Puslapiai

2017 m. liepos 29 d., šeštadienis

Keksiukai su medlievos uogomis



Kai mes su Vaiva išsiruošiame viena pas kitą į svečius, turime nerašytą taisyklę: atsivežti savo gamybos saldumynų. Nusistovėjusią tvarką pažeidžiame labai retai, ir tik dėl rimtų, pateisinamų priežasčių. Kaip sako Vaiva, tradicijos garantuoja stabilumą, o mūsų jaunystės laikai, kai norėjosi maištauti prieš visą pasaulį, jau praeity (išskyrus nebent egzistencialistinį maištą prieš absurdą, bet mano prielankumas Albert Camus filosofinėms įžvalgoms - tai jau visai kita tema :). Tad prieš porą savaičių, sumaniusi aplankyti draugę, iškepiau keksiukų su medlievos uogomis. Na, o kadangi ne kartą girdėjau nusiskundimų, jog lietuviškoje internetinėje erdvėje receptų su medlievos uogomis vis dar trūksta, nusprendžiau receptu pasidalinti ir su jumis.

Nuotrauka Kristinos

Šie keksiukai visa savo esybe - amerikietiškas kūrinys. Medlievos natūraliai auga JAV ir Kanados pasienyje, todėl kaip tik su šiuo regionu dažniausia tapatinami patiekalai su jomis. Kaip jau minėjau įraše apie medlievos uogų ir aviečių pudingą, kai kurios receptūros siekia dar ikikolonijinius laukus ir yra glaudžiai susijusios su indėnų kultūra. Keksiukai su medlievos uogomis - kiek vėlesni, XIX a. pabaigą - XX a. pradžią siekiantys kepiniai. Maždaug tuo laiku JAV buvo sukurti ir išpopuliarėjo keksiukai su šilauogėmis, na, o šiaurinių valstijų gyventojai (ir kanadiečiai) šilauoges kai kada keisdavo ankstyvesnėmis vietinėmis medlievų uogomis. Taip atsirado regioninis keksiukų variantas, gal mažiau žinomas, bet ne mažiau gardus.

Sakyčiau, nepakitusi situacija yra ir dabar: keksiukai su medlievomis dažniausia kepami JAV ir Kanados pasienyje, pagal keksiukų su šilauogėmis receptus. Mano tinklaraštyje jau yra vienas keksiukų su šilauogėmis receptas, gal keistokai skambantis, bet garantuojantis nepriekaištingą rezultatą. Vis dėlto šįkart man norėjosi kažko naujo, tad išsirinkau trupiniais puoštų keksiukų variantą. Atkreipkite dėmesį, jog šie keksiukai angliškai vadinami muffins, o ne cupcakes, o tai reiškia, kad jie turi būti gana dideli ir nepuošti, arba puošti labai kukliai (daugiau apie muffins ir cupcakes skirtumus rašiau čia). Vienok dėl trupinių "kepurėlės" šie keksiukai atrodo visai šventiškai, ko man ir norėjosi. Kai dėl jų skonio, tai medlievos jiems suteikia savotišką natą, kurią būtų galima apibūdinti kaip tarpinę tarp šilauogių ir vyšnių. Mat, priklausomai nuo medlievų veislės, jų uogose gali būti daugiau ar mažiau juntamas karstelėjęs prieskonis - kaip, pavyzdžiui, bruknėse. Tačiau jeigu jūs mėgstate medlievas visais kitais pavidalais, garantuoju, kad pamėgsite ir medlievų keksiukus.

Pririnkti medlievos uogų ir jas nufotografuoti man padėjo sūnus - ačiū Tomai! Nuotrauka Kristinos

Kalbant apie techninę recepto pusę, jo originale yra vienas niuansas, neatsispindintis manajame recepto aprašyme. Taigi, pieno kiekį recepte siūloma nustatyti taip: į matavimo puodelį (250 ml, o tiksliau - 237 ml) įpilti ⅓ puodelio aliejaus ir įmušti kiaušinį, o tuomet puodelį iki viršaus pripilti pieno. Jeigu kiaušinis mažas, pieno reikės daugiau, jeigu didelis - kiek mažiau. Vis dėlto atlikusi eksperimentus aš nustačiau, kad aliejus ir kiaušinis beveik visuomet užima pusę puodelio tūrio, tad, norint jį pripildyti, reikia įpilti dar pusę puodelio pieno. Galima paklaida čia visai nereikšminga (būtų reikšminga nebent tuo atveju, jeigu naudotumėte putpelės kiaušinį), todėl nematau reikalo visus dalykus marmalinti viename puodelyje, o paskui perpylinėti į didelį dubenį. Na, bet jeigu jums norisi itin didelio tikslumo - į sveikatą, blogiau tikrai nebus.

Tad gardžių jums keksiukų su medlievos uogomis. O jeigu jų nėra, naudokite šilauoges. Arba kepkite europietišką keksiukų variantą su mėlynėmis. Svarbiausia - nedėkite į tešlą daugiau uogų, negu nurodyta recepte, mat per didelis jų kiekis neleis keksiukams gražiai iškilti. Deja, kartais, norint gero rezultato, tenka laikytis tikslių instrukcijų ir tam tikrų taisyklių :)

Nuotrauka Kristinos



Saskatoon (juneberry) muffins - keksiukai su medlievos uogomis

Ingredientai: (turėtų išeiti 8 dideli arba 12 vidutinio dydžio keksiukų)

1 puodelis medlievos uogų (1 puodelis - 250 ml)
1½ puodelio kvietinių miltų ("prastų", 550D)
¾ puodelio cukraus
2 a.š. kepimo miltelių
⅓ puodelio aliejaus (neutralaus skonio ir kvapo)
1 kiaušinis
½ puodelio pieno, geriau riebesnio
½ a.š. druskos
1 a.š. vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės
Trupiniams:
½ puodelio paprasto arba šviesiai rudo cukranendrių cukraus
⅓ puodelio kvietinių miltų
1 ½ a.š. cinamono
2 v.š. šalto sviesto
  1. Medlievos uogas perrinkite, nuplaukite ir palikite siete, kad gerai nulašėtų vanduo.
  2. Viename dubenyje sumaišykite sausus ingredientus: miltus, cukrų ir kepimo miltelius. Jeigu naudojate smulkią druską, galite su sausais ingredentais išmaišyti ir ją; naudojant rupią druską geriau maišyti su skystais ingredientais, kad ištirptų - tuomet ji pasiskirsto žymiai tolygiau. Jeigu naudojate miltelių pavidalo vanilę, ją irgi įmaišykite į sausus ingredientus, o jeigu vanilės esktraktą - įplakite jį į skystus ingredientus.
  3. Dideliame dubenyje sumaišykite skystus ingredientus - aliejų, kiaušinį, pieną, jeigu reikia - rupią druską ir/ar vanilės ekstraktą. Šluotele arba elektriniu plaktuvu plakite, kol masė taps vientisa.
  4. Į skystus ingredientus suverskite sausus ir maišykite, kol nebesimatys sausų miltų. Stenkitės nepermaišyti. Masė bus klampi ir nelabai tiršta - taip ir turi būti. Sudėkite medlievos uogas ir išmaišykite.
  5. Gautą masę sudėkite į keksiukų formeles; tešla turėtų užimti apie ⅔ formelės tūrio. Pagaminkite trupinius: cukrų, miltus ir cinamoną sumaišykite nedideliame dubenyje. Sudėkite mažais kubeliais supjaustytą sviestą ir trinkite šakute arba tarp pirštų, kol gausite drėgnus trupinukus be matomų sviesto gabaliukų. Į kiekvieną keksiuko formelę su tešla įberkite maždaug po 2-3 a.š. (su kaupu) trupinių.
  6. Dėkite formeles su tešla į orkaitę, įkaitintą iki 200ºC ir kepkite apie 20-25 min., arba kol keksiukai gražiai pakils ir parus.
  7. Išėmę keksiukus pravėsinkite, o tuomet skanaukite ir dalinkitės su artimaisiais bei draugais. Sakoma, kad tokius keksiukus geriausia valgyti pusryčiams arba priešpiečiams, bet galiu jus patikinti, jog jie jūsų nenuvils ir bet kuriuo kitu laiku.
Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltiniai: čia ir čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.