Citrininiai-aguoniniai keksiukai

Šiandien nesu nusiteikusi daugiažodžiauti, nes pristatinėti aguonomis ir citrinomis gardintų keksiukų kaip ir nereikia. Amerikietiška klasikų klasika - visai kaip ir keksiukai su šilauogėmis/ mėlynėmis, apie kuriuos jau esu rašiusi anksčiau. Tiesa, auginti aguonas JAV fermeriams kur kas sudėtingiau negu šilauoges. Taip taip, tradiciniai virtuvei čia vėl grėsmę kelia narkotikų prevencija. Bet kol kas, ačiū Dievui, itin griežtai kontroliuojant ūkius, aguonos čia tebeauginamos, o kepiniai su jomis nėra uždrausti.

Nuotrauka Kristinos

Šie keksiukai priklauso muffins keksiukų rūšiai - t.y. jie didesni ir kasdieniškesni už mažus, šventiškus, kremo kepurėlėmis puoštus cupcakes. Kaip tik todėl citrininius-aguoninius keksiukus verta atsiminti, kai norisi ko nors saldaus ir gardaus čia ir dabar, prie popiečio arbatos puodelio. Ne taip seniai Indrė iš GP magijos pastebėjo, kad keksiukai, prieš kelerius metus Lietuvoje buvę ant bangos, dabar po truputį užleidžia pozicijas kitiems kepiniams. Anot Indrės, viena iš priežasčių, lėmusių keksiukų populiarumą ir madingumą, galėjo būti neseniai prekyboje pasirodžiusios gražios kepimo bei dekoravimo formelės; dabar, kai prie jų akis jau priprato, atsirado poreikis ieškoti ko nors naujo. Aš visiškai sutinku su Indre. Dar daugiau - prisipažįstu, kad kol kas nesu persirgusi keksiukams skirtų formelių liga. Dažnai, užtikusi kokių nors dailiai išmargintų popierinių krepšelių, susivilioju ir nusiperku, neturėdama aiškios vizijos, kada ir kaip juos panaudosiu. Antra vertus, keksiukų kepimo "įranga" labai praverčia, kaip prireikia greitai paruošiamo deserto beveik be progos. 

Nuotrauka Kristinos 

Bet šįkart visos šeimos mėgstamus citrininius-aguoninius keksiukus kepiau ne vien todėl, kad po ranka pasitaikė man patinkančios formelės :) Turėjau ir kitų sumetimų - pavyzdžiui, norėjau sunaudoti žiupsnį aguonų, likusių nuo virtinių su bulvių ir aguonų įdaru. O dar - įsitikinti, kaip pavyks iškepti keksiukus su saldžiu jogurtu. Mat ne per seniausia iš ponios Rasos buvau gavusi dovanų dosnų paketą Valio produktų, ir nekantravau šiek tiek paeksperimentuoti.

Keli žodžiai apie Valio produktus. Mane pasiekusiame siuntinyje buvo kefyras, kelių rūšių geriamas jogurtas (bananų, miško uogų ir tropinių vaisių skonio), glotnučiai (tirštas jogurto gėrimas su įvairiausių šviežių vaisių gabaliukais) ir pusryčiams skirti javainių jogurtai. Visi produktai buvo labai skanūs - mūsų skoniui tinkamo tirštumo, saldumo ir kvapnumo. Gal tik javainių jogurtuose man norėjosi kiek daugiau "tirščių", bet šitą dalyką galima lengvai kompensuoti nuosavų dribsnių šaukštu - ne veltui jogurtas su šaltalankiais, linų sėmenimis ir saulėgrąžomis tapo mano favoritu. Vyras ir sūnus visų rūšių jogurtus gėrė ir valgė apsilaižydami, o kai po poros dienų užsiminiau, kad šiek tiek paliktų kepiniams, pusiau juokais, pusiau rimtai, pareiškė: "O tu parašyk, kad buvo taip skanu, jog kepiniams nebeliko!" 

Nepaisant namiškių pašmaikštavimų, dalį Valio dovanų vis dėlto spėjau panaudoti virtuvėje. Antai geriamą jogurtą su miško uogomis pyliau į citrininių-aguoninių keksiukų tešlą. Šiaip jau, peržiūrėdami šių keksiukų receptūras, ingredientų sąraše 9 atvejais ir 10 pamatysite, kad į jų tešlą rekomenduojama pilti pasukas. Taigi, ilgą laiką aš citrininius-aguoninius keksiukus kepdavau tik su pasukomis, o jeigu jų nebūdavo namuose, arba žingsniuodavau į parduotuvę, arba nuspręsdavau, kad gaminsiu kitos rūšies desertą. Bet ne per seniausia susigundžiau receptu, kuris leido pasukas keisti kitu rauginto pieno produktu - tarkime, natūraliu arba vaniliniu jogurtu. Man tarsi akys atsivėrė: juk išties, nėra taip svarbu, ar šiam reikalui naudosite pasukas, ar kefyrą, ar jogurtą - svarbiausia, kad produkte būtų rūgšties sodai nugesinti. Jeigu jogurtas labai saldus, manau, galima jį truputį parūgštinti šaukšteliu citrinos sulčių. Be to, nepakenktų šiek tiek riebalų - juk nenorime, kad keksiukai būtų sausi ir sprangūs. Dėl šios priežasties nerekomenduočiau pieno produktų su 0% riebalų - arba juos reikėtų maišyti su riebesniais pieno produktais. Aš šįkart geriamą miško uogų jogurtą sumaišiau su 1 v.š. grietinės. Kaip tai paveikė keksiukų skonį, lyginant su tais, kuriuos kepdavau su pasukomis? Niekaip, o jeigu ir paveikė, tai į gerąją pusę. Kepiniai buvo minkšti, purūs ir gardūs. Vargu ar kas nors sugebėtų atskirti, jog jie kepti su jogurtu, o ne su pasukomis. Žodžiu, šis pavykęs eksperimentas man buvo naudinga patirtis - tikiuosi, kad bus ir jums :) 

Nuotrauka Kristinos 

Lemon Poppyseed Muffins - citrininiai-aguoniniai keksiukai

Ingredientai: (priklausomai nuo formelių dydžio, išeis 12-15 keksiukų) 

2 puodeliai (1 puodelis - 250 ml) kvietinių miltų

2 v.š. aguonų

1¼ a.š. kepimo miltelių

¼ a.š. sodos

2 kiaušiniai*

1 puodelis cukraus

½ a.š. druskos

8 v.š. (115 g) kambario temperatūros sviesto

1 citrinos nutarkuota žievelė

Keli lašai vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės

1 puodelis pasirinkto rauginto pieno produkto (pasukų, kefyro, jogurto, grietinės - aš naudojau geriamą Valio jogurtą su miško uogomis, sumaišytą su 1 v.š. grietinės; daugiau apie tai žr. pastabą aukščiau) 

Glaistui:

½ puodelio cukraus pudros

3-4 v.š. citrinos sulčių 

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC. Į keksiukų formeles sudėkite popierinius krepšelius. 
2. Viename dubenėlyje sumaišykite persijotus miltus, aguonas, kepimo miltelius, sodą ir, jeigu naudojate, Burbono vanilę. 
3. Kitame dubenyje sviestą išsukite su cukrumi ir druska**, kol masė taps puri ir šiek tiek pašviesės. Po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išsukdami tešlą. Masę pagardinkite tarkuota citrinos žievele, jeigu naudojate, įlašinkite vanilės ekstrakto. Per du kartus įmaišykite sausus ingredientus ir pasirinktą rauginto pieno produktą. Tešla turėtų būti vientisa, be gumuliukų, bet stenkitės jos neperplakti ir nepermaišyti.
4. Sudėkite tešlą į keksiukų formeles - ji neturėtų užimti daugiau negu ⅔ formelės tūrio. Dėkite į orkaitę ir kepkite apie 20 min., arba kol keksiukai gražiai pakils, parus, o jų paviršius įtrūks. Jeigu nesate tikri, ar keksiukai iškepę, į jų centrą įsmeikite medinį pagaliuką - jeigu keksiukai iškepę, ištrauktas jis bus švarus, neapsivėlęs tešla. 
5. Iškepusius keksiukus 5-10 min vėsinkite kepimo formelėje, paskui išimkite ir leiskite iki galo atvėsti ant grotelių. 
6. Kai keksiukai bus beveik atvėsę, pagaminkite glaistą: persijotą cukraus pudrą po truputį skieskite per tankų sietelį perkoštomis citrinos sultimis ir sukite, kol masė taps panaši į tirštą grietinę. Ant kiekvieno keksiuko centro dėkite maždaug po šaukštelį skysto glaisto ir leiskite jam pasiskirstyti. Jeigu norite, papuoškite aguonomis ir/ar tarkuota citrinos žievele - tą reikėtų daryti nedelsiant, nes glaistas greitai stingsta.
7. Šie keksiukai gardžiausi ką tik iškepti, bet geri būna kelias dienas - jeigu tik tiek išlaukia :)

* Žiūrėkite, kad kiaušiniai būtų kambario temperatūros. Ką tik iš šaldytuvo ištraukti, šalti kiaušiniai ir netinkamos temperatūros sviestas (skystas, ką tik ištirpintas ant viryklės) - bene dažniausios priežastys, kodėl keksiukai prastai iškyla.
** Dauguma receptų rekomenduoja druską įmaišyti į tešlą drauge su sausais ingredientais. Man toks būdas nepasiteisina, nes visuomet naudoju rupią druską, ir sudėta paskutiniame etape, ji nespėja ištirpti bei gerai pasiskirstyti. Druską dedant į skystus ingredientus, ji ištirpsta, ir problemos dėl prasto pasiskirstymo nelieka. 

Nuotrauka Kristinos 

Svarbiausias recepto šaltinis čia.