Maid-Rites, arba Tavernos sumuštiniai

Skrisdama į JAV, buvau prisiklausiusi tiek gandų apie tenykščius mėsainius, kad visas greito maisto užkandines aplenkdavau kaip gaisro židinius. Vieną kartą, gurkšnodama kavą su Dan'u, prisipažinau, kad per porą metų taip ir nesiryžau paragauti nė vieno amerikietiško mėsainio. Dan'as buvo ne per daug sėkmingas muzikantas ir visiškai nesėkmingas apysakų rašytojas, tačiau geros širdies vaikinukas ir nuoširdus savo šalies patriotas. Pareiškęs, jog tokia padėtis skandalinga, pakvietė mane paragauti, anot jo, pačių geriausių amerikietiškų mėsainių. Ir ką gi - ši gastronominė patirtis buvo išties ypatinga. Mažyčiame restoranėlyje galėjai paragauti mėsainių su įvairiausios rūšies mėsa, karamelizuotais svogūnais, itališkais ir prancūziškais sūriais (įskaitant pelėsinius), spanguolėmis ir dar dievai žino kuo. Maistas išties buvo geras, nors anuomet man sukėlė tikrą kultūrinį šoką (tokius produktus?! į mėsainius?!).

Nuo to karto tapau kur kas atlaidesnė mėsainiams, nors taip ir neapsilankiau nė vienoje tinklinėje greito maisto užkandinėje. Ko gero todėl netgi dabar, kai išgirstu sakant puikūs mėsainiai, prieš akis iškyla anas Čikagos restoranėlis. Be to, įsimintina vakarienė su Dan'u mane privertė suprasti du dalykus: pirma, amerikiečiai neapsimestinai didžiuojasi savo tradicine virtuve (įskaitant greitąjį maistą), todėl atsiliepti apie ją kritiškai viešint jų pačių šalyje - prastas tonas. Antra - mėsainių gerumas tiesiogiai priklauso nuo ingredientų kokybės ir meilės, su kuria jie ruošiami.

Nuotrauka Kristinos

Vis dėlto mūsų namuose mėsainiai - nedažnas svečias. Todėl kai kepyklos Gardėsis siuntinyje aptikau porą pakuočių mėsainių bandelių, atsirado gera proga paįvairinti savo įprastą meniu. Tiesą sakant, bandelės - viena iš priežasčių, kodėl retai prisiruošiu gaminti mėsainius. Iškeptos namuose jos būna puikios, bet, jeigu atvirai, ne visuomet turiu laiko ir ūpo jų išsikepti (o ir šiaip - mėsainiai juk turi būti greitas maistas :). Tuo tarpu pirktinės... dažniausia jomis nusiviliu, nes, nors atrodo minkštos, kandant pasirodo esančios "guminės". Tenka jas ne atkąsti, o tiesiog atplėšti dantimis, įdarui krentant per kraštus ir ant rankų lašant padažui. Toks valgymas tampa ne malonumu, o susierzinimo šaltiniu, tiesa? Štai kodėl buvau maloniai nustebinta, kai paragavau Gardėsio mėsainių bandelių: jos minkštutėlės, salsvos, o pašildytos pasidaro - kaip čia tiksliau pasakius? - beveik trapios. Iš visų Gardėsio naujienų, mėsainių bandelės tapo mano neabejotinomis favoritėmis. 

Nuotrauka Kristinos

Išsikepus ar nusipirkus teisingų bandelių, belieka sugalvoti, kokią mėsainių rūšį pasirinkti. O amerikiečiai jų turi tikrai daug! Svarbiausiu faktoriumi apsisprendžiant tapo Tomas: kadangi dantukų fėja šiuo metu nusavino nemažai septynmečio sūnaus dantų, nuolat girdžiu skundus, esą jam nėra nei ką valytis, nei kuo kramtyti :) Pamanau, jog tokiam atvejui itin tiks vadinamieji loose meat sandwiches (liet. apytikriai - pabiros mėsos sumuštiniai). Tai tokie mėsainiai, kuriuos gaminant vietoje mėsos paplotėlių dedama pakepinta ir patroškinta malta mėsa. Jų amerikiečiai irgi turi keletą rūšių, iš kurių bene žinomiausios - sloppy joe ir Maid-Rite, dar vadinamas Tavernos sumuštiniu (angl. Tavern sandwich). Nors išoriškai jie atrodo panašiai, šiukštu jų nepainiokite, bent jau girdint amerikiečiams. Kurgi slypi skirtumas? Gaminant sloppy joe, malta mėsa troškinama su pomidorų padažu ir paruošta atrodo kaip tirštas padažas. Gaminant Made-Rite, malta jautiena troškinama tik su prieskoniais, o paruošta būna pilkšva ir biri - gaminant šiuos mėsainius,  pomidorų padažas niekuomet nenaudojamas. 

Nuotrauka Kristinos

Būtent pastaruosius sumuštinius aš nusprendžiau paruošti savo šeimai. Maid-Rites - XX a. pradžioje Ajovoje atsiradę ir iki šiol su regionine šios valstijos virtuve stipriai siejami mėsainiai. 1924 m. jie pradėti kepti Sijūkso (ang. Sioux) mieste, užkandinėje Ye Olde Tavern, todėl vadinti tavernos sumuštiniais, tačiau netrukus, 1926 m., beveik identiškus mėsainius ėmė siūlyti Maskatino (angl. Muscatine) mieste įsikūrę konkurentai, pavadinę savo užkandinę Maid-Rite. Pastaroji vieta tapo labai populiari, buvo sukurtas (ir iki šiol tebegyvuoja) visas Maid-Rite užkandinių tinklas, o mėsainiams su malta jautiena prigijo Maid-Rite vardas, kuriuo šiandien jie dažniausia ir vadinami. Iš kur atsirado toks neįprastas pavadinimas? Pasakojama, kad užkandinės įkūrėjas, mėsininkas Fred Angell, pagaminęs pirmąjį pabiros mėsos sumuštinį, pavaišino juo pasiuntinuką, kuris kaip tik tuo metu atnešė kažkokią siuntą. Paklaustas, kaip jam patinka naujasis mėsainis, pasiuntinukas esą atsakęs made right (angl. pagaminta teisingai). Nors Fred Angell buvo geras mėsininkas ir kūrybiškas sumuštinių gamintojas, anglų kalbos gramatika akivaizdžiai nebuvo stiprioji jo pusė :) Taip atsirado Maid-Rite pavadinimas, garsinantis Ajovą jau devynis dešimtmečius.

Tiek Ajovoje, tiek aplinkinėse valstijose, yra nemažai užkandinių (ne tik Maid-Rite, bet ir kitų tinklų), kurių specializacija - būtent Maid-Rites mėsainiai. Atrodo, amerikiečiai juos tikrai mėgsta, nors šie sumuštiniai daugiau negu paprasti. Klasikinius Maid-Rites sudaro minkšta, salsva, dažniausia tik pašildyta bandelė (paprastai šviesios spalvos ir netraškia plutele), ant kurios užtepama garstyčių, pabarstoma smulkiai supjaustytų žalių svogūnų, uždedami keli griežinėliai marinuoto agurko ir paskleidžiama troškinta jautiena. Kiekviena užkandinė jautieną ruošia pagal savo receptą, bet visi sutaria, kad joje turi vyrauti natūralus mėsos skonis. Nors sklando įvairių gandų, kaip paruošti geriausią jautieną šiems mėsainiams (tarkime, troškinti su Coca-Cola, imbieriniu alumi, sultinio kubeliais ir pan.), iš tikrųjų svarbiausiais prieskoniais čia lieka druska ir juodieji pipirai. Kavinės papildomai naudoja ir pasirinktus prieskonių mišinius, o namuose žmonės troškinamą mėsą gardina garstyčiomis, sojos ir/ar Vorčesterio padažu, ruduoju cukrumi, actu ir netgi šaukšteliu kečupo, nors šiaip jau pastarojo vengiama, kad Maid-Rites netaptų panašūs į sloppy joes.

Maid-Rite sumuštinio nemaišykite su lentomis, kurios palengvina drabužių skalbimą rankomis. XX a. pradžioje skalbimo lentos buvo tokios populiarios, kad 1931-1938 m. Columbus Washboard Company gamino daugiau negu 20 jų rūšių, įskaitant Maid-Rite. Ši kompanija, kuri liko vienintelė skalbimo lentų gamintoja JAV, jas gamina ir dabar. Dalis amerikiečių (tarkime, itin kionservatyvi amišų bendruomenė) lentas tebenaudoja skalbimui, tačiau dažniau jos įsigyjamos kaip muzikos instrumentai ar interjero detalės - nenustebkite jas pamatę ant užkandinių, prekiaujančių Maid-Rites mėsainiais, sienų. Foto iš čia.

Dėl tos pačios priežasties patiekiant Maid-Rites kečupas irgi nesiūlomas - esą garstyčių visiškai pakanka tinkamai paruoštos jautienos skoniui pabrėžti. Kai dėl priedų, tai apsiribojama svogūnais ir marinuotais agurkais. Kartais svogūnai (žali, traškūs džiovinti, arba miltelių pavidalo) dedami į jautieną ir troškinami kartu, bet dažniau žali užberiami tuomet, kai gaminamas sumuštinis. Visa tai - klasikinio Maid-Rite požymiai. Tiesa, šiais laikais užkandinės taikosi prie klientų įnorių, todėl kartais Maid-Rites patiekiami su sūrio riekele arba kečupu. Vis dėlto dauguma Ajovos gyventojų, regis, į tokius "patobulinimus" šnairuoja ir nesupranta, kurių galų visokiomis išmonėmis gadinti gerą patiekalą.

Mūsų šeimai šie mėsainiai patiko. Neriebūs, nesausi (kiek nesausi gali būti sumuštiniai), dėl minkštų bandelių lengvai atkandami, aiškiai juntamo jautienos skonio, jie gerokai skyrėsi nuo daugumo mūsų iki šiol ragautų mėsainių. Tiesa, šiuos mėsainius privalu patiekti ne bet kaip, o su šaukštu. Kodėl? O jūs pamėginkite juos suvalgyti taip, kad nė trupinėlis maltos mėsos nenubyrėtų į lėkštę :)

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog mėsos sumuštinyje gerokai per daug... Nuotrauka Kristinos

Maid-Rites - mėsainiai su malta jautiena

Ingredientai: (4 mėsainiams)

500-600 g šviežios maltos jautienos

Druskos ir juodųjų pipirų (pagal skonį)

Kitų mėgstamų prieskonių (pagal skonį)

4 mėsainių bandelės (minkštos ir, pageidautina, salsvo skonio - aš naudojau Gardėsio mėsainių bandeles)

Garstyčių

Svogūnų (smulkiai supjaustytų)

Marinuotų agurkų

1. Maltą jautieną dėkite į keptuvę ir kepinkite, kol taps pilka (galite įpilti truputį aliejaus ar kitokių riebalų - aš prieš dėdama mėsą pakaitinau maždaug 2 v.š. labai smukiai supjaustytų jautienos riebalų). Patrinkite ją šaukštu, kad būtų biri. Įpilkite tiek verdančio vandens, kad jautiena būtų vos apsemta. Lengvai pasūdykite ir ant mažos ugnies troškinkite uždengę apie 45 min., kol mėsa bus visiškai minkšta, o didžioji skysčio dalis nugaruos (aš viriau greitpuodyje 30 min.). Baigiant troškintis sudėkite prieskonius* ir, jeigu reikia, papildomai pasūdykite. Atidengę troškinkite, kol visas skystis nugaruos, ir mėsa taps biri. 
2. Pašildykite mėsainių bandeles (apskrudinti nereikia) - aš tą padariau orkaitėje; jeigu gaminate lauke, šildykite ant grotelių. Apatinę bandelės pusę aptepkite garstyčiomis, ant jos užberkite smulkintų svogūnų ir išdėliokite marinuotų agurkų riekeles. 
3. Karštą mėsą sudėkite į indelį (dažnai naudojamas ½ puodelio talpos matavimo indelis) ir ją šiek tiek paspauskite. Greitai apverskite ant paruošto sumuštinio pagrindo (jeigu vaikystėje statėte smėlio pilis, tą padaryti nebus sudėtinga :). Uždėkite viršutinę bandelės riekę ir lengvai paspauskite. Dalis mėsos išbyrės pro kraštus - taip ir turi būti, tai yra tipiška Maid-Rite sumuštinio išvaizda. 
4. Valgant mėsanius, prireiks šaukštų išbyrėjusiai mėsai sukabinti. Tradiciškai prie mėsainių patiekiama kokio nors gėrimo (alaus, Coca-Colos ir net pieniško kokteilio). Įprasta kartu su mėsainiais valgyti ir bulvyčių fri su padažu ir /ar traškių svogūnų žiedų (vienas jų receptas čia).

* Aš dėjau 2 v.š. sausų česnakų miltelių, 1 a.š. garstyčių, 1 a.š. sojų padažo, 1 a.š. pomidorų padažo, 1 a.š. rudojo cukraus, 1 a.š. balto vyno acto ir žiupsnelį juodųjų pipirų.

...tačiau gerai jį suspaudus, paaiškėja, jog kaip tik :) Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia, čia ir čia.