Pasirodo, suomiai be galo mėgsta savo garstyčias ir netgi, sakyčiau, jomis didžiuojasi. Sužinojau tai visai atsitiktinai, ir kuo labiau gilinausi į garstyčių temą, tuo akivaizdžiau darėsi, kad šioje šalyje ne visi mėsiški patiekalai valgomi su bruknių uogiene. Viename tinklaraštyje užtikau tikrą panegiriką suomiškoms garstyčioms, kurios, esą ne tokios sausos ir rūgščios kaip angliškos garstyčios, ne tokios prėskos ir praskydusios, kaip amerikietiškos garstyčios, ne visai tokios, kaip saldžios vokiškos garstyčios, ir jau tikrai nepanašios į Dižono garstyčias. Na, kai dėl amerikietiškų garstyčių, tai aš apie jas neturiu tokių prastų atsiminimų kaip citatos autorius. Ir vis dėlto, jis mane galutinai suintrigavo: tai kokios gi tos suomiškos garstyčios? Patys suomiai jas apibūdina kaip kreminės konsistencijos, aštrokas ir saldžias. Apėmė nekantrumas šį faktą patikrinti - juo labiau, kad suomiškų garstyčių receptų internete ne vienas (nors tarpusavyje visi jie gana panašūs). Patyriau, kad suomiai, nepaisant itin didelio komerciškai gaminamų garstyčių populiarumo, vis dar saugo savo senelių receptus ir šį pagardą mielai gamina namuose. Ir gerai daro, gražu puoselėti savo kulinarinį paveldą.
Nuotrauka Kristinos
Kai praėjusią savaitę paskambino Kristė ir pasiūlė praleisti paskutinį - anot Lietuvos sinoptikų - saulėtą ir šiltą savaitgalį jos šeimos sodyboje, gėrintis gulbėmis čia pat tyvuliuojančiame ežere, ant laužo kepant mėsainius ir žaidžiant strateginiu stalo žaidimus po sena kriauše, iškart supratau, jog tai mano šansas. Kol dar neišblėso entuziazmas, pasiūliau pagaminti suomiškų garstyčių, o ant laužo iškepti ne tik mėsainių, bet ir vieną kitą dešrelę. Mat šiltuoju metų laiku suomiai labai mėgsta kepti dešreles (suom. makkara, grillimakkara) ir valgyti jas su garstyčiomis (žiemą su garstyčiomis patiekiamas keptas kumpis, o naminės garstyčios tampa gana populiaria kalėdine dovana). Netgi juokaujama, kad dešrelės - tai tautinė Suomijos daržovė :) Mėgstamiausios čia kiaulienos dešrelės, nors rinkoje galima aptikti dešrelių iš paukštienos, elnienos, lašišos ir netgi vegetariškų, į kurių sudėtį nesigilinau. Svarbiausia, kad dešrelėms būtų naudojamas natūralus apvalkalas, ir kepant sklistų mėsos, o ne plastiko kvapas. Aš kiaulienos dešreles dažniausia perku iš mėsininkės, kuri penktadieniais mūsų rajone prekiauja ūkininkų turgelyje. Apsilankiusi ten ir šįkart, žinojau, kad dešrelės bus geros, tad beliko sėkmingai išvirti garstyčias.
Tiesą sakant, garstyčioms išvirti reikia vos kelių kasdieninių produktų ir mažiau negu pusvalandžio laiko. Sudėtingiausia ir daugiausia laiko reikalaujanti recepto dalis - viską tiksliai pamatuoti. Mat suomiai kažkodėl itin mėgsta viską seikėti mililitrais. Aš tam reikalui panaudojau menzūrėlę, skirtą alkoholinių kokteilių sudedamosioms dalims matuoti. Visa kita buvo juokų darbas - per kelias minutes visi ingredientai buvo išplakti, per kelias - pakaitinti, kol sutirštės, o tuomet jau liko tik ragauti, kas iš to išėjo. Ir kas gi išėjo? Garstyčios kaip garstyčios - švelnios konsistencijos, aštroko skonio, su gana aiškiai juntamu salsvu poskoniu; aš vienų pačių šaukštu jų nekabinčiau, bet supeikti irgi nepeikčiau. Ragautojų nuomonės, ar jos idealiai subalansuotos, išsiskyrė. Kristina sako, kad jos skoniui garstyčiose kiek per daug druskos ir krakmolo, bet su aštrumu ir saldumu viskas gerai. Mano skoniui druskos ir krakmolo buvo kaip tik, bet kitąkart dėčiau vos daugiau cukraus (o gal net šaukštą medaus) ir truputį mažiau garstyčių miltelių. Mūsų vyrai jokių pretenzijų garstyčioms neturėjo (arba garsiai jų nepasakė) ir jas "užskaitė" kaip visiškai normalų pagardą. Žodžiu, suomiškas garstyčias turite pagaminti patys ir įsitikinti, ar jos tokios puikios, kaip teigia suomiai, bei apsispręsti, kokios proporcijos jums bus priimtiniausios.
Reguliuoti garstyčių skonį pagal savo norus - vienas iš didžiausių naminių garstyčių privalumų. Antrasis - tai tikslus žinojimas, ką valgote, išvengiant visokių chemijos laboratorijose sukurtų dažiklių, emulsiklių ir konservantų. Trečiasis - galbūt aktualesnis vasarnamių savininkams - saugojimo patogumas. Jeigu spintelėje visuomet stovės dėžutė garstyčių miltelių, o po ranka turėsite naminių garstyčių receptą, per mažiau nei pusvalandį galėsite sukonstruoti šviežią pagardą prie dešrelių ar kepamos mėsos. O kur dar įspūdis, kurį padarysite valgytojams, pasakę, kad garstyčios - jūsų rankų kūrinys :)
Skanaus!
Karolis tiesiog tobulai iškepė dešreles... Nuotrauka Kristinos
Ingredientai: (išeis maždaug 250 ml garstyčių)
1 kiaušinis
100 ml cukraus
1 v.š. bulvių krakmolo
75 ml sausų garstyčių miltelių (būna prieskonių skyriuose, aš naudojau "Saldvos")
1 v.š. druskos
2-3 v.š. acto, obuolių ar kitokio (aš naudojau balto vyno)
100-250 ml pieno arba grietinėlės (aš naudojau neriebią grietinėlę)
- Nedideliame prikaistuvyje lengvai paplakite kiaušinį ir pusę kiekio cukraus. Sudėkite sausus ingredientus: likusį cukrų, krakmolą, garstyčių miltelius ir druską. Plakite, kol neliks gumuliukų - čia labai pravers šluotelė. Supilkite actą ir pieną arba grietinėlę. Pieno/grietinėlės kiekis priklausys nuo to, kokio tirštumo garstyčių norėsite, todėl geriau iš pradžių pilti tik 100 ml, o vėliau, jau kaitinant masę, esant reikalui bus galima supilti likusį skysčio kiekį.
- Kai garstyčių masė bus vientisa, nuolat maišydami kaitinkite ją ant mažos ugnies maždaug iki 90ºC, bet neleiskite užvirti. Garstyčios turėtų sutirštėti - jeigu norite, šioje stadijoje jas galite atskiesti likusiu pienu ar grietinėle, kad būtų norimos konsistencijos. Paragaukite, ar užtenka acto ir kitų prieskonių.
- Kai masė sutirštės, prikaistuvį nukaiskite, o paruoštas garstyčias supilkite į stiklainį ar kitokį indą. Leiskite atvėsti ir patiekite.
- Tradiciškai suomiškos garstyčios valgomos su kumpiu arba ant laužo keptomis dešrelėmis.
- Teigiama, jog šaldytuve uždengtos garstyčios gali stovėti iki 2 savaičių. Aš manau, kad tiek ilgai laukti neverta, ir, atsižvelgiant į garstyčių sudėtį, geriau jas sunaudoti per kelias dienas.
...o Kristė kantriai ir paslaugiai su jomis pozavo, nors jau aušo jos pagaminti gardieji mėsainiai. Nuotrauka Kristinos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.