Paracuca - cukruoti žemės riešutai

Paracuca - ne kas kita, kaip cukruoti žemės riešutai, labai mėgstami Angoloje, bet gaminami ir kitose buvusiose Portugalijos kolonijose (kaip antrai Brazilijoje). Tai vienas pirmųjų receptų iš Afrikos žemyno, kurį kažkada išbandžiau, ir kuris tvirtai prigijo mūsų namuose. Nebrangus, greitai ir nesudėtingai pagaminamas, šis saldėsis visuomet turi pasisekimą tiek tarp vaikų, tiek ir tarp suaugusiųjų. Paracuca paprastai patiekiam kaip desertas, bet mano patirtis rodo, jog dubenėlį cukruotų žemės riešutų pastačius ant užkandžių stalo, visuomet atsiras žmonių, kurie teiks pirmenybę jiems, o ne pikantiškiems sumuštinukams. Ateinantis savaitgalis - gera proga šį receptą išbandyti ir įsitikinti, kad jūsų neapgaudinėju :) 

Paracucai reikia tik žemės riešutų, cukraus, vandens ir apie 20 min. laiko prie viryklės. Vis dėlto, kad sėkmė būtų garantuota, derėtų laikytis kelių taisyklių. Žemės riešutai turi būti nekepinti ir su rudai vyšnine luobele: prie jos cukrus daug geriau prikimba negu prie balto riešuto paviršiaus be luobelės. Antra, naudokite paprastą baltą cukrų. Kadangi gaminant šį patiekalą, riešutai su luobele verdami cukraus sirupe, cukrus įgauna paracucai būdingą rausvą spalvą. Į šitaip cukruotus riešutus prieskoniai paprastai nededami; esu radusi tik vieną receptą, kuris siūlo į cukraus sirupą įberti cinamono. Taigi, šis receptas patiks tiems, kurie mėgsta justi daugmaž "grynus" patiekalų skonius. Žinoma, išmokę cukruoti riešutus, vėliau į cukrų galėsite dėti tokių prieskonių, kokių tik panorėsite, bet tai jau nebebus tradicinė paracuca.

Nuotrauka Kristinos 

Paracuca - cukruoti žemės riešutai 

Ingredientai: (išeis nemažas dubuo cukruotų riešutų) 

500 g gliaudytų žemės riešutų (neskrudintų, su luobele) 

250-500 g paprasto balto cukraus* 

250-500 ml vandens 

1. Į storadugnę keptuvę arba platų storadugnį prikaistuvį suberkite cukrų ir supilkite vandenį. Išmaišykite ir leiskite užvirti. Supilkite žemės riešutus ir leiskite užvirti dar kartą. 
2. Retkarčiais pamaišydami virkite, kol vanduo nugaruos, o cukraus sirupas taps rusvai rožinės spalvos; tai gali trukti apie 10-15 min. Stebėkite: kai keptuvės pakraščiuose ims kilti tirštos baltos putos, riešutus maišykite nuolat ir nuo keptuvės nebesitraukite. Po kelių minučių cukrus ims sausėti ir riešutai apsitrauks cukraus luobele. Tuomet juos kuo greičiau išmaišykite ir nedelsdami supilkite į iš anksto pasiruoštą dubenį ar kepimo skardelę: jeigu riešutus keptuvėje laikysite nors porą minučių per ilgai, cukrus vėl ims lydytis, o cukruoti riešutai sulips į kietą gniužulą ir prilips prie keptuvės dugno. Taigi, čia svarbu viską daryti greitai: nepražiopsoti akimirkos, kai riešutai susicukruos ir neperlaikyti jų keptuvėje. 
3. Susicukravus riešutams, keptuvėje dažniausia lieka šiek tiek prie jų neprilipusio rožinio cukraus - jį teks nurašyti į nuostolius arba panaudoti kitiems tikslams. Tuo tarpu atvėsusius riešutus supilkite į serviravimo dubenį ir pradžiuginkite namiškius bei svečius :)

* Dažname recepte žemės riešutų, cukraus ir vandens proporcija nurodoma kaip 1:1:1, bet mano patirtis rodo, kad imant tiek pat cukraus kiek ir riešutų,  kone pusė jo taip ir lieka keptuvėje. Taigi, dabar aš cukraus dedu perpus mažiau, o rezultatai ne prastesni; skirtumas tik toks, jog dedant daugiau cukraus, riešutai pasidengia vos storesniu jo sluoksniu. Jūs, žinoma, galite eksperimentuoti, bet atkreipkite dėmesį, jog cukraus ir vandens proporcija turėtų būti 1:1. t.y. jeigu dėsite, pavyzdžiui, 350 g cukraus, reikės 350 ml vandens ir t.t.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai: tiesą sakant, ne visus ir atsimenu, bet tikrai peržiūrėjau esančius čia, čia ir čia.