Puslapiai

2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Rūkytas upėtakis su agurkais



Kai taip tvanku, man net baisu pagalvoti apie maistą, kurį gaminant tektų praleisti kelias valandas prie karščiu alsuojančios viryklės. Tiesą sakant, šiuo metu mano racioną galėtų sudaryti tik koks arbūzas bei šaltas mineralinis vanduo. Bet vyriškos giminės namiškiai taip negalvoja, taigi, tenka ieškoti kompromisų, kurie tenkintų visas puses.

Jeigu esate patekę į panašią padėtį, galbūt jums pravers šis karštai rūkyto upėtakio receptas. Jis - iš Airijos virtuvės receptų kolekcijos. Airiai, kaip žinia, žvejoja ne tik jūroje - šioje šalyje yra nemažai ežerų ir upių, kuriose gyvena gėlavandenės žuvys. Upėtakių žvejyba - ir, atitinkamai, upėtakių patiekalais - itin garsėja Viklou (ang. Wicklou) grafystė, esanti visai netoli Dublino.

Nuotrauka Kristinos

Airijoje mėgstami švieži upėtakiai, kurie ruošiami daugybe būdų, tarkime, su špinatų padažu. Tačiau tikras Viklou regioninės virtuvės pasididžiavimas ir garsenybė - rūkytas upėtakis. Jis dažniausia patiekiamas kaip šaltas užkandis prieš pagrindinį patiekalą arba... pusryčiams. Na taip, tradiciniai pusryčiai šioje šalyje, kaip žinia, nėra lengvas maistas. Tiesa, airiški pusryčiai dažniau asocijuojasi su dešrelėmis ir keptais kiaušiniais, bet reikia atsiminti, kad tai - katalikiškas kraštas, o tai reiškia, kad bent jau anksčiau čia buvo laikomasi griežtų pasninkų. Štai tuomet sočių pusryčių mėgėjus gelbėdavo rūkyta žuvis.

Kiek man pavyko išsiaiškinti, Airijoje pats seniausias ir paprasčiausias būdas skanauti rūkytą upėtakį - valgyti jį su sodos duona ir sviestu (prie viso to tinka ir alus, bet, ko gero, ne pusryčiams :) Šiais laikais, kai žmonės stengiasi maitintis lengviau ir sveikiau, rūkytas upėtakis dažnai derinamas su agurkais ir paprastučiu padažu. Kaip tik tokį receptą, mano šaltinyje pavadintą Smoked Wicklow trout with cucumber, aš ir rinkausi. Tiesa, šį patiekalą mes valgėme vakarop - jis atstojo mums ir pietus, ir vakarienę, ir pirmą, ir antrą patiekalus. Atitinkamai, porcijos buvo gana didelės - bet jūs spręskite pagal situaciją ir poreikius. Šiaip jau, rūkytas upėtakis yra pakankama sotus, todėl persistengti su porcijomis nereikėtų :) 

Nuotrauka Kristinos



Rūkytas upėtakis su agurkais 

Ingredientai

Karštai rūkyto upėtakio 
Agurkų 
Krapų šakelių (papuošti) 
Duonos ir sviesto (patiekiant)

Padažui: (užteks maždaug 4 porcijoms) 
90 ml (6 v.š.) alyvuogių aliejaus 
30 ml (2 v.š.) balto vyno acto 
1 v.š. smulkintų krapų 
Jūros druskos ir grūstų juodųjų pipirų (pagal skonį) 
  1. Jeigu reikia (t.y. jeigu pirkote ne žuvies filė) iš rūkyto upėtakio išrinkite kaulus ir nulupkite odą. 
  2. Jeigu norite, nulupkite agurkų odelę (tai nebūtinas žingsnis). Supjaustykite juos plonais griežinėlais arba juostelėmis. Aš pjausčiau juostelėmis ir panaudojau šiam reikalui platų bulvių skustuką. 
  3. Pagaminkite padažą: suplakite alyvuogių aliejų ir actą, gautą mišinį pagardinkite druska, pipirais ir smulkintais krapais. 
  4. Žuvį ir agurkus sudėliokite į lėkštes. Ant kiekvienos žuvies porcijos užpilkite po kelis šaukštelius paruošto padažo. Papuoškite krapų šakelėmis. 
  5. Atskirai pasiūlykite sodos arba kitokios duonos ir sviesto. Alus čia irgi tiktų. Netradiciška, bet, mano nuomone, ne ką prasčiau - valgyti šitaip paruoštą žuvį be duonos, užgeriant baltu gerai atšaldytu vynu. 
Recepto šaltinis: 
Biddy White Lennon & Georgina Campbell, Irish Food & Cooking, Lorenz Books, 2012, p. 102.

2 komentarai:

  1. Kristina, kai tik išrūkysim upėtakį, būtinai padažiuką išbandysiu:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, namie rūkytas upėtakis - koks gėris! Pas mus paprastai jis išnyksta dar šiltas, čia pat, prie stalo lauke, apsilaižant pirštus tiesiogine to žodžio prasme :) O šitą pirkau pajūry, irgi ką tik išrūkytą (rūkė prie akių), pirkau tiek, kad bent porai kartų užtektų. Su padažu ir agurkais mums labai patiko, toks tikras patiekalas tapo. Manau, verta išmėginti, jeigu tik upėtakį pavyks išsaugoti, kol padažas bus pagamintas :)

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.