Cukruoti kvapiųjų našlaičių žiedai (desertams puošti)

Kadaise, kai Amerikoje pamačiau visomis vaivorykštės spalvomis šviečiančius tortus, galvojau, kad tai kokie plastmasiniai muliažai:) Ilgą laiką man jie niekaip nesisiejo su maistu. Dabar, kai tortų spalvinimo mados atėjo ir į Lietuvą, akys prie jų priprato, o ir pati kai kada įsigyju maistinių dažų, pavyzdžiui, dekoruodama kalėdinius meduolius arba lipdydama marcipanines morkytes. Tačiau, tiesą sakant, dar ir šiandien man asmeniškai biskvitiniais trupiniais apibarstytas ir šokoladinėmis rožėmis papuoštas tortas kelia didesnį apetitą negu itin spalvingi kepiniai, tarytum nužengę tiesiai iš animacinių filmukų.

Taigi, jeigu puošdami savo kepinius ir desertus vadovaujatės panašia filosofija kaip aš, greičiausia ieškote naujų puošybos idėjų, kurios nereikštų chemijos pramonės triumfo. Vienas iš tokių nepelnytai pamirštų būdų saldumynams papuošti - cukruoti gėlių žiedai. Paprastai cukruojami kvapiųjų našlaičių (lot. viola odorata), obelų, nasturtų žiedai, rožių žiedlapiai, mėtų lapeliai ir pan. Viskas priklauso nuo fantazijos ir galimybių, svarbu tik prieš tai įsitikinti, kad augalas nenuodingas - Lietuvos pievose ir miškuose ne taip jau mažai nekaltai atrodančių žiedelių, kurie vienok yra nuodingi, o kai kurie gali būti netgi mirtini. Dabar, kai jau žydi kvapiosios našlaitės, o už savaitės kitos visu gražumu pražys sodai, pats laikas pasirūpinti cukruotomis gėlėmis. Beje, gerai išdžiovinti cukruoti žiedai gali būti laikomi visus metus nesibaiminant, kad pakis jų spalva ar forma.

 Nuotrauka Kristinos

Cukruotos gėlės - senas išradimas, bet jų populiarumo pikas buvo pasiektas XIX a. Pavyzdžiui, angliški Viktorijos epochos desertai sunkiai įsivaizduojami be cukruotų kvapiųjų našlaičių (angl. candied violets, crystallized violets); be to, iš šių gėlių būdavo verdami sirupai, daroma želė, pastilės ir pan. Ne mažiau populiarūs šie žiedeliai buvo ir Prancūzijoje - Tulūzoje cukruoti našlaičių žiedai komerciškai gaminami ir pardavinėjami (aišku, už didžiulius pinigus:) iki šiol; čia jie vadinami Tulūzos našlaitėmis (pranc. violettes de Toulouse). Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, rafinuoti aukštuomenės desertai irgi buvo puošiami cukruotomis gėlėmis. Vėliau, atėjus kitoms kulinarinėms madoms, cukruotų našlaičių reikšmė desertų puošyboje sumenko, bet į užmarštį nenugrimzdo - visais laikais buvo šio trapaus meno gerbėjų.

Cukruoti gėles visai nesunku - ir nebrangu. Be gėlių žiedų, reikia kiaušinio baltymo, žiupsnelio labai smulkaus cukraus (ar cukraus pudros) ir tik šiam reikalui skirto teptuko. Bei, žinoma, nemažai kantrybės:) Kas tiesa, tai tiesa - gėlių cukravimas laikytinas savos rūšies meditacija, nes norint kiekvieną žiedlapį padengti kiaušinio baltymu tarytum laku, tenka apsišarvuoti kantrybe. Tačiau įgudus viskas ne taip ir baisu - aš saviškes našlaites, kurios matosi nuotraukose, cukravau apie 3 val. (ačiū, Jurgita, kad turėjau ką cukruoti!) Yra ir dar vienas būdas gėlėms cukruoti - pamerkti jas į cukraus sirupą ir išdžiovinti, tačiau šis būdas paprastai naudojamas tik cukruojant rožių žiedlapius (aš pati nebandžiau). Cukruodama našlaites, aš pirmiausia vadovausi britų ir airių kulinarinėse knygose rastomis instrukcijomis.

Nuotrauka Kristinos 

Cukruoti kvapiųjų našlaičių žiedai

Jums reikės:

• Kvapiųjų našlaičių žiedų (arba obelų, nasturtų, raktažolių, pelargonijų, rugiagėlių žiedų, rožių žiedlapių, mėtų, bazilikų ar kt. valgomų augalų lapelių)
• 1 šviežias kiaušinio baltymas
• Labai smulkaus cukraus arba cukraus pudros
• Tik maistui skirto plono teptuko
• Kepimo popieriaus (gėlėms išdėlioti ir išdžiovinti)

1. Cukravimui skirti gėlių žiedai turėtų būti neapipurkšti chemikalais, švarūs, sausi ir nesuvytę, geriausia - ką tik nuskinti.
2. Lengvai paplakite kiaušinio baltymą (bet ne per daug, kad nesuputotų). Imkite vieną žiedą, teptuką pamirkykite kiaušinio baltyme ir kiekvieną gėlės lapelį bei kotelį tolygiai padenkite ne per storu baltymų sluoksneliu. Baltymu padengta gėlė turi atrodyti tarsi nulakuota ir daugmaž išlaikyti savo formą.
3. Kol gėlė dar nenudžiūvo, ją iš karto apibarstykite cukrumi. Man pats patogiausias būdas - storą teptuką padažyti į cukraus pudrą ir gėlės žiedą iš visų pusių "nupudruoti" (cukraus perteklių reikėtų nupurtyti). Tiesa, teptukas nuo kiaušinio baltymo gana greitai sudrėksta ir apsivelia cukrumi; tuomet jį geriausia patrinti tarp pirštų, kad cukraus kristalai nubyrėtų.
4. Kiaušinio baltymu padengtas ir cukrumi apibarstytas gėles sudėkite ant kepimo popieriaus ir palikite kambario temperatūroje, tiesioginės saulės neapšviestoje vietoje maždaug 1-2 paroms, kad gerai išdžiūtų.
5. Išdžiovintas gėles jų nespausdami sudėkite į sandarų stiklainį ar dėžutę ir laikykite tamsioje vėsioje vietoje. Saugojimo laikas ilgas, galima laikyti iki metų. Cukruotais gėlių žiedais puošiami tortai, pyragai, pudingai, ledai ir kt. desertai.

Svarbiausi šaltiniai:

Didžioji žolelių knyga, Vilnius: Alma littera, 2009, p. 386.

Darina Allen, Forgotten Skills of Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2009, p. 32-33.