Žemuoginis pyragas

Žemuogės - vienos nuostabiausių uogų, kurias mėgstu ne tik dėl jų gundančios spalvos ir dieviško aromato. Jos man primena ilgas ir šviesias vaikystės vasarų dienas, todėl žemuogiaudama visuomet jaučiu nostalgijos prieskonį. Pernykščiame įraše apie žemuogių sriubą su grietinėle minėjau, kad kaip tik dėl šių sentimentų pirmąsias uogas visuomet stengiuosi gaminti taip, kaip kadaise išmokė mama. Bet kartais uogų prirenkame mažai, o valgytojų už stalo - daug, ir tuomet tenka sugalvoti būdą, kaip tas uogas pasidalinti, visus pavaišinant kąsneliu vasariško gardumyno. Štai kodėl šiandien siūlau pasigaminti žemuoginį pyragą, kuris pamalonins ne tik namiškius - patiektas sodo šventės metu, jis gali tapti įsimintinu kviestinių vaišių akcentu.

Nuotrauka Kristinos

Pyrago idėją aptikau Darinos Allen knygoje, kur jis figūruoja kaip Aunt Lil's Strawberry Sponge (liet. Tetos Lil žemuogių pyragas). Regis, šiam skanumynui gali būti apie 100 metų, o gal ir daugiau, nes knygos autorė, jau pagyvenusi moteris, receptą paveldėjo iš savo močiutės sesers, tetos Lil. Ko gero, receptą reikėtų laikyti vasariška Viktorijos pyrago (daugiau apie šį pyrago tipą esu rašiusi čia, čia ir čia) variacija, nes jam irgi kepamas purus biskvitas, kuris gardinamas plakta grietinėle ir uogomis, tiktai naudojama čia ne uogienė/ džemas, o šviežios, ką tik surinktos žemuogės. Kad sublizgėtų visu prašmatnumu, uogos beriamos ant pyrago viršaus, užuot įspraudus jas tarp dviejų biskvito sluoksnių. Mat Airijoje, kaip ir Lietuvoje, laukinės žemuogės - įprastos, bet dėl savo skoninių savybių ir trumpo sezono labai vertinamos uogos. Žinoma, šį pyragą galima gaminti ir su darže užaugintomis, kultūrinėmis žemuogėmis, ar net nedidelėmis arba supjaustytomis braškėmis, bet (kalbant tiek apie skonį, tiek apie kvapą) efektas bus toli gražu ne tas.

Nuotrauka Kristinos

Miške ar pievoje prisirinkti žemuogių - daugiausia pastangų reikalaujantis šio pyrago gamybos etapas, nes visa kita padaroma labai greitai ir, beje, ekonomiškai. Be to, vienas iš didesnių šio deserto privalumų - galimybė biskvitą iškepti iš anksto, o pyragą sukomponuoti paskutinę minutę, tuomet, kai namo parsinešite žemuogių. Žinoma, labai ilgai biskvito laikyti nereikėtų, nes jis greitai žiedi, tačiau gerą pusdienį ar dieną jį išlaikysite be problemų. Tarkime, jeigu biskvitą iškepsite penktadienio vakare, jį gerai atvėsinsite, įdėsite į serviravimo lėkštę, apsuksite maistine plėvele ir laikysite vėsiai, šeštadienio pietums sode galėsite sukomponuoti kuo puikiausią žemuoginį pyragą: išplakti grietinėlę ir ant jos paskleisti uogas truks vos kelias minutes. Mano atveju, namiškiai dar turėjo apie pusvalandį palaukti, kol savo kūrinį nufotografavau. Didelių skundų negirdėjau (žmonės susitaiko ir su didesniais nepatogumais negu fotosesijos prieš pietus), tačiau jeigu jų paklaustumėte, ar yra kokių nors privalumų dėl to, kad mama rašo kulinarinį tinklaraštį, atsakymas greičiausia būtų "Ne. Tikrai ne." Bet ką jau padarysi, tenka ieškoti kompromisų :)

Nuotrauka Kristinos

Žemuogės - esminis šio pyrago elementas. O štai kepdami biskvitą, galite eksperimentuoti. Tarkime, jeigu turite mėgstamą ir patikimą biskvito receptą, pyrago pagrindą kepkite pagal jį. Jeigu neskaičiuojate kalorijų (o to greičiausia ir nereikėtų daryti, ruošiant šventę), kepkite biskvitą su sviestu. Tuomet jis bus drėgnesnis, ir nereikės sukti galvos, laistyti jį ar nelaistyti. Arba galite iškepti kelis nedidelius apvalius biskvitukus ir kiekvienam valgytojui susluoksniuoti asmeninį pyragėlį. Žodžiu, čia viskas priklauso tik nuo jūsų išradingumo.

Nuotrauka Kristinos

Prie žemuoginio pyrago, mano nuomone, labiausia tinka žolelių (mėtų, čiobrelių, liepžiedžių ir t.t.) arbata. Arba - gera angliška arbata su pienu. Kitaip negu tiekiant daugumą pyragų, prie šio nerekomenduočiau gerti kavos - jos aromatas užgoš žemuogių kvapą. Nors jokios griežtos taisyklės čia, žinoma, nėra. Svarbu, kad jūsų širdis džiaugtųsi vasara ir mylimais žmonėmis, su kuriais dalinatės ir žemuoginiu pyragu, ir savo gyvenimu.

Nuotrauka Kristinos

Žemuoginis pyragas

Ingredientai: (išeis nemažas 23x30 cm pyragas)

Sviesto (skardelei ištepti)

Biskvitui:

5 dideli kiaušiniai

140 g cukraus

140 g kvietinių miltų (ir dar šiek tiek skardelei pabarstyti; geriau naudoti 405D)

Sulaistymui:

~ 200 ml šalto virinto vandens

1 a.š. cukraus

Nebūtinai: 1 a.š. romo ar kitokio kvapnaus alkoholio

Pyrago viršui:

350 ml plakamosios grietinėlės

340-450 g laukinių žemuogių*

Cukraus (pabarstymui)

1. Orkaitę įkaitinkite iki 190ºC. Keturkampę 23x30 cm kepimo skardelę ištepkite sviestu, pabarstykite miltais, dugną išklokite kepimo popieriumi. 
2. Kiaušinius sumaišykite su cukrumi ir plakite, kol jie taps standžiomis putomis. Jeigu naudojate ne elektrinį, o rankinį plakiklį, plakti bus lengviau, dubenį su plakiniu uždėjus virš vos verdančio vandens puodo; kai masė bus tiršta, nukelkite ir plakite toliau, kol ji atvės. Jeigu norite, galite naudoti kitą metodą. Kiaušinių trynius ir baltymus atskirkite. Trynius išplakite su cukrumi iki standžių, šviesiai gelsvų putų. Baltymus išplakite su žiupsneliu druskos. Tuomet išplaktus trynius ir baltymus atsargiai sumaišykite (aš naudojau būtent šį būdą). Miltus pasverkite, persijokite ir per 3 kartus atsargiai (geriausia mentele) įmaišykite į tešlą. Stenkitės jos nepermaišyti ir neplakti, kad išliktų puri. Tešlą suverskite į kepimo skardą, jeigu reikia, ją iš lėto pavartykite taip, kad tešla tolygiai pasiskirstytų. Tuojau pat dėkite į karštą orkaitę ir kepkite apie 12-15 min., kol biskvitas sutvirtės, taps auksinės spalvos, jo kraštai šiek tiek atšoks nuo skardelės (mano orkaitė nelabai kaitri, todėl aš biskvitą kepiau 20 min.). Išjungę orkaitę ir pravėrę jos dureles, leiskite biskvitui apie 10 min. pravėsti, tuomet ištraukite. Maždaug po 5 min. išimkite biskvitą, atsargiai apversdami skardą ant cukrumi pabarstyto kepimo popieriaus lakšto. Nulupkite kepimo popierių ir palikite, kad biskvitas visiškai atvėstų - geriausia tam naudoti groteles. Atvėsusį biskvitą galima naudoti tuojau pat, arba dėti į lėkštę, uždengti maistine plėvele ir naudoti tuomet, kai prireiks. 
3. Nors receptas to nereikalauja, prieš komponuojant pyragą, siūlyčiau biskvitą sudrėkinti. Mat jis, nepaisant purumo, yra kepamas be riebalų ir būna gana sausas (ypač jeigu jį naudosite ne tuojau pat, o po kelių ar keliolikos valandų). Kad nesusigadintų šviesi biskvito spalva, drėkinimui geriau nenaudoti arbatos ar kitų dažančių gėrimų - mano manymu, čia tinka paprastas šaltas, šiek tiek pasaldintas vanduo. Jeigu norite, galite jį aromatizuoti romu ar pan., bet nepersistenkite - jokie pagardai neturėtų užgožti žemuogių aromato. 
4. Išplakite grietinėlę. Jeigu jūsų surinktos žemuogės nėra labai saldžios, baigiant plakti į grietinėlę galima įberti 1-2 a.š. cukraus pudros. Išplaktą grietinėlę daugmaž tolygiai paskleiskite ant biskvito. 
5. Ant pyrago viršaus paskleiskite žemuoges. Apibarstykite 1-2 a.š. cukraus ir tuojau pat tiekite.

* Aš laukines žemuoges perrenku, sudedu į kiaurasamtį, nuplaunu ir palieku, kad gerai nulašėtų vanduo. Jeigu norite, kad jos nudžiūtų greičiau, nuplautas uogas galite atsargiai paskleisti ant keliomis eilėmis paklotų popierinių rankšluosčių.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:

Darina Allen, Irish Traditional Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2012, p. 293.