Šokoladinis sausainių pyragas

Šokoladinio sausainių pyrago receptas čia ir dabar atsirado neatsitiktinai. Jis skirtas visiems šio tinklaraščio skaitytojams, bet pirmiausia kolegai ir bendražygiui Aidui, iš kurio išmokau kepti puikiuosius pekano riešutų sausainius. Praėjusią savaitę, šį bei tą aptarinėjant draugų kompanijoje, kalba netikėtai pasisuko apie kokosų sviestą. Ir tada prasitariau, jog su šiuo produktu galima pagaminti radijo pyragą. Ką, ką? Radijo pyragą! Geras? Ne tas žodis! Hm... o tinklaraštyje receptas yra? Tai kad ne... Kodėl? Gero pasiteisinimo neturėjau, todėl nusprendžiau skubos tvarka skirti įrašą šiam desertui. Esu tikra, kad jis patiks visiems šokolado mėgėjams. Aidui, manyčiau, irgi. Nes argi gali šokoladinis pyragas tokiu pavadinimu nepatikti žmogui, kuris nuosekliai domisi mokslo istorija ir nūdienos atradimais, technika ir technologijomis, informacinėmis sistemomis, filosofija, istorija ir, žinoma, kulinarija?.. Na, o turint galvoje faktą, kad pyragas nesunkiai ir be skubos pagaminamas maždaug per pusvalandį, taps visiškai aišku, jog tai desertas, tiesiog idealiai subalansuotas vaikinams, kurie mėgsta ne tik smaližiauti, bet ir sukiotis virtuvėje.

Nuotrauka Kristinos

Radijo pyragas (šved. radiokaka) laikomas klasikiniu Švedijos desertu, atsiradusiu XX a. pirmojoje pusėje, ypač išpopuliarėjusiu XX a. viduryje ir iki šiol nepraradusiu savo pozicijų kasdieninėje ir šventinėje namų virtuvėje. Kodėl toks neįprastas pyrago pavadinimas? O jūs pažiūrėkite, kaip anais laikais, kai dienos šviesą išvydo šio deserto receptas, atrodė radijo aparatai:

1948 m. pasirodęs Philips firmos radijo aparatas.

Taigi, vienas iš populiariausių (ir, mano nuomone, įtikinamiausių) paaiškinimų, kodėl pyragas Švedijoje buvo pavadintas radijo pyragu - tai išorinis jo panašumas į radijo aparatus, kuriuos dabar galėtume išvysti nebent muziejuose ir senose fotografijose. Vis dėlto ši pavadinimo kilmės versija toli gražu ne vienintelė. Antra teorija aiškina, kad, klausant radijo, valgomas sausainių pyragas mažiau traškėdavo negu vieni sausainiai, dėl to radijo valandėlių metu jam imta teikti pirmenybė, o ir pats pyragas pradėtas vadinti radijo pyragu. Anot trečiosios, šio deserto receptas pirmą kartą buvo paskelbtas kulinarinio radijo konkurso metu, todėl ir gavo tokį pavadinimą.

Vis dėlto nė vienos iš aukščiau paminėtų hipotezių kulinarijos istorikai nėra įrodę, tad, griežtai žiūrint, tai tik spėlionės. Apie miglotą pyrago kilmę byloja ir tai, kad senesnėse švediškose knygose jis gali turėti kitokį pavadinimą (pavyzdžiui, iskaka, pažodžiui - ledinis pyragas). O jeigu dar žvilgtelėsime į kaimynines šalis, visai apsisuks galva, nes analogiškai šokoladinį sausainių pyragą gamina suomiai, danai, olandai, vokiečiai ir kiti. Ir, žinoma, kiekviena šalis jį vadina savaip. Pavyzdžiui, suomiams šis desertas žinomas kaip rexkakku arba rex-kakku (nuo Rex firmos sausainių, Suomijoje tradiciškai naudojamų šio pyrago gamyboje). Vokiečiai turi net kelis jo pavadinimus, įskaitant tokį egzotišką kaip Kalter Hund (pažodžiui šaltas šuo) ir t.t. Vadinasi, šis pyragas greičiausia atsirado kiek seniau negu išpopuliarėjo radijas, ir visiškai neaišku, ar Švedija yra jo gimtinė. Tačiau reikia sutikti, kad, kilus tokiai painiavai, net kelios šalys gali lengva ranka priskirti jį savo nacionalinėms virtuvėms ir vadinti kaip tinkamos.

Nuotrauka Kristinos

Visai gali būti, kad mūsiškis tinginys irgi turi istorinių sąsajų su švedų radijo pyragu. Tačiau neapsigaukite! Tinginys paprastai gaminamas su sviestu, kondensuotu pienu ir laužytais sausainiais, o radijo pyragas - būtinai su kokosų sviestu (ne paprastu sviestu, ne margarinu ir ne jokiais kitais riebalais), kiaušiniais, cukrumi ir nelaužytais sausainiais. Senesniuose receptuose į radijo pyrago sudėtį dažniausia įeina kiek didesnis kokosų sviesto kiekis ir kakavos milteliai, tačiau nuo XX a. antrosios pusės, kai Europoje pagerėjo ekonominė situacija, vis dažniau kakava keičiama tirpinta šokolado plytele. Šokolado, kokosų sviesto, kiaušinių ir cukraus mišinys, netgi gerai atšalęs, būna minkštas ir kremiškas, todėl puikiai kontrastuoja su traškiais sausainiais. Tokio pyrago geriau šilumoje per ilgai nelaikyti, kad neištežtų. Beje, keliaudama atkreipiau dėmesį, jog skandinavų cukrainėse šis pyragas neretai dedamas prie ledų ir kitų šaldytų desertų, o ne prie kepinių.

Taigi, labai abejoju, kad radijo pyragą būtų korektiška tapatinti su tinginiu. Ir, manau, tokios nuomonės esu ne aš viena. Ne taip seniai, gal praėjusią žiemą, viename populiariame lietuviškame naujienų portale buvo paskelbtas radijo pyrago receptas, tačiau vertėja jį neapdairiai pavadino tinginiu. Komentatoriai buvo negailestingi ir iš visos širdies piktinosi, esą tokio tvarinio tinginiu pavadinti negalima! Ko gero negalima. Bet receptas čia niekuo dėtas, ir jo dėti į šuns dienas nereikėtų. Tai tiesiog visai kitas desertas, o nesusipratimas tąkart kilo dėl vertėjos lengvabūdiškumo.

Na, o grįžtant prie švediško radijo pyrago, tai turiu prisipažinti, kad išmėginau kelis jo variantus. Internete radijo pyrago receptų daug, jie vienas nuo kito dažniausia skiriasi tik tų pačių produktų proporcijomis. Tačiau pastarosios vis dėlto yra labai svarbios! Esu gaminusi šį pyragą su kakava ir su šokoladu, su didesniu kokosų sviesto kiekiu ir su mažesniu, su sausainiais ir su krekeriais. Ir tie pyragai tikrai išeidavo vis kitokie. Vienas buvo toks riebus, kad kokosų sviesto prisigėrė net sausainiai. Kitas toks kietas, kad, norint atpjauti gabalėlį, tekdavo gerokai pavargti. Trečiasis per mažai šokoladinis, ir t.t., ir pan. Galų gale nusprendžiau, kad išmintingiausia remtis klasika - knyga Sju sorters kakor, daugybę kartų perleista švediškų kepinių Biblija. Labai senuose leidimuose šį pyragą ir ji siūlo gaminti su kakava (žr. senąjį receptą), tačiau visi naujesni leidimai rekomenduoja naudoti šokoladą (iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausia rinktis juodą, tokį, kuriame kakavos procentas apie 70% ar daugiau, antraip šokoladinis kremas bus per šviesus ir per riebus). Tai va, šis receptas buvo liuks. Prie jo ir apsistojau. O dabar keliu jį čia, kad jums netektų kartoti mano klaidų :)

Nuotrauka Kristinos

Radiokaka - radijo pyragas (šokoladinis sausainių pyragas)

Ingredientai:

~ 25 sausainiai, pageidautina vaniliniai

2 labai švieži kiaušiniai

300 ml (~ 150 g) cukraus pudros

200 g šokolado (kuo didesnis procentas kakavos, tuo geriau)

200 g kokosų sviesto

1. Pasirinkite indą, kuriame stingdysite pyragą (dažniausia šiam pyragui naudojama pailga kekso forma), jį išklokite kepimo popieriumi arba maistine plėvele. Patikrinkite, ar galėsite į jį gražiomis eilėmis sudėti sausainius. Gali būti, kad kai kuriuos sausainius reikės perpjauti/ perlaužti per pusę ar į daugiau dalių - padarykite tą iš anksto, nes vėliau, kai šokoladinis užpilas bus paruoštas, pyragą formuoti reikės greitai.
2. Labai kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite kiaušinius. Jeigu norite, juos ištrinkite actu ar citrinos sultimis ir maždaug po 1 min.  nuplaukite antrą kartą (salmonelės nepakenčia rūgščios terpės ir žūva). Kiaušinius nušluostykite ir sumuškite į indą, kuriame plaksite. Sudėkite cukraus pudrą. Plakite, kol kiaušiniai ir cukrus virs tirštomis putomis.
3. Kitame inde virš garų ištirpinkite gabalėliais sulaužytą šokoladą ir kokosų sviestą. Gerai išmaišykite, kad masė būtų vientisa.
4. Sumaišykite kiaušinių-cukraus plakinį ir šiltą šokolado-kokosų sviesto masę. Tą bus lengviau padaryti, jeigu gautą mišinį išplaksite šluotele.
5. Kai šokoladinė masė bus paruošta, keletą jos šaukštų paskleiskite ant indo, kuriame formuosite pyragą, dugno. Tada dėkite eilę sausainių, ant jų užpilkite šokolado, vėl dėkite sausainių eilę ir t.t., kol sunaudosite visus sausainius ir šokolado užpilą. Susluoksniavę pyragą, jį uždenkite (čia labai praverstų maistinė plėvelė) ir lengvai paspauskite, kad pyrago viršus būtų daugmaž lygus.
6. Pyragą dėkite į šaldytuvą ir šaldykite keletą valandų, geriausia per naktį.
7. Kitą dieną pyragą išimkite iš formos, nulupkite kepimo popierių ar maistinę plėvelę. Jeigu norite, galite jį papuošti šokoladu, pabarstukais, cukruotais vaisiais ir pan.
8. Jeigu norite, kad pyragas būtų minkštesnis, apie pusvalandį palaikykite kambario temperatūroje. Pjaustykite riekelėmis ir tiekite su arbata arba kava.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.