Šį savaitgalį Kaunas gyveno džiazo ritmu, tačiau kartais geri dalykai ima
ir supuola į vieną dieną. Taigi, nusprendę, kad geriau vėliau, negu niekada,
išsiruošėme į teatrą pažiūrėti Artūro Areimos režisuoto spektaklio Laimingi (premjera 2009 m. pabaigoje) pagal Friedrich von Shiller Klastą ir meilę (1784).
Net sunku prisiminti, kada bebuvau mačiusi tokį ištikimą klasikai
spektaklį. Gal Rolando Kazlo Palatą
pagal Antoną Čechovą? Įsivaizduoju, kad gerai pastatyti tokius veikalus, ypač
pernelyg jų nesušiuolaikinant, be galo sudėtinga, tiek kalbant apie režisūrinius
sprendimus, tiek apie aktorių kuriamus personažus. Kadangi siužetas visiems
žinomas iki skausmo, kiekviena detalė vertinama itin priekabiai. Laimingi, mano akimis
žiūrint, pateisina klasikos gerbėjų lūkesčius: elegantiški, o svarbiausia -
pasiteisinantys režisieriaus sprendimai, subtili stilizacija, įtaigi aktorių
vaidyba, nepaprastai graži Kotrynos Daujotaitės scenografija bei kostiumai,
galiausiai - nepriekaištingas apšvietėjo darbas išties sukuria šventę. Na, ir,
žinoma, niekada iš mados neišeisianti tyrų jausmų ir pragaištingų aistrų tema.
Klasika todėl ir yra klasika, kad sugeba peržengti epochų ribas, ir puiku, kad
atsiranda talentingų menininkų, kurie išdrįsta su ja išeiti į šiuolaikinio teatro
sceną.
Nuotrauka Kristinos & Lauros
Goosnargh Cakes - taip pat klasika, tik kulinarijos, ir ne vokiečių, o britų. Goosnargh - tipiškas Lankašyro bažnytkaimis, įsikūręs į šiaurę nuo Mančesterio. Jis labiausiai garsėja dviem dalykais - puikios kokybės paukštiena ir kmynais pagardintais sausainiais. Miestelio gyventojai didžiuojasi, kad jų užaugintas antis savo restoranų virtuvėms perka pats Gordon Ramsey. Regis, šis šefas ne ką prastesnės nuomonės ir apie vietinius sausainius - argi kitaip būtų juos įtraukęs į savo desertų meniu?
Kiekviena Goosnargh miestelyje gyvenanti šeima, be abejo, yra įsitikinusi, kad sausainius kepa pagal patį autentiškiausią, šeimos paslaptimi laikomą receptą. Nors vargu ar "tikrasis" receptas apskritai egzistuoja, nes sausainiai kepami taip seniai, kad vargu ar įmanoma nustatyti, kuris jų variantas atsirado anksčiau, o kuris vėliau. Aš asmeniškai turiu įtarimų, kad Goosnargh Cakes - XVIII a. siekiančių sausainukų Cracknels palikuoniai - kaip jie kepami, istorinių receptų gerbėjai gali pamatyti čia. Iš esmės Goosnargh Cakes visiškai paprasti - jiems pagaminti užtenka vos 4 ingredientų: miltų, sviesto, cukraus ir kmynų. Tiesa, skirtingų kepėjų receptuose gali skirtis ne tik produktų proporcijos, bet ir kai kurios detalės: pavyzdžiui, vietoje balto cukraus gali būti naudojamas rudasis, o vietoje kmynų - kalendrų sėklos (arba kmynų ir kalendrų sėklų mišinys).
Savuosius Goosnargh Cakes kepiau pagal Sarah iš Heavenly Cakes prosenelės receptą: nuo daugumos kitų receptų jis skiriasi tuo, kad į tešlą dedamas kiaušinis ir žiupsnelis kildinimo medžiagos. Tiesą sakant, sausainių skonis dėl to beveik nepasikeičia, tačiau kiaušinis suriša šiaip jau labai trapią tešlą ir leidžia kur kas lengviau formuoti sausainius. Kildinimui originaliame recepte naudojamas labai mažas kiekis sodos ir vyno akmens, kas iš esmės atitinka šiuolaikinius kepimo miltelius. Tačiau svarbiausias ingerdientas čia, be abejo, sviestas - jis turi būti kaip įmanoma kokybiškesnis iš šviežesnis, nes būtent nuo jo labiausiai priklauso subtilus šių sausainių skonis. Ir dar: žiupsnelis druskos, neabejotinai pabrėžia sviesto ir kmynų derinį, todėl siūlyčiau jos dėti nepaisant to, kad originaliame recepte apie tai neužsimenama. O gal anksčiau kepiniams būdavo naudojamas sūdytas sviestas, ir tik todėl recepte druska neminima atskira eilute?..
Pagaliau paskutinis dalykas, susijęs su sausainių puošimu. Į Goosnargh Cakes katais dedama visai nedaug cukraus, nes vietiniai miestelio gyventojai juos valgo ne tiktai kaip desertą: patiekti su vietiniu sūriu ir alumi (eliu), šie sausainiai tampa nesaldaus tradicinio užkandžio dalimi. Savaime suprantama, jog tokiu atveju jie papildomai cukrumi nepuošiami. Planuojant sausainius patiekti kaip desertą, užminkoma saldesnė tešla, o prieš šaunant į orkaitę kepinėliai gali būti papildomai apibarstomi cukrumi; kartais ištraukus iš orkaitės procedūra dar kartą pakartojama. Tokiu atveju cukraus nepagailima - kai kurie receptai rekomenduoja ant kiekvieno sausainio supilti jo po 1 v.š. (!). Man regis, tai gerokai per daug, tačiau 1 a.š. tikrai nepamaišytų.
Tradiciškai Goosnargh Cakes Didžiojoje Britanijoje kepami pavasarį, nuo Šv. Velykų iki Sekminių, taigi, dabar pats laikas išmėginti šį receptą:)
Nuotrauka Kristinos & Lauros
Goosnargh Cakes - sviestiniai sausainiai su kmynais
Ingredientai: (išeina 2 didelės skardos sausainių)
340 g kvietinių miltų
230 g tikro sviesto (idealiausia - šviežio kaimiško)
80 g smulkaus cukraus
1/8 a.š. vyno akmens* (aš perku čia)
1/16 a.š. sodos*
1/2 a.š. druskos
1 kiaušinis
1 a.š. kmynų sėklų**
Nebūtinai: cukraus sausainių viršui apibarstyti
- Dubenyje sumaišyti persijotus miltus, cukrų, druską, sodą ir vyno akmens miltelius. Sudėti mažais gabaliukais supjaustytą sviestą ir trinti tarp pirštų, kol tešla taps panaši į drėgnus trupinius. Sudėti kmynų sėklas, įmušti kiaušinį ir suminkyti tešlą. Jeigu ji labai minkšta, maždaug 10-20-čiai minučių dėti į šaldytuvą, kad atvėstų.
- Tešlą iškočioti, kad būtų maždaug 0,5-1 cm storio lakštas. Išspausti apvalius maždaug 7-10 cm skersmens sausainius, juos dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą. Jeigu norite, ant kiekvieno sausainio viršaus galima užberti maždaug 1 a.š. cukraus.
- Kepti apie 12 min. iki 180°C įkaitintoje orkaitėje; teisingai iškepti sausainiai turi būti švelniai gelsvi, bet neparudę. Jeigu norite, iškepusius sausainius galima dar kartą apibarsyti cukrumi.
- Sausainius patiekti su arbata.
* Vyno akmenį ir sodą galima keisti 1/2 a.š. kepimo miltelių.
** Galima keisti grūstomis kalendros sėklomis arba kmynų ir kalendros sėklų mišiniu.