2015 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Obuolių gira



Artėjant šventėms, man regis, žmonės ima dažniau dairytis gaiviųjų gėrimų receptų, todėl ir apie girą parašyti dabar nepakenks. Žinoma, kiekviena šeima (o gal būtų tiksliau sakyti - šeimininkė) turi savo mėgstamiausią giros rūšį. Pavyzdžiui, mano močiutė visuomet daro džiovintų obuoliukų girą, mama - kmynų, anyta - duonos. Na, o aš mėgstu išbandyti visokias :)

Paskutinius kelis kartus gaminau obuolių girą, kildinamą iš Baltarusijos. Pirmą kartą ją išmėginau todėl, kad turėjau obuolių, kuriuos reikėjo greitai sunaudoti, o kepti pyragus arba gaminti desertus neturėjau ūpo. Užtai antrą kartą... antrą kartą ją dariau jau todėl, kad norėjosi kokio nors gardaus gėrimo, o vaikas vis klausinėjo, kada vėl gersime "obuolinį limonadą". Kitaip sakant, patikrinau ir įsitikinau, kad ši gira išties verta dėmesio. Ne veltui Baltarusijoje ji - viena populiariausių, bent jau kai kuriuose regionuose. Beje, ši gira ten dažnai gaminama vasarą, nes puikiai gaivina, stojus karščiams. Tačiau žiemą ji bus nė kiek ne prastesnė ir netgi, manyčiau, tinkama šventiniam stalui.


Atrodo, obuolių gira buvo (yra?) žinoma ir kai kuriose Lietuvos vietovėse - Nijolės Marcinkevičienės knygoje Metai už stalo (2009) radau panašų receptą Antaninė gira (p. 197; pavadinimas nurodo, kad ji gaminama iš antaninių obuolių). Vis dėlto labai plačiai ji Lietuvoje nėra paplitusi. Tačiau rašydamas apie Baltarusijos virtuvę, net Viljamas Pochliobkinas pabrėžė tenykštės obuolių giros svarbą šios šalies kulinariniam paveldui. Tiesa, jo pateikiami receptai senoviniai ir gana komplikuoti - obuoliai užpilami šaltinio vandeniu ir laukiama, kol gira natūraliai įrūgs, arba į medinę statinę su obuoliais  (200 litrų talpos - su kiekiais nesismulkinama!) papildomai dedama mielių ir ruginių miltų, kad rūgimo procesas būtų paspartintas. Beje, tokia gira cukrumi nesaldinama. Gal ir būtų smalsu jos paragauti, bet akivaizdu, jog butas mieste panašiems eksperimentams netinka, todėl aš nusprendžiau remtis šiuolaikiniu ir kur kas paprastesniu receptu - atrodo, kaip tik šiuo būdu obuolių girą nūnai gamina daugumas baltarusių.

Nors apžiūrėjau kelis įrašus internete, bet svarbiausias mano recepto šaltinis buvo knyga apie Baltarusijos virtuvę, kurią prieš kelerius metus iš Minsko man dovanų parvežė šešuras. Gera knyga su gražiomis nuotraukomis, aiškiomis instrukcijomis ir paprastais tradiciniais receptais be jokių įmantrybių - kaip tik tokiais, kokius aš ir mėgstu. Galvoju, kad reikėtų iš jos gaminti dažniau, ir išvis, labiau pasigilinti į Baltarusijos virtuvę. Tarkime, ateinančiais metais. Gal jūs turite kokių nors mėgstamų batarusiškų patiekalų ir galite patarti, ką vertėtų kuo greičiau išbandyti? O aš tuo tarpu jums siunčiu obuolių giros receptą su savo komentarais. 

Nors atrodo neįspūdingai, obuolių gira yra puikaus skonio. Nuotrauka Kristinos 



Яблычны квас - obuolių gira 

Ingredientai: (išeis 1 l giros)

Aš rekomenduoju visus ingredientų kiekius dvigubinti ar trigubinti ir daryti iškart 3-4 l giros

1 l vandens
3 vidutinio dydžio obuoliai (labiausia tiktų antaniniai)
¾ stiklinės cukraus pudros* (1 stiklinė - 250 ml)
⅛ a.š. citrinos sulčių
½ a.š. sausų mielių (arba ~ 5 g šviežių)**
Nebūtinai: šviežių arba džiovintų mėtų šakelių (arba kelios razinos) 
  1. Užkaiskite vandenį, kad užvirtų. 
  2. Per tą laiką obuolius nuplaukite, jeigu norite - nulupkite (aš nelupu), išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis. Sudėkite į verdantį vandenį ir virkite 5-8 min. nuo to momento, kai vanduo vėl užvirs - obuoliai turi imti leistis. Puodą nukaiskite. Įmaišykite cukrų (jeigu naudosite paprastą, o ne cukraus pudrą). Uždenkite ir palikite, kol obuolių nuoviras pravės ir taps nebe karštas, o vos šiltas.
  3. Mieles sudėkite į nedidelį indelį ir ištrinkite, įpylę kelis šaukštus šilto obuolių nuoviro. Palikite šiltoje vietoje maždaug 15-20 minučių, kol ims kilti puta. 
  4. Paruoštas mieles supilkite į obuolių nuovirą. Įspauskite citrinos sulčių (aš nematuoju šaukšteliu, įspaudžiu šlaką ir tiek). Jeigu prieš tai nuoviro nesaldinote paprastu cukrumi, suberkite cukraus pudrą. Puodą vėl uždenkite ir šiltame kambaryje palikite 12-15 val. 
  5. Šiltai pastovėjusi gira atrodys kaip ėmęs rūgti obuolių kompotas - taip ir turi būti :) Perkoškite girą per tankų sietelį. Tirščius išmeskite. Skystis bus balkšvai gelsvos spalvos, neskaidrus. Supilstykite jį į butelius ar stiklainius. Nepripilkite sklidinų indų - kad gira galėtų bręsti, tarp skysčio ir dangtelio turi likti šioks toks oro tarpas. Jeigu norite, į kiekvieną butelį/stiklainį su gira įdėkite šakelę šviežios ar džiovintos mėtos arba kelias razinas. Sandariai uždarykite. 
  6. Indus su gira dėkite į šaldytuvą arba neškite į šaltą balkoną. Šaltai laikykite mažiausia 1 parą, tuomet ragaukite. 
  7. Laikoma šaltai, gira skani būna 3-4 dienas.
* Aš naudoju paprasčiausią baltą cukrų. Dedant ¾ stiklinės cukraus 1 litrui giros, man ji buvo kiek per saldi, todėl dabar dedu apie ½-⅔ stiklinės cukraus 1 litrui giros. Pagal receptus, rekomenduojama saldinti jau pravėsusią girą - turbūt todėl, kad tada geriau juntama, kiek cukraus reikia. Kadangi aš jau žinau, kokio saldumo gira man priimtiniausia, saldinu labai karštą obuolių nuovirą, nes atvėsusiame cukrus blogiau tirpsta. Kaip tik todėl saldinant pravėsusį gėrimą rekomenduojama naudoti cukraus pudrą, bet man atrodo, kad tai labai neekonomiška, ypač gaminant daugiau giros.
** Aš visuomet naudoju tik šviežias mieles - mano patirtis rodo, kad sausos blogiau ir lėčiau kyla, be to, į jas dažnai būna pridėta kažkokių neaiškių priedų, spėju, konservantų. 

Svariausi recepto šaltiniai: čia ir čia:
Белорусская кухня, Москва: Издательство "Директ-Медиа", 2011, с. 68. Knygos autorius/sudarytojas nepažymėtas. Knygos apraše nurodoma receptų autorė - M. Rasputina, juos gaminęs šefas - S. Orlovas, konsultantas Baltarusijos virtuvės klausimais - šefas Andrejus Petuchovskis.

10 komentarų:

  1. Aš jau verdu obuolius :D
    Šią vasarą pirmą ir vienintelį kartą gaminau naminės duonos - kmynų girą. Kaip man šovė į galvą, taip pagaminau :) Ir gavosi tikrai neblogai. Didelis puodas per kelias dienas ištuštėjo.
    Naminė gira man primena vaikystę ir a.a močiutę. Gal ta gira vaikui ir nebūdavo labai gardi, bet prisiminimai po daugelio metų yra itin "gardūs".

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Va čia tai operatyvumas, Julija!!! Tikiuosi, bus verta, ir obuolių gira jūsų šeimai patiks. Lauksiu atsiliepimo - nesvarbu, koks jis bebūtų.
      Man gira - irgi šiltus prisiminimus keliantis gėrimas, nes dažniausia buvo (ir tebėra) gaminama per didesnes šeimos ir giminės šventes. Gira, kiek atsimenu, visuomet būdavo saldi, tai vaikams kartais ir pilveliai subloguodavo, per daug prisigėrus, kol tėvai su svečiais kalbėdavosi :) Šiaip mano mama sako, kad gaminant girą, svarbiausia - nepagailėti cukraus. Jei ji bus vos per saldi, gerai atšalusi atrodys kaip tik, juo labiau, kad dalį cukraus sunaudos mielės. Jei cukraus trūks, giroje gali jaustis lengvas mielių kartumas, kuris ne visiems patinka. Antra vertus, visų žmonių skonio pojūčiai skirtingi, tad patikimiausias lieka bandymo ir ragavimo metodas :)

      Panaikinti
    2. Gardi gira, špyga taukuota :)
      Jau paragavom po pusę stiklinės, tai man net šilta pasidarė nuo tiek :D
      Kalėdoms gaminsiu didelį puodą, kuriame uogienes verdu :) Tik gal vos cukraus mažiau bersiu, nes man, didžiajai smaližei, šiek tiek per saldu.

      Panaikinti
    3. Julija, džiaugiuosi, kad nenusivylėte. Cukraus kiekis - labai individualus dalykas, be to, naudojant rūgščius obuolius, jo gali norėtis daugiau, saldžius - mažiau ir t.t. Bet, manau, verta paeksperimentuoti ir susireguliuoti viską pagal save - įgudus girą pagaminti tampa vis lengviau, pavyksta "iš akies" viską teisingai sudėti. O bent jau man taip būna - jeigu žinau, kad viskas vyks greitai, tai ir gaminu dažniau, ne tiktai per šventes, bet ir paprastą dieną namiškius palepinu :)

      Panaikinti
  2. Miela Kristina, gal jūs galėtumėte ištyrinėti kroatišką pyragą hrapoćuša ir pamokyti mus jį kepti? Jūs tinklaraštis man yra pats įdomiausias. Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pirmiausia dėkui Jums, kad čia užsukate, paskaitote ir (tikiuosi:) šį bei tą sėkmingai panaudojate savo virtuvėje. Kai dėl pyrago, tai su riešutais iš Balkanų regiono dažniausia kepu sirupu sulaistytą shendetlie pyragą (vis neprisiruošiu paskelbti recepto), tačiau, kiek spėjau apžiūrėti, hrapoćuša atrodo ir skamba labai viliojančiai! Manau, kad tikrai verta šį pyragą išsikepti ir aprašyti - pažadu Jums tą padaryti, jei ne šiais, tai ateinančiais metais. Džiaugiuosi, kad parašėte apie šį kepinį, ir ačiū, kad pasidalinote idėja; žinote, bendravimas su skaitytojais ir kitais tinklaraštininkais - vienintelis "pelnas", kurį gaunu iš šio puslapio, todėl visuomet smagu išgirsti atsiliepimus, pageidavimus ar tiesiog šiaip mintis žmonių, kurie čia apsilanko :)

      Panaikinti
  3. Labai ačiū, kad atkreipėte dėmesį. Lauksiu jūsų kitų rašymų ir, žinoma, šito pyrago. Aš nelabai moku dalyvauti kibernetiniame pasaulyje, tad prisipažinsiu tiesiog šitoje žinutėja, kad mano vardas Jovita, o ne anonimas. Ir dar kartą ačiū už jūsų tokį gražų visa ko pajautimą ir pasidalijimą. Bandžiau suprasti tuos visus tyrnius ir baltymus, bet supratau, kad toks brangus pagal produktus pyragas turi pereiti per specialisto rankas, šia prasme jumis pasitikiu labiausiai, net nežinau kodėl - nors žinau, tiesiog trumpiau taip pasakyti. Sėkmės. Ir nenustokite daryti šito darbo - nors greičiausiai tai jūs hobis, bet labai gražus

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jovita, labai malonu susipažinti, kad ir internetiniame pasaulyje. Stengsiuosi Jūsų nenuvilti! Sausio mėnesį mūsų šeimoje daug gimtadienių, manau, bus progų ir kroatišką pyragą išmėginti. Jeigu gerai pasiseks, daug nelaukdama paruošiu reportažą :)

      Panaikinti
  4. Labai puikus receptas obuoliu giros taciau dar nepavyko ismeginti,taciau as noriu paklausti ne is obuoliu bet is obuoliu sulciu ar nebutu paprasciau tik kiek ju deti matot as pats spaudziu obuolius ir pilstau i tetrapakus idomu ar taip ir gira negalima butu supilstyti gal ka patarsit?ACIU

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena, pirmiausia ačiū, kad čia užsukate ir paskaitote! Kai dėl giros iš obuolių sulčių, tai nematau jokių kliūčių ją pagaminti. Tiesa, aš pati išbadžiusi nesu, bet gaminčiau taip.

      Puode sumaišyčiau sultis su vandeniu pagal savo skonį (kad nebūtų labai stipru, bet ir ne visiškas "vandenėlis", užvirinčiau ir pravėsinčiau, kol mišinys būtų vos drungnas. Tuomet jį pagal skonį pasaldinčiau, o citrinos sulčių greičiausia nedėčiau, nes kaitintos obuolių sultys dažniausia ir taip turi rūgštelės. Kai giros pagrindas būtų norimo saldumo, sudėčiau ištrintas šviežias mieles (į 3-4 l puodą dėčiau apie 15 g) gerai išmaišyčiau, palikčiau šiltoje vietoje maždaug 12-kai valandų, arba kol ims kilti puta, tada supilstyčiau į butelius, sandariai užsukčiau ir atšaldyčiau.

      Jeigu mėginsite gaminti obuolių girą iš obuolių sulčių, būtinai parašykite, kaip sekėsi. Spėju, kad tokia gira turėtų kitokį skonį, negu gaminta iš šviežių obuolių, bet būtų tikrai ne prastesnė!

      Panaikinti