Garšvų sriuba

Dabartinės Rusijos teritorijoje nuo seniausių laikų buvo verdamos ir mėgstamos įvairios sriubos, kurių pagrindą sudarė žalialapės daržovės (rus. щи). Pati žinomiausia, be abejo, yra šviežių ir raugintų kopūstų sriuba, bet ne ką mažiau populiarios ir vadinamosios žaliosios sriubos (rus. зеленые щи), kurias verdant naudojamos rūgštynės, dilgėlės, špinatai ir pan. Dažniausia tai sezoninės, pavasarinės ir vasarinės sriubos, nes kitaip negu kopūstų atveju, jų atsargos retai ruošiamos žiemai. Šiandien papasakosiu apie kiek mažiau žinomą žaliosios sriubos variantą - garšvų sriubą. Rusijoje garšvos nuo seno naudojamos maistui. Didžiausiais sunkmečiais žmonės sakydavo, kad reikia išgyventi iki garšvų (rus. дожить до сныти) - esą tuomet mirtis nuo išsekimo ir ligų nebegrės. Garšvų sriuba gelbėjo nuo bado ir 1942-1943 m., kuomet ji buvo verdama visose Maskvos darbininkų valgyklose. O štai pravoslavų šventasis Serafimas ir Sarovo, anot liudijimų, tris metus gyveno asketiškai, maitindamasis tik juoda duona, daržovėmis ir garšvomis, kad pasiektų išmintį.

Vis dėlto aš pati su garšvų sriubos receptu pirmą kartą susidūriau, skaitydama apie Čiuvašijos tradicinius patiekalus. Pasirodo, garšvos čia itin mėgstamos, o atėjus pavasariui, žmonės jas renka netgi miestų parkuose, kad galėtų palepinti save ir savo šeimą tradicine garšvų sriuba. Beje, čiuvašai garšvas nuo seno vartoja ne tik šviežias, o ir džiovintas, kad būtų iš ko sriubą virti ir šaltuoju metų laiku. Garšvų sriubą jie vadina serde jaški (rus. сердè яшки); serde (rus. сердè, сэрдè, сертè ir pan.) reiškia garšvas, o jaški (rus. яшки) - ne mėsišką, vandens pagrindu verdamą sriubą. 

Paprastoji garšva (lot. Aegopodium podagraria). Sriubai naudojami mažai prasiskleidę, blizgūs, ryškiai žali lapeliai, nes senesni, matinės spalvos garšvos lapai kietesni ir prastesnio skonio. Nuotrauka Kristinos

Reikia pastebėti, jog sriubos pavadinimas šiais laikais jau kiek nutolęs nuo jos gamybos būdo, mat sriubai dabar dažniau naudojamas mėsos sultinys, o ne vanduo. Tai reiškia ne ką kitą, kaip pagerėjusį gyvenimą. Juk anksčiau, kai mėsa buvo sezoninis ir šventinis valgis, tiesiog nebuvo ką daugiau daryti: tiršta žalumynų sriuba, net ir virta vandenyje, pavasariop aprūpindavo žmonių organizmus būtinais vitaminais. Dabar, kai mėsos kiaurus metus galima įsigyti prekybos centruose, sriubai paprastai naudojamas sultinys, kuris labai pagerina jos skonines savybes. Visi kiti sriubos virimo principai, regis, ryškiau nesikeičia: daržovės į sriubą dedamos žalios, neapkepintos riebaluose, sriuba tirštinama miltais, gardinama kiaušiniu ir grietine. Tiesa, kai kas kiaušinį įplaka į baigiamą virti sriubą (kaip verdant kinietiškas sriubas), bet dažniau ji gardinama kietai virto kiaušinio puselėmis. 

Savo skoniu garšvų sriuba primena dilgėlių ar špinatų sriubas. Aš ją verdu pavasarį, vieną kartą per metus. Sakoma, kad tai organizmą stiprinanti, valanti ir energijos suteikianti sriuba - išbandykite ir įsitikinkite patys. O jeigu valgysite ją reguliariai, kas žino, gal patirsite nušvitimą ir įgysite daugiau išminties :) 

Nuotrauka Kristinos 

Garšvų sriuba 

Ingredientai: (6 porcijoms) 

~300 g jaunų garšvos lapelių 

~ 2 l gero naminio mėsos sultinio (galima keisti vandenius arba daržovių nuoviru, bet už rezultatą negarantuoju :)

1 vidutinio dydžio svogūnas

4 vidutinio dydžio bulvės 

1 v. š. sviesto 

1 v.š. miltų 

Druskos ir pipirų (pagal skonį) 

Kietai virtų kiaušinių (patiekiant)

Grietinės (patiekiant)

1. Garšvų lapelius perrinkite ir kruopščiai nuplaukite. Nors konkrečiai šis receptas to nereikalauja, aš siūlyčiau jas nuplikyti verdančiu vandeniu, maždaug po minutės perlieti šaltu, gerai nusausinti ir tik tada susmulkinti. Galima smulkinti ir neplikytus garšvų lapelius, bet turėkite galvoje, kad tuomet jų skonis sriuboje bus labai intensyvus. 
2. Puode užvirinkite apie 1,7 l. sultinio (šiek tiek jo pasilikite, kad vėliau galėtumėte praskiesti miltus), lengvai jį pasūdykite. Kai sultinys užvirs, sudėkite susmulkintą svogūną ir kubeliais supjaustytas bulves. Virkite apie 15 min., kol svogūnas ir bulvės bus beveik minkšti, tuomet sudėkite smulkintus garšvos lapelius. Virkite dar apie 10-15 min., arba kol visos daržovės bus norimo minkštumo. 
3. Baigiant virti sriubai, nedidelėje keptuvėje išlydykite sviestą, įberkite šaukštą miltų, išmaišykite ir kelias sekundes leiskite pakepti; tuomet po truputį, nuolat maišydami, supilkite sultinį. Gautą apyskystį uždarą supilkite į sriubą ir išmaišykite. Pavirkite dar kelias minutes, patikrinkite, ar netrūksta druskos, pagardinkite pipirais. 
4. Tiekdami sriubą, papuoškite ją kietai virto kiaušinio puselėmis ir pagardinkite grietine. Prie šios sriubos tiks ir riekelė juodos duonos.

Svarbiausi recepto šaltiniai čia ir čia: 

Национальные кухни народов России [autorius ir sudarytojas nenurodomi], Москва: Эксмо, 2011, с. 312-313.