Rytietiškas kukurūzų miltų pyragas

Visai neseniai mano namus pasiekė Eglės Digrytės kelionės apybraiža Laiškai iš Kabulo (2014). Perskaičiau ją greitai ir nenuobodžiaudama - šiaip ar taip, autorė yra žurnalistė, tad rašyti geba ir moka. Kokie šios knygos privalumai? Be abejo, autentiškos patirties fiksavimas, na, ir moteriškas žvilgsnis, nes vyrai autoriai, įsigilinę į politikos ir karybos subtilybes, toli gražu ne visuomet mato balas po kojomis, smėlį ant mozaikomis puoštų grindų ar kailinukų pardavėjų suktybes vietiniame turguje. Taigi, skaitant prieš akis atsiveria kitoks, kasdieniškas Afganistano vaizdas, ir man jis buvo įdomus. Antras dalykas - knygoje viskas aprašoma iš diplomatinės atstovybės darbuotojos perspektyvos, todėl ne kartą pagavau save galvojant, jog apie Kabule dirbančius užsieniečius iš šios apybraižos sužinojau kur kas daugiau negu apie afganistaniečius - ką gi, tai irgi buvo įdomu, nes turbūt retas iš mūsų įsivaizduoja žmonių, kuriems tenka keliauti į karštus pasaulio taškus, darbo specifiką.

Vertinant knygą ne informaciniu, o literatūriniu aspektu, man kai kada kliuvo buitinių detalių perteklius (kaip antai pasikartojantys užsieniečių vakarėlių aprašymai ar pasažai apie įkyrų vietinių vyrų dėmesį vakarietėms). Rašymo stilių galėčiau pavadinti reportažiniu - pasakojimas nenuobodus, bet ir nepretenduojantis į kelionių aprašymus, kuriuos dėl kalbos sodrumo smagu skaityti kaip grožinius kūrinius. Na, bet ko gero autorė ir nekėlė tikslo pademonstruoti savo meninius ir poetinius gabumus. Galima jai tik padėkoti už tai, kad rado laiko savo patirtį sudėti į knygą ir ja pasidalinti - tiems, kas domisi Afganistanu, tai bus dėmesio vertas leidinys, ir labai smagu, kad jį parašė lietuvė.

Nors knygoje stengiamasi susitelkti į kasdienybę, apie vietinę virtuvę autorė kalba gana glaustai ir santūriai, kai kuriuos patiekalus (arbūzų sultis ar plovą) pagirdama, kai kuriuos - papeikdama (antai gatvėje pardavinėjami kebabai jai pasirodė ne kokie). Afganistano saldumynai - biskvitiniai pyragai ir sausainiai - Laiškuose iš Kabulo apibūdinami kaip nedarantys įspūdžio, kitaip negu pieno pudingas firni, kuriam pagyrų negailima (p. 162). Sunku ginčytis su autore, kuri vaikštinėjo Kabulo gatvėmis ir valgė vietiniuose restoranuose, bet aš turiu kiek kitokią patirtį: pagal afganistanietiškus receptus namuose gaminami saldumynai man paprastai pavyksta puikiai ir būna kuo geriausia įvertinami namiškių bei draugų. Labai gali būti, kad skirtingus vertinimus lemia tai, jog naminiai valgiai ir tie patys patiekalai parduotuvėse/kavinėse yra nevienodos kokybės. Juk ir mums mamos cepelinai būna gardesni už tuos, kuriuos ragaujame pirmoje pasitaikiusioje užeigoje.

Nuotrauka Kristinos

Šį kartą noriu pasidalinti afganistanietišku kukurūzų miltų pyragu. Tai vienas iš nedaugelio rytietiškų pyragų, priskiriam tradicinei virtuvei. Mat kitaip negu pas mus, Rytuose pirmenybė teikiama ne tortams ar pyragams, o pudingams, chalvoms, įvairiems sausainiams ir pan. Tiesa, didelių švenčių progomis (tarkime, vestuvių puotai) tortai/pyragai kepami ir ten. Tačiau tokiais atvejais kepinius įprasčiau pirkti iš specializuotų kepyklėlių, o ne kepti namuose. Tačiau saldūs papločiai prie arbatos kepami ir namuose. Bene populiariausias yra saldus kvietinių miltų paplotis roht (rhot), tačiau kai kada pyragai kepami ir iš kukurūzų miltų. Kitaip negu braziliškas kukurūzų miltų keksas, šis pyragas nėra drėgnas, tačiau jis minkštas ir kvapnus, savo struktūra šiek tiek primenantis smėlinį pyragą ar didžiulį trapų sausainį. Kai kuriems mano namiškiams jis skaniausias prie arbatos pats vienas, o kai kurie mėgsta užsitepti sviesto arba kokios nors uogienės (labai gardu su moliūgų ir apelsinų džemu). Šiaip ar taip, mėgstantiems kepinius iš kukurūzų miltų, šis pyragas turėtų patikti. Tai nėra prabangus kepinys, bet jis puikiai tinka kaip desertas paprastą dieną.

Nuotrauka Kristinos

Kulche jawari - kukurūzų miltų pyragas

Ingredientai:

1 puodelis* cukraus

2 dideli kiaušiniai + 1 mažas kiaušinis pyrago viršui aptepti

~½ (ar truputį daugiau) puodelio pieno

½ puodelio neutralaus skonio ir kvapo aliejaus

2½ puodelio kukurūzų miltų

1 puodelis kvietinių miltų

1 a.š. grūstų kardamono sėklų

1 a.š. kepimo miltelių

Juodgrūdės ir sezamo sėklų (pyrago viršui pabarstyti)

Pyragą rekomenduojama kepti apvalioje 30 cm skersmens skardelėje

1. Cukrų lengvai išplakite su kiaušiniais. Jeigu pyragą kepsite mažesnėje negu 30 cm skersmens skardelėje, viso kiaušinio viršui patepti greičiausia bus per daug, todėl galite jį paplakti atskirai, tuomet maždaug pusę kiaušinio plakinio supilti į tešlą, o kitą pusę pasilikti pyrago viršui patepti.
2. Į cukrų ir kiaušinius supilkite pieną bei aliejų ir vėl paplakite, kad masė būtų vientisa. Suberkite persijotus kukurūzų ir kvietinius miltus, grūstą kardamoną ir kepimo miltelius. Masę gerai išmaišykite - ji turėtų būti tiršta, bet ne kieta. Jeigu tešla per kieta ir atrodo kaip minkoma, papildomai įpilkite kelis šaukštus pieno ir vėl išmaišykite. Tešlos konsistencija turėtų būti panaši į kekso ir priminti labai tirštą grietinę.
3. Masę supilkite į aliejumi pateptą kepimo skardelę, mentele ar šaukštu palyginkite paviršių, viršų tolygiai patepkite plaktu kiaušiniu, į kurį prieš tai įmaišykite 1 desertinį šaukštą šalto vandens, ir pabarstykite juodgrūdės bei sezamo sėklomis.
4. Kepkite iki 180ºC įkaitintoje orkaitėje maždaug 40 min., arba kol pyragas pakils, sutvirtės ir gražiai parus, o į pyrago vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas liks visiškai švarus. Patiekite šiltą ar atvėsusį prie arbatos ar kavos. Prie šio pyrago galima pasiūlyti kokios nors uogienės, sviesto ir pan.
5. Pyragas ilgai nesužiedi, skanus būna dar 2-3 dienas.

* 1 puodelis = 250 ml.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:

Sina Abdel, Afghan Desserts Made Simple, USA: Dog Ear Publishing, LLC, 2010, p. 18. (internete žr. čia)