Agurkų salotos su garstyčiomis

Aš jums ne Tomukas, kad valgyčiau daržoves! - neseniai savo tėvams pareiškė vienas sūnaus draugas. Mamą ir tėtį jis, žinoma, tokiais atsikalbinėjimais varė į neviltį, tačiau aš turėjau progą dar kartą pasidžiaugti savo vaiku :) Taip, Tomas nenualpsta, pamatęs žalią spalvą lėkštėje, ir valgo visų rūšių daržoves visais pavidalais. Kaip ir "keistus" patiekalus, kuriuos aš gaminu gana reguliariai, ir kurių nė už ką neįsiūlytum daugybei mano pažįstamų vaikų. Gal todėl augdamas sūnus vis rečiau serga, neturi jokių alergijų ir puikiausia toleruoja visus maisto produktus.

Tikiuosi, ateityje sūnus bus dėkingas už tai, jog vaikystėje išmoko ragauti ir vertinti patį įvairiausią maistą. Tačiau dabar mūsų šeima susiduria su kita problema. Kartais Tomas ne juokais apgailestauja, jog nėra valgęs to, ką valgo jo bendraamžiai - pavyzdžiui, karštu vandeniu užpilamos makaronų sriubos iš pakelio. Gali jam aiškinti kiek nori, jog tai pačios prasčiausios mitybos pavyzdys - jis vis tiek jausis atskirtas nuo savo kartos "madų". Todėl, stengdamiesi neperlenkti lazdos, mes su vyru retkarčiais nusileidžiame jo prašymams nueiti į McDonald'ą suvalgyti mėsainio, nupirkti Coca-Cola buteliuką, bulvių traškučių pakelį ar kokių nors labai spalvotų saldainių, nuo kurių sintetinių aromatų, praplėšus pakuotę, ima gniaužti kvapą. Kaip jau esu rašiusi, pasakodama apie suomiškas bulvių salotas, į šią kategoriją patenka ir pieniškos dešrelės - kai kada tiesiog išvirtos, o kai kada įgavusios, pavyzdžiui, naminio dešrainio pavidalą. Mat dešrainiai, žinokite, irgi gali būti svajonių patiekalu, ir žengiant į trečią klasę prisipažinti, kad jų niekada neragavai - tai jau beveik katastrofa!

Nuotrauka Kristinos

Kai kalba pasisuka apie dešreles ir patiekalus su jomis, aš visuomet prisimenu suomių virtuvę. Kadangi dešrelės Suomijoje yra be galo mėgstamos, šios šalies žmonės yra sugalvoję daugybę paprastų ir gerų būdų, kaip jas patiekti. Minėtosios bulvių salotos ar saldžios naminės garstyčios - tai tik mažesnioji dalis šiame tinklaraštyje aptartų klasikinių pagardų. Todėl šiandien papasakosiu apie agurkų salotas, kurios, suomių nuomone, yra kone būtinos, gaminant padorų naminį dešrainį ar mėsainį. Antra vertus, šios salotos tikrai gardžios, todėl (išbandyta :) puikiausia tiks ne tik prie dešrelių, o ir prie kitokios keptos ar virtos mėsos. Ypač riebesnės ir/ar stipresnio skonio, kaip antai išvirta, atvėsinta ir griežinėliais supjaustyta kiaulienos šoninė, orkaitėje kepti avienos šonkauliukai, šašlykai ir t.t.

Nors smulkinti agurkai yra svarbiausias šių salotų komponentas, tačiau jiems kompaniją tradiciškai sudaro svogūnai (dėl skonio) bei palyginti nedidelis kiekis raudonosios saldžiosios paprikos (labiau dėl gražumo, negu dėl skonio). Susmulkintos daržovės užpilamos koncentruotu saldžiarūgščiu marinatu, išvirtu iš cukraus ir acto. Tradicinis prieskonis - garstyčių grūdeliai, rečiau į salotas dedama kitų priedų, tokių kaip krapai, raudonoji aitrioji paprika ir kt. Susmulkintos daržovės su garstyčių grūdeliais atrodo gražiai margos, todėl suomiai jų vardu (suom. kurkkusalaatti, sinappikusalaatti) juokais vadina ir kareivių uniformas, pasiūtas iš kamufliažinio audinio :)

O štai didysis šių salotų skirtumas nuo kitų panašių - joms dažniausia naudojamas cukrus su pektinu. Tai reiškia, jo vėsdamas marinatas sutirštėja, ir salotos tampa ne itin skystos, bet ir ne per daug tirštos uogienės konsistencijos. Kaip tik dėl šios priežasties jas patogu dėti į dešrainius ar mėsainius, nesibaiminant, kad įdaras kaipmat ištekės, o bandelės permirks. Kai kada vietoje cukraus su pektinu (ar drauge su juo) suomiai šias agurkų salotas tirština senamadiškai  - kvietiniais miltais ar krakmolu. Tačiau šiais laikais pirmenybė vis dėlto teikiama pektinui, kurį patogiau naudoti, nesibaiminant, kad jis prastai išsimaišys ir sušoks į gabalus. Tiesa, virimas su pektinu turi savų niuansų - pavyzdžiui, pektino, panašiai kaip krakmolo ar želatinos, irgi negalima pervirti. Vis dėlto dabar, kai cukraus su pektinu (kuris dar įvardijamas kaip cukrus uogienėms), o taip pat nedidelių gryno pektino pakuočių yra daugumoje prekybos centrų, siūlyčiau išmėginti suomių pamėgtą metodą kaip lengviausią ir patikimiausią.

Jeigu mėgstate saldžiarūgščius marinuotus agurkėlius, šios salotos jums turėtų patikti, nepriklausomai nuo to, gaminsite su jomis mėsainius ir dešrainius, ar ne. Taigi, sėkmės galynėjantis su gausiu šių metų agurkų derliumi :)

Nuotrauka Kristinos

Sinappikusalaatti / kusalaatti - agurkų salotos su garstyčiomis

Ingredientai (išeis apie 3 l salotų)

Daržovių proporcijos ir prieskonių kiekiai orientaciniai, galite juos koreguoti pagal savo skonį.

3 kg šviežių agurkų

600-700 g svogūnų

2 raudonos saldžiosios paprikos

300 ml paprasto balto acto (ne per stipraus, rekomenduočiau 9%)

3 v.š. rupios akmens druskos*

4 a.š. garstyčių sėklų (geltonų)

600-700 g cukraus su pektinu**

1. Nuplautus ir nusausintus agurkus susmulkinkite - supjaustykite nedideliais kubeliais ar stambiai sutarkuokite (aš pjaustykle supjausčiau smulkiais šiaudeliais). Supjaustykite svogūnus ir paprikas (aš pjausčiau išilgai plonomis juostelėmis).
2. Į didelį puodą (aliuminis netiks), supilkite actą, sudėkite druską ir garstyčias (aš maždaug pusę garstyčių rupiai sugrūdau grūstuvėje, o kitas dėjau sveikas). Leiskite skysčiui užvirti, tuomet suverskite paruoštas daržoves. Leiskite, kad puodas dar kartą užvirtų, tada, atsargiai pamaišydami, pavirkite salotas apie 7 min.
3. Suberkite cukrų su pektinu, išmaišykite ir dar kartą užvirinkite. Pavirkite apie 1-3 min., t.y. tol, kol cukrus ištirps. Nevirkite per ilgai, nes pektinas maždaug po 5 min. nuo užvirimo momento taps neveiksmingas!
4. Išvirusias salotas supilstykite į švarius stiklainius ir užsukite. Greitam valgymui salotas galite dėti į paprastą uždengiamą indą, atvėsinti iki kambario temperatūros, tuomet maždaug parą palaikyti šaldytuve, kad susistovėtų.
5. Šios agurkų salotos tradiciškai valgomos su ant laužo keptomis dešrelėmis, dešrainiais ir mėsainiais, tačiau jos tinka ir prie kitokių mėsos patiekalų.

* Negaliu paaiškinto kodėl, bet rupi akmens druska bet kokioms konservuotos atsargoms tinka labiau  negu smulki - su ja konservai kur kas ilgiau negenda ir būna geresnio skonio. Kaip yra su jūros druska, pasakyti negalėčiau, nes jos konservavimui niekada nesu naudojusi. 

** Gryno pektino būna pirkti atskirose nedidelėse pakuotėse, galite naudoti ir jį. Tokiu atveju cukrų su pektinu pakeiskite paprastu cukrumi ir didžiąją jo dalį į marinatą supilkite virimo pradžioje. Apskaičiuokite reikalingą pektino kiekį pagal nurodymus ant pakuotės, sumaišykite jį su likusiu cukrumi ir suberkite prieš pat virimo pabaigą. Jeigu negalite įsigyti nei pektino, nei cukraus su pektinu, salotas sutirštinkite kvietiniais miltais arba krakmolu. Apie 3-4 v.š. miltų ar krakmolo išleiskite šaltame virintame vandenyje, supilkite į salotas prieš pat baigiant virti, gerai išmaišykite, palaukite, kol užvirs, tada nukaiskite puodą. Jeigu tirštinimui naudosite miltus, salotų skystis bus ne skaidrus, o matinės spalvos. Aš pati nei krakmolo, nei miltų virdama šias salotas naudojusi nesu, todėl plačiau pakomentuoti būsimo rezultato negaliu.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.