausia, jog šis keksas labai gero skonio ir tekstūros: drėgnas, purus, ne per daug riebus, ne per daug saldus (net įdėjus nemažą kiekį šokolado!). Didžiausia iššūkis - sulaukti, kol keksas atvės, nes atvėsusį jį ne tik galima žymiai gražiau atpjauti, bet ir pasimėgauti išryškėjusiais varškės bei šokolado skoniais. Štai kodėl patarčiau keksą kepti iš vakaro, o ragauti kitą dieną.

Kai dėl ingredientų, tai sudėtingiausias reikalas - rasti mažų šokolado lašelių, kurie kekse gražiai pasiskirstytų. Vasarą buvau jų parsivežusi iš Lenkijos, o kai šie baigėsi - įsigijau itališkų iš Delonos. Kažkaip kitur jų man nepavyko aptikti, bet jeigu jūs žinote, išduokite geras vieteles :) Žinoma, galima mažais gabaliukais sulaužyti/ sutrupinti ir paprasto šokolado plytelę, tik tuomet bus kiek daugiau darbo, o kekso pjūvis atrodys šiek tiek kitaip. Bet skoniui tai, žinoma, nepakenks. Ir dar: nepatingėkite pasiruošti riešutų, cukraus ir cinamono mišinio, kuriuo siūloma papuošti keksą. Pirmiausia, tokia kekso plutelė atrodo originaliai, dailiai ir labai žiemiškai, antra, ji būna maloniai traški ir puikiai kontrastuoja su drėgnu kekso vidumi. Žodžiu, visapusiškas gėris, suteikiantis keksui išskirtinumo. Tad belieka pasiraitoti rankoves, ar ne ?:)

Nuotrauka Kristinos



Varškės keksas su šokolado lašeliais

Ingredientai:

110 g kambario temperatūros sviesto (ir dar šiek tiek kepimo formai patepti)
250 ml cukraus
2 kiaušiniai
220 g varškės (labiausia tiktų riebi, kreminė)
60 ml pieno
Žiupsnelis Burbono vanilės arba keli lašai vanilės ekstrakto 
280 g kvietinių miltų (ir dar šiek tiek kepimo formai pabarstyti; aš naudoju 405D miltus)
1½ a.š. kepimo miltelių
¼ a.š. druskos
160-200 g šokolado lašelių arba laužyto šokolado gabaliukų
Plutelei:
2-3 v.š. cukraus
1 a.š. cinamono
2-3 v.š. smulkintų riešutų (aš naudoju lazdyno riešutus)
  1. Sviestą išsukite su cukrumi, kol masė taps puri. Po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išsukdami. Sudėkite varškę (jeigu ji rupi, pertrinkite per sietelį, kad būtų vientisa, nes kepant neištrinti varškės gabaliukai sukietėja ir sugadina kekso tekstūrą), supilkite pieną, masę pagardinkite vanile. Dar kartą gerai išsukite. 
  2. Į atskirą dubenį persijokite miltus ir sumaišykite juos su kepimo milteliais bei druska. Sausus ingredientus mentele įmaišykite į sviesto ir varškės masę. Suberkite šokoladą ir dar kartą išmaišykite, kad šokoladas daugmaž tolygiai pasiskirstytų tešloje.
  3. Tešlą sukrėskite į pailgą kekso formą, išteptą sviestu ir pabarstytą miltais (aš jos dugną papildomai visuomet iškloju kepimo popieriumi). Tešlą išlyginkite ir pabarstykite cukraus, cinamono ir riešutų mišiniu - sluoksnelis bus gana storas, taip ir turi būti.* 
  4. Keksą dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180ºC ir kepkite apie 1 val., arba kol keksas gražiai paliks, sutvirtės, parus, o į jo centrą įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus švarus, neaplipęs tešla (gali būti nebent šokoladuotas :). 
  5. Iš orkaitės ištrauktą keksą apie 15-20 min. vėsinkite formoje, vėliau išimkite (jeigu reikia, prieš tai plonu peiliu apveskite aplink kekso kraštus) ir baikite vėsinti ant grotelių. Keksas gražiausia pjaustosi ir būna geriausio skonio tuomet, kai visiškai atvėsta. 
  6. Keksas gardus būna kelias dienas. Kad neprarastų drėgmės, o pjūvio vieta neapdžiūtų, galite jį laikyti suvyniotą į maistinę plėvelę.
* Aš dažniausia apie 1 v.š. cukraus, cinamono ir riešutų mišinio pasilieku, ir ant kekso jį išberiu tuomet, kai jis įtrūksta, t.y. apibarstau kekso pjūvį. Barstyti reikia ne pačioje kepimo pabaigoje, o tuomet, kai keksas būna ką tik įtrūkęs, t.y. kol trūkis vis dar būna drėgnas. Paprastai tas atsitinka praėjus maždaug 40 min. nuo kepimo pradžios. Barstykite greitai ir ilgai nelaikykite atidarytų orkaitės durelių, nes jeigu iki galo neiškepęs keksas per daug atvės, jis gali sukristi.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltiniai: Sonatinos receptas supermamų forume (deja, nuoroda nebeveikia) ir šis puslapis.

8 komentarai:

  1. Labai dailutis keksas!! as irgi itariu, kad receptas amerikoniskas (tie miniature chocolate chips del visko kalti...); o del supermamu - jos man net nezinant ne viena mano recepta kaip reikiant ispopuliarino, ypac ankstyviaisiais blogo gyvavimo metais; taigi - tegyvuoja supermamos; kvaisoms irgi reikia forumu;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aušra, ačiū! Lietuviškame recepte rašoma "šokolado gabaliukai", bet aš manau, kad šokolado lašeliai turimi galvoje. Nors koks skirtumas, svarbu, kad geras keksas :)

      O internetiniai forumai išties veiksmingi sklaidos kanalai, receptų ir ne tik receptų. Smagu, jog tampa įprasta dalintis nuorodomis, o ne perkopijuoti tekstus nenurodant šaltinio. Tarp kitko, labai nemaloniai nustebino "Čikagos aidas", kuris ir mano, ir Tavo, ir kitų tinklaraštininkių receptus sudėjo be jokių nuorodų į autorystę (žr. http://aidas.us/pramogos/receptai/ ) O gyvena laikraštis iš skelbimų ir užsakomųjų straipsnių, labai nepigiai įkainuotų, kitaip sakant, tai komerciškai sėkmingas leidinys. Pasidomėjau - jau ne vieną kartą buvo pričiupti už straipsnių ir kitokios medžiagos vagystes, bet panašu, kad kol kas rimtai nenukentėjo. Aš parašiau redaktorei, kad jei jau neklausę naudojasi kitų žmonių tekstais, bent nuorodas į tinklaraščius sudėtų, bet spėk, ar sureagavo.... Atsakė - taigi čia iš interneto, suprask - niekieno. Bjauru ir tiek.

      Panaikinti
    2. Kristina, labai aciu uz info del Cikagos aido; as jiems iskart paskambinau, bobele vardu Giedre labai nuoalankiai atsiprase ir prizadejo visa mano blogo turini pasalinti; matysim, kuo tas baigsis; o del nuorodu - tai as nesutinku, kad nuorodos idejimas viska ima ir sutvarko; internetiniai svetaines arba visokie zurnalai, reklamos agenturos, t.t. kuria savo pelno siekiancio leidinio turini naudodamiesi tavo sukurta medziaga; kad tai butu legalu, nepakanka parasyti, kad medziga sukure Kristina; tarp leidinio ir Kristinos turi butu oficiali sutartis; antraip yra nelegalus darbo pasisavinimas; tai va;

      Panaikinti
    3. Aušra, šaunu, kad ėmeisi šito reikalo. Mano patirtis su "Čikagos aido" redakcija buvo ne kokia: pirmą kartą jiems parašiau mandagiai, pasakiau, jog taip nedaroma ir paprašiau bent jau nuorodas sudėti - ir prie mano, ir prie kitų tinklaraštininkių receptų. Redaktorė irgi atrašė labai atsiprašinėdama, versdama kaltę kažkokiems jauniems nepatyrusiems bendradarbiams ir pan. Bet po mėnesio ničniekas nepasikeitė. Tuomet parašiau antrą laišką ir Kalėdų proga palinkėjau jiems turėti daugiau sąžinės. Atsakymo negavau.

      Spėju, tai net ne redaktorės, o laikraščio savininkų pozicija - už medžiagą nemokėti. Ir iš tikrųjų: Lietuva toli, moterys, rašančios receptus, neturi jokių svertų juos paveikti. Aš parašiau - ir ką? Jie žino, kad dėl kelių nuotraukų ir vieno kito teksto niekas teisiniais ieškiniais negrasins, nes tam reikėtų begalės užsispyrimo, laiko, ir svarbiausia - lėšų. O kai dar esi kitoje Atlanto pusėje... Man irgi neatrodo sąžininga, jog komercinis leidinys ima mano medžiagą be užmokesčio, tik aš blaiviai suvokiu, jog nepriversiu jų man sumokėti. Todėl prašau bent jau nuorodų, tačiau ir to jiems per daug. Žodžiu, piktnaudžiauja, nes žino, jog liks nenubausti :(

      Bus labai įdomu sužinoti, ar jie įvykdys pažadus Tau, lauksiu žinių apie atomazgą.

      Panaikinti
  2. Kristina, del recepto, tai dar neturiu nuomones, bet kai isbandysiu pasisakysiu. O kas liecia supermamas, tai ypac tie kurie rekia, kad neziuri TV, neskaito zurnalo Zmones, tie visa tai ir daro. O as karts nuo karto pati panarsau ten, ypac, kai reikia kazkokio buitinio pasisakymo, atsiliepimo, paieskojimoir t.t. Taip, kad as uz supermamas :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, linkiu išbandyti, kepinys vertas dėmesio, gardus, prireikus lengvai transportuojamas, geras būna kelias dienas - žodžiu, vien pliusai :)

      Ir visiškai su Tavimi sutinku - nemažai žmonių neturi savo nuomonės ir liguistai seka kitų pasisakymus, kas neva tai madinga, o kas ne. O paskui kartoja iš paskos, nors gyvenime elgiasi kaip išeina ir kaip yra įpratę. Bet kadangi aš neturiu tikslo susikurti kažkokio dirbtinio įvaizdžio, tai irgi prisipažįstu, jog esu už supermamas ir jų forumą. Kartais pati parašau, o paskaitau tikrai dažnai, ir manau, kad tokio forumo nelikus, daug kas jo pasigestų.

      Panaikinti
  3. Vienas is skaniausiu,kada nors valgytu keksu.Labai labai patiko,toks dregnas,sodrus,ir nesudziuva net po keletos dienu.Dariau ir grudetos varskes,kuria pertryniau per sieteli,nes Norvegijoj paprastos varskes labai sunku gauti.Aciu uz puiku receptuka,

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Irma, džiaugiuosi, kad išbandei ir nenusivylei! Man šis keksas irgi labai patinka, o kadangi ilgai būna geras bei yra lengvai transportuojamas, tai kepu jį ir vaikui į darželį, ir kai reikia ką nors saldaus nusivežti į piknikus ar pan. Kai dėl varškės, tai manau, jog čia tiktų ir kreminė ricotta indeliuose, ir Philadelphia sūrelis be priedų, ar koks nors panašus varškės produktas. Pertrinta grūdėta varškė - super mintis, ačiū, kad pasidalinai, manau, pravers ne vienai kepėjai, kuri gyvena svetur ir varškės anaiptol ne kiekvienoje parduotuvėje randa :)

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.