Pan pepato - šokoladinė pipirinė duona

Vasario 14-ąją krikščioniškas, o ir ne tiktai krikščioniškasis pasaulis švenčia Valentino dieną. Tačiau kas gi buvo tas Valentinas, pasakyti ne taip jau lengva. Pirmiausia, istorijoje minimi mažiausiai du Šv. Valentinai - abu mirę kankinių mirtimi III amžiuje, abu apgaubti paslapties, nes nė apie vieno iš jų gyvenimą nėra patikimesnių istorinių žinių. Tačiau ten, kur maža faktų, lieka daug vietos fantazijai, todėl Šv. Valentino vardas apaugęs daugybe legendų.

Įsimylėjėlių globėju laikomas Interamnos (dabartino Terni miesto) vyskupas Valentinas. Sakoma, kad jis slapta tuokdavo ir globodavo įsimylėjėlius, kurių ryšius pasmerkdavo jų šeimos, anuometinės visuomenės normos ir netgi įstatymai. Legendos byloja ir apie tai, kad Šv. Valentinas padarė stebuklą, grąžinęs regėjimą nuo gimimo aklai kalėjimo prižiūrėtojo dukrai, ją pamilęs, o pieš mirtį nusiuntęs jai laiškelį, pasirašytą Tavo Valentinas. Esą todėl vasario 14-ąją įsimylėjėliai dovanoja vieni kitiem atvirutes su meilės prisipažinimais. Tiesa, kitos legendos pasakoja kitas šios tradicijos atsiradimo versijas...

Šv. Valentino bazilikos vitraže vaizduojamas vyskupas Valentinas, tuokiantis krikščionę merginą Serapiją ir romėnų centurioną Sabino (Terni miestas, Italija).

Nenuostabu, kad žiaurios romantikos apgaubtas šventasis buvo paskelbtas Terni miesto globėju. Vasario 14-ąją, šventojo nukirsdinimo dieną, mieste rengiama šventė, Šv. Valentino bazilikoje laikomos iškilmingos pamaldos, laiminamos šeimos ir pan. Pastarąjį dešimtmetį organizuojama ir specialus gastronominis renginys - Cioccolentino. Jos metu dėmesio centre atsiduria šokoladas, nes raudonos rožės ir šokoladas laikomi bene svarbiausiais Šv. Valentino dienos atributais.

Vis dėlto šventės metu galima paragauti ir kitų tradicinių saldumynų. Vienas iš tokių - pan pepato (pampepato, panpepato). Tai kalėdinis saldumynas, kepamas su kelių rūšių riešutais, džiovintais vaisiais, šokoladu, medumi ir prieskoniais. Pan pepato, t.y. pipirinė duona, gali būti brandinama keletą mėnesių, todėl Terni ji valgoma iki pat Šv. Valentino, miesto globėjo dienos, o paskutinis kepalėlis paliekamas Šv. Velykoms. Nenuostabu, kad šio gardėsio užtenka taip ilgai - kai kurių receptų ingredientų sarašas prasideda žodžiais "5 kg riešutų...".

Pan pepato nėra išskirtinai Terni miesto ar Umbrijos regiono saldumynas - ji kepama visoje vidurio Italijoje. Kiekvienas regionas ir kiekviena šeima pan pepato kepa savaip, todėl receptai įvairuoja: į kepinį gali būti dedama pinijų riešutų ar cinamono, pilama vienos ar kelių rūšių likerio ir t.t. Teigiama, jog Terni miesto pipirinė duona ypatinga dėl to, kad tradiciškai ji saldinama vynuogių misa. Deja, dabar tai netgi Italijoje vis sunkiau randamas produktas, todėl šiuolaikiniuose receptuose vynuogių misa vis dažniau keičiama medumi.

Nuotrauka Lauros

Pan pepato - šokoladinė pipirinė duona

50 g lazdyno riešutų

50 g graikiškų riešutų

50 g migdolų

50 g tamsių besėklių razinų

50 g džiovintų cukruotų vaisių (pvz. vyšnių)

50 g šokolado

100 g skysto medaus (arba 50 g medaus ir 50 g vynuogių misos) ir dar 1 v.š. šaukšto viršui aptepti

~50 g miltų

Muškato riešuto, juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį

Aliejaus rankoms patepti

Nebūtinai: cukraus pudros arba kakavos kepiniams apsijoti
 

1. Lazdyno riešutus paskrudinti ir patrinti tarp delnų, kad atšoktų odelė. Migdolus ir graikiškus riešutus užpilti verdančiu vandeniu, leisti pamirkti ir nulupti odelę. Razinas užpilti karštu vandeniu, pamirkyti, o tuomet nusausinti. Visus riešutus ir cukruotus vaisius susmulkinti.

2. Dubenyje pašildyti medų ir, jeigu naudosite, vynuogių misą. Sudėti smulkintą šokoladą, muškato riešutą, juoduosius pipirus ir žiupsnelį druskos. Viską gerai išmaišyti. Tuomet suberti smulkintus riešutus, cukruotus vaisius ir razinas. Dar kartą viską gerai išmaišyti. Į gautą mišinį įberti apie 50 g miltų - tiek, kad išeitų minkoma tešla. Leisti jai 10-15 min. pastovėti.

3. Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, orkaitę įkaitinti iki 200 C°. Rankas patepti aliejumi, kad prie jų neliptų tešla. Tešlą padalinti į 8-9 dalis ir suformuoti apvalias duoneles. Jas sudėti į skardą, o jų viršų patepti skystu medumi. Kepti apie 20 min. Stengtis neperkepti, nes duonelių apačia greitai svyla. Duoneles atvėsinti skardoje. Kartais prieš tiekiant jos apsijojamos cukraus pudra arba kakava. Duoneles galima valgyti šviežias, tačiau skaniausios būna tuomet, kai 2-3 savaites paliekamos subręsti.

Nuotrauka Lauros

Aš kepdama naudojau vynuogių misą - Lietuvoje ja prekiauja kai kurios sveiko maisto parduotuvės (pavadinę "šviežių raudonųjų vynuogių nealkoholiniu vynu"). Naudojau 80 % juodąjį šokoladą, todėl kepiniai išėjo ne per saldūs. Mums buvo kaip tik, tačiau mėgstantiems saldesnius desertus, geriau rinktis šokoladą su mažesniu kakavos procentu.

Svarbiausias mano recepto šaltinis - trofėjus iš pernykštės kelionės po Italiją:

Anna Gosetti della Salda, Le ricette regionali italiane, Milano: Casa editrice "Solares", 2011.