Desertinės aguročio salotos

Turbūt dauguma esame susidūrę su situacija, kai koks nors pažįstamas žmogus pasidžiaugia gausiu cukinijų, moliūgų ar aguročių derliumi, o paskui retoriškai (arba ne retoriškai) paklausia: o ką dabar su jais/jomis daryti?! Na taip, mūsų krašte tai palyginti neseniai prigijusios daržovės-atėjūnės, todėl pastaruosius porą dešimtmečių dar tik formuojasi jų gaminimo tradicijos. Čia aš turiu turiu galvoje ne profesionalius šefus, o bet kurį eilinį žmogų, puikiai žinantį ne vieną ir ne du būdus, kaip galima paruošti bulves ar kopūstus, bet šiek tiek sutrinkantį, kai priešais save mato, pavyzdžiui, visą kalną patisonų.

Šiandieninis patiekalas skirtas būtent tiems, kurie mėgina kūrybiškai pažvelgti į aguročių derlių. Rafinuotu desertu šio saldėsio nepavadinsi, tačiau jis tikrai patiks tiems, kurie mėgsta įvairias vaisines salotas, kompotus, saldžias sriubas, o gal tiesiog stengiasi valgyti mažiau miltinių patiekalų ir ieško alternatyvų tradiciniams pyragėliams. Taigi, jeigu norite padaryti įspūdį savo vaikinui, geriau jau kepkite šokoladinį tortą, o jeigu renkatės išgerti kavutės su nuolat besidietinančiomis draugėmis, aguročių desertas bus pats tas :) Nepretenzingos, švelnaus ir malonaus skonio, šios saldžios aguročio salotos turi ir kitų privalumų - yra nebrangios, greitai pagaminamos ir tausojančios nervus, nes nereikia jaudintis, kad sukris biskvitas, neišsiplaks kremas ar įvyks kitokia "katastrofa".

Desertinės aguročio salotos pratęsia Somalio virtuvės temą. Šioje šalyje jos yra vadinamos bocor katiitow. Ramadano laikotarpiu tai laibai populiarus valgis šalies pietuose (kaip savo tinklaraštyje nurodo Barlin Ali, pirmiausia Banadir ir Shabelle regionuose).

Somalyje salotos tradiciškai gaminamos iš ilgų, švelnios žalios spalvos aguročių. Ar išeina iš kitokių? Nežinau, nes turiu prabangą naudoti būtent tokius, kokių reikalauja tradicinis receptas (ačiū Jurgita!). Jie paprastai supjaustomi kubeliais, tačiau gali būti pateikiami ir kaip ilgi "spagečiai" - išmėginkite, jeigu turite tokiam pjaustymui skirtą virtuvinį įrankį. Sviestas Somalyje paprastai reiškia lydytą sviestą, cukrus - rudąjį nerafinuotą cukranendrių cukrų, tačiau jeigu gaminsite su paprastu sviestu ir baltu cukrumi, desertas vis tiek pavyks. Tik būtinai įdėkite žiupsnelį druskos - ji subalansuos patiekalo skonį ir saldumą. Cinamono lazdelę galima keisti žiupsneliu malto cinamono, o štai kardamoną būtinai pirkite ankštelėmis, ir jo sėklas sugrūskite patys - kaip jau esu rašiusi, parduotuvėje pirkdami jau sumaltą, įsigysite bekvapius, pjuvenas primenančius miltelius, neturinčius nieko bendro su tikruoju kardamonu. 

 

Nuotrauka Kristinos

Bocor katiitow - desertinės aguročio salotos

Ingredientai: (maždaug 4 porcijoms)

~ 1 kg aguročio (geriau šviesiai žalia odele), be sėklų ir žievės

40 g lydyto arba paprasto sviesto

100-120 g cukraus (pageidautina rudojo cukranendrių)

¼ a.š. grūstų kardamono sėklų

1 maža cinamono lazdelė

Žiupsnelis druskos

1. Agurotį supjaustykite nedideliais kubeliais arba ilgomis plonomis juostelėmis.
2. Keptuvėje išlydykite sviestą, tuomet dėkite agurotį bei cinamono lazdelę. Pabarstykite cukrumi, druska ir grūstu kardamonu, išmaišykite ir, retkarčiais atsargiai pamaišydami, ant vidutinės ugnies troškinkite 20-30 min. neuždengtoje keptuvėje. Per tą laiką agurotis turėtų suminkštėti, o beveik visas jo išskirtas skystis nugaruoti. Jeigu aguročiui suminkštėjus vis dar yra daug skysčio, padidinkite ugnį ir jį nugarinkite, kad jo liktų ne daugiau negu keli šaukštai.
3. Aguročius nukaiskite, sudėkite į serviravimo indą/indus ir palikite atvėsti. Šį desertą rekomenduojama valgyti šaltą, tačiau dėti jo į šaldytuvą nepatarčiau, nes sustings į patiekalą dėtas sviestas, o drauge su juo ir salotų "padažas". Man asmeniškai gardžiausia šias salotas valgyti tuomet, kai jos būna kambario temperatūros, tačiau čia kiekvienas turėtų vadovautis savo skoniu:)  

Recepto šaltinis čia.