Rojaus obuoliukų likeris ir DOVANĖLĖ skaitytojams

Šiais metais mūsų senasis sodas buvo pilnas obuolių, šakos tiesiog lūžo nuo vaisių - tiesiogine to žodžio prasme. Lyg norėdamos neatsilikti nuo didesniųjų, mažosios rojaus obelaitės irgi linko nuo obuoliukų naštos - priskyniau jų tiek, kad užteko ne tik rojaus obuoliukams sirupe bei rojaus obuoliukų drebučiams, bet ir pyragams. Be to, šį rudenį gaminau naminį rojaus obuoliukų likerį.

Internete galite rasti daugybę receptų, pagal kuriuos pasigaminsite stipresnių ar silpnesnių, saldesnių ar nesaldžių alkoholinių gėrimų su rojaus obuoliukais. Tačiau aš pirmą kartą su rojaus obuoliukų likeriu (angl. crabapple liqueur) susidūriau, skaitydama apie tradicinę Kanados virtuvę. Vėliau išsiaiškinau, kad kaimo vietovėse gyvenantys kanadiečiai su ūpu augina rojaus obelaites, o iš obuoliukų gamina nemažai patiekalų. O kodėl gi ne? Kanada - pakankamai vėsaus klimato šalis, todėl visai logiška, kad jos virtuvė turi nemažai bendrumų su šiaurės Europos šalimis. Lyg ir akivaizdu, bet man prireikė laiko tą įsisąmoninti :) Tačiau dabar, kai užsimanau išmėginti kokį naują receptą su rojaus ouoliukais, peržvelgiu ne tik britų ar airių virtuvei skirtus puslapius, bet ir kanadiečių rekomendacijas. 

Nuotrauka Kristinos 

Apie likerio gamybą nėra ką labai daug rašyti: obuoliukus reikia supjaustyti (šiam reikalui tiks ir mažesni, ne patys išvaizdžiausi obuoliukai), užpilti cukrumi ir degtine, palaikyti bent 2-3 savaites, nukošti ir supilstyti į butelius. Likeris kvepės obuoliais, bus vaiskiai rožinės spalvos, saldus, ne itin stiprus. Kadangi rojaus obuoliukuose, kitaip negu paprastuose obuoliuose, daug taninų, išgėrus likerio juntamas švelnus burnos traukimas, panašiai, kaip išgėrus sauso raudono vyno. Taurelė tokio gėrimo puikiai tiks prie desertų (arba gaminant bei patiekiant desertus - tarkime, užpilti porą šaukštelių ant ledų ar pagardinti saldų padažą). Be to, likerį galima sėkmingai naudoti įvairiems karštiems žiemos gėrimams gaminti - pavyzdžiui, paskaninti juo karštą vyną ar karštas sultis su prieskoniais.

Ko gero šiais metais rojaus obuoliukų likerio receptu nebepasinaudosite - tebūnie jis ateinantiems metams. Tačiau viena mano skaitytoja ar skaitytojas turi galimybę rojaus obuoliukų likeriu pasivaišinti dar šiais metais. Atspėjote! :) Nedidelis butelis rojaus obuoliukų likerio - paskutinės minutės DOVANĖLĖ mano skaitytojams. Prie jo pridėsiu indelį šviežių rojaus obuoliukų Kūčių stalui arba eglutei papuošti. Kas gaus dovanėlę? Tas, kas komentaruose iki šio antradienio (gruodžio 22 d.) 15 val. po šiuo mano įrašu prisipažins, kad jos nori :) Vienintelė sąlyga yra tokia: kadangi panašių dovanų negaliu siųsti paštu, o ir laiko iki švenčių jau beveik nebėra, tas žmogus turi gyventi Kaune ar netoli Kauno (arba važiuoti į/pro Kauną iki šio ketvirtadienio), kad galėčiau dovanėlę įteikti asmeniškai. Jeigu atsiras keli žmonės, pageidaujantys paragauti rojaus obuoliukų likerio ir papuošti savo namus rojaus obuoliukais, teks išrinkti vieną laimėtoją. Jei neatsiras nė vieno... tada ir pagalvosiu, ką su ta dovanėle daryti :) Bet kokiu atveju, apie rezultatus ir dovanėlės savininką/ savininkę pranešiu antradienio popietę komentare po šiandieniniu receptu. Taigi, laukiu pasisakant tų, kurie norėtų dovanų. Beje, jeigu komentarą paliksite kaip Anonimas, po juo parašykite savo vardą.

Nuotrauka Kristinos 

Rojaus obuoliukų likeris (išeis apie 1,2-1,5 l likerio) 

Ingredientų kiekis orientacinis.*

2 l šviežių rojaus obuoliukų

2 puodeliai cukraus (1 puodelis - 250 ml)

1 butelis (0,75 l) 40% degtinės**

Nebūtinai: ~ ⅓ puodelio medicininio spirito

1. Rojaus obuoliukus nuplaukite, nuskabykite kotelius ir supjaustykite su visomis žievelėmis ir sėklomis (aš kiekvieną obuoliuką padalinau į 4 dalis). 
2. Obuoliukus sudėkite į švarų stiklainį, sluoksniuodami su cukrumi. Uždenkite ir  palaikykite 1-2 paras, kol cukrus gerokai aptirps; retkarčiais pakratykite. 
3. Obuoliukus su cukrumi užpilkite degtine, o jeigu norite kiek stipresnio, užpiltinę primenančio gėrimo - pridėkite šlakelį spirito. Sandariai uždarykite ir laikykite 2-3 savaites (aš laikiau apie 1 mėnesį, kol obuoliukai iš raudonų tapo gelsvi) retkarčiais pavartydami ir sukratydami, kad ištirptų visas cukrus. 
4. Į platų sietą įtieskite kelis kartus perlenktą švarios marlės gabalą, dėkite jį virš didelio dubens ar puodo ir likerį perkoškite. Supilstykite į butelius - čia labai pravers nedidelis samtis ir piltuvėlis. 
5. Butelius sandariai užsukite ir statykite į tamsią, vėsią vietą. Galima ragauti iš karto, bet po kelių savaičių ar mėnesių bus geresnio skonio.

* Originalus receptas 1 buteliui (0,75 l) degtinės rekomenduoja imti 4 l rojaus obuoliukų ir 4 puodelius cukraus. Man, kaip rytų europietei :) ši proporcija nepatiko, nes likeris buvo labai saldus ir silpnas, labiau priminė sirupą negu alkoholinį gėrimą. Pakeitus ingredientų proporcijas ir pridėjus šlaką spirito, mūsų šeimos skoniui likeris buvo kaip tik. Taigi, bus geriausia, jei, gamindami likerį, vadovausitės savo skoniu ir eksperimentuosite.

** Jei alkoholinių gėrimų ragaujate retai ir nededate daug vilčių, jog per mėnesį prisirinksite gražių, įdomios formos butelių, tuščią butelį nuo degtinės pasilikite - vėliau pravers likeriui supilti.

Svarbiausias recepto šaltinis čia.


P.S. Dovanėlės savininke tapo...

Taigi, turbūt jau nekantraujate sužinoti, kas tapo dovanėlės savininke? :) Juo labiau, kad norinčiųjų buvo daugiau negu viena. Ką gi, tuomet skelbiu savo sprendimą. Kadangi šįkart tai nebuvo nei konkursas, nei loterija, vadovavausi grynai subjektyviais kriterijais ir nusprendžiau, kad būtų gražu apdovanoti skaitytoją, kuri ne retkarčiais čia netyčia užklysta, o dažnai lankosi mano tinklaraštyje ir nuoširdžiai mėgsta mano rašinėlius, tiek labiau pavykusius, tiek mažiau nusisekusius.

Taigi, Julija, nereikia niekur kristi, būk sveika, graži ir žavinga visus ateinančius metus, o dėl dovanėlės perdavimo/ atsiėmimo parašyk laiškelį į susaukstuaplinkpasauli@gmail.com. Manau, rytoj šis siuntinėlis jau bus Tavo namuose - o kad Kalėdos būtų dosnios, prie likerio ir rojaus obuoliukų papuošimams iš savo atsargų pridėjau stiklainį rojaus obuoliukų drebučių ir stiklainį rojaus obuoliukų sirupe. Vienintelė problema, kad aš visiškai nemoku gražiai supakuoti dovanų  ir jos visos būna tokios ūkiškos kaip ir mano požiūris į gyvenimą :) Na, bet, tikiuosi, šis faktas Tavęs netrikdo :)

Odeta, man Tu esi daugiau negu skaitytoja - Tu esi man autoritetas, nes skaitydama Tavo įrašus apie kiekvieną patiekalą galiu pasakyti - va šito tai norėčiau! Todėl iškilmingai sakau - man bus džiaugsmas ir garbė įteikti butelį rojaus obuoliukų likerio. Nesvarbu, kada važiuotum iki Kauno - prieš šventes, po švenčių ar tik ateinančiais metais, butelis obuolinio rožinio likerio su taninais Tavęs lauks. Jeigu atvažiuotum prieš šventes, pridėčiau rieškučias šviežių obuoliukų švenčių stalui papuošti. Tik prieš važiuodama parašyk man laiškelį, kad aš pati nebūčiau iš Kauno išvažiavusi kur nors į sodybą ar pan.  

Ačiū visoms, kurios atsiliepė, ir gaila, kad kai kurias kandidatūtas į laimėtojas teko atmesti dėl susisiekimo trukdžių, o kai kurias - dėl riboto dovanėlių kiekio :( Na, bet ateityje dar laukia daug švenčių, o tai reiškia - ir dovanų :)

Knygą apie picą laimėjo...

Šis rytas išaušo ne toks šventiškas, kaip tikėjausi - ko gero, visi tie siaubai Paryžiuje nepaliko abejingo nė vieno. Antra vertus, gyvenimas teka savo vaga, o mano tinklaraščio skaitytojos turbūt jau laukia žinutės, kuri gi iš jų laimėjo Lenos Söderström knygą Pica. Kepkite ir mėgaukitės!

Knygos savininkėmis panoro tapti trys mano skaitytojos - Julija, Martyna ir Ramunė. Regis, išrinkti vieną laimėtoją iš trijų neturėtų būti labai sudėtinga užduotis, bet... Visos trys moterys - šaunios šeimininkės, pačios kepančios picas namie, taigi, knyga visoms joms būtų ne virtuvę puošiantis aksesuaras, o naudingas, praktiškai naudojamas leidinys. Visos trys yra ištikimos šio tinklaraščio skaitytojos, už ką esu joms be galo dėkinga, nes būtent skaitytojai suteikia prasmę šiam mano darbui. Galų gale, kiekviena pateikė svarių argumentų, kodėl laimėtoja turėtų būti ji. Mano vaizduotėje prabėgo visa virtinė įsivaizduojamų situacijų. Įsivaizdavau, kaip malonu būtų įteikti Julijai, kurios komentarai mane visados pradžiugina, dovaną gimtadienio proga. Žinau, kas yra viešo kalbėjimo baimė, todėl įsivaizdavau, kiek pastangų reikėjo Martynai ryžtis palikti savo pirmąjį komentarą - norėjosi ją padrąsinti ir dėl jos pasidžiaugti. Įsivaizdavau, kaip Ramunė su vaikais jaukiuose namuose kepa picas žiemos vakarais - man pačiai tokios valandėlės su šeima teikia daug laimės, todėl vien nuo tokių minčių norėjosi šypsotis. Žodžiu, užduotis išrinkti laimėtoją pasirodė sudėtingesnė, negu galvojau.

Nuotrauka Kristinos 

Ir tuomet nusprendžiau - tegul tiesa kalba vaiko lūpomis. Ant trijų vienodų popieriaus juostelių užrašiusi savo skaitytojų vardus, lapelius sulanksčiau ir sudėjau į gilų maišelį. Tuomet pakviečiau Tomą, kuris savo kambaryje susikaupęs statė Lego miestą, ir paprašiau pagalbos. Jis mielai sutiko ir, kol aš aplinkui tupinėjau su fotoaparatu, pamakalavęs ranką maišelyje, ištraukė vieną susuktą lapelį... 

Nuotrauka Kristinos 

Po minutėlės paprašiau, kad jis lapelį išvyniotų, ir štai ką išvydome: 

Nuotrauka Kristinos

Taigi, Martyna, sveikinu Tave tapus knygos savininke! Tikiuosi, kad šia dovana nenusivilsi, ir kad ji Tau bus tikra pagalbininkė virtuvėje. Lauksiu laiškelio su Tavo adresu savo el. pašte susaukstuaplinkpasauli@gmail.com. Jeigu sulauksiu jo savaitgalį, knygą išsiųsiu pirmadienį - manau, šio dalyko geriau neatidėlioti, nes jau netrukus prasidės kalėdinių laiškų bumas, o tuomet siuntiniai ir dažniau pasimeta, ir ilgiau keliauja.

Julija ir Ramune, ačiū kad dalyvavote! Tikiuosi, kad bus ir kitų kartų, kuomet sėkmė atsigręš kaip tik į jus :)

Pica capricciosa ir KONKURSAS knygai laimėti

Prieš kurį laiką leidykla Smaguris atsiuntė man laiškelį, kuriame pasiteiravo, ar norėčiau ir galėčiau pasidalinti savo mintimis apie Lenos Söderström knygą Pica. Kepkite ir mėgaukitės! (2014, liet. 2015) O kodėl gi ne? - pagalvojau, nes mūsų šeima mėgsta picą, be to, seniai grasinausi parašyti šį bei tą apie švediškos picos gaminimo ypatumus. Jau kitą dieną mane pasiekė leidyklos dovanos, ir knygos tyrinėjimai prasidėjo.

Patį pirmąjį įspūdį apie kulinarijos knygas žmonės paprastai susidaro, pamatę jų iliustracijas. Na, šiuo požiūriu leidinys išties nepriekaištingas! Fotografas Wolfgang Kleinschmit pasistengė, kad visiems, kurie paims knygą į rankas ir ją pervers, kiltų noras dairytis, kur čia artimiausia picerija :) Skoningos ir spalvingos, jaukios ir gardžios nuotraukos anksčiau negu patys receptai byloja apie picų įvairovę, kurią čia aptiksite. Lena Söderström nesistengia pataikauti tradicijoms ir į picų kepimo meną žiūri itin kūrybiškai. Netgi tokia klasika kaip Pica Margarita čia perkuriama, siūlant ją papildyti kumpiu, kedrinėmis pinijomis ir alyvuogėmis (žr. knygos viršelį - ten kaip tik Pica Margarita pagal knygos autorę). Nemažai picų komponuojama, remiantis įvairių tautų tradiciniais deriniais, todėl čia rasite skandinavišką kulinarinį paveldą atspindinčia Picą gravlax, Enčilados picą meksikietiškais motyvais, Rytais dvelkiančią Picą-kebabą, prancūzų pissaladière variaciją, katalonų/ispanų coca, gruzinų chačapurius su švediškais akcentais ir netgi Rusišką picą, ant kurios dedama bulvių, lašišų ikrų ir grietinės. Kitų picų pavadinimais mažai ką sako (Geriausia Ginos greitoji pica, Futbolininkų pica ir t.t.), bet kas tiesa, tas tiesa - net akys raibsta nuo ingredientų įvairovės ir gausos. Kiekvienas galės išsirinkti picų pagal savo skonį ir kišenę - nuo paprastučių su pieniškomis dešrelėmis, iki prabangių su vos apkepta jautienos išpjova, nuo mažučių užkandinių, iki desertinių su šokoladu, karamele, kremais ir uogomis. Be to, knygoje tilpo ir visokiausių padažų, tešlų, aromatinių aliejų bei sviestų, salotų bei kitokių skanių dalykų, vienaip ar kitaip susijusių su picomis, receptai.

Aš manau, kad netikėčiausios Lenos Söderström interpretacijos picos tema susiję ne tik su jos asmeniniu požiūriu, bet ir su tam tikra švediška picų kepimo ir valgymo tradicija - šį savo teiginį ketinu išplėtoti ir argumentuoti antrajame įraše, kurį paskelbsiu artimiausiu laiku. Dabar tik pasakysiu, kad žmonėms, kuriems virtuvėje nesvetimas eksperimentavimas ir šioks toks avantiūrizmas, knyga tikrai patiks. Ypač svarbu, kad receptai yra pakankamai tikslūs, o pagal juos gaminamos picos puikiai pavyksta - jau ne kartą šį dalyką patikrinau praktiškai savo virtuvėje. Manau, kad už tai reikėtų padėkoti ir vertėjai iš švedų kalbos Marijai Rakickajai - bent jau kol kas esminių klaidų ir nelogiškumų, kurie mane tiesiog varo į neviltį daugumoje verstinių leidinių, knygoje Pica. Kepkite ir mėgaukitės! aš neaptinau. Vienintelis dalykas, kurio pasigedau - tai tam tikrų nuoseklių paaiškinimų, kurie padėtų geriau suprasti švediškus kulinarinius terminus (ką švedai turi galvoje, sakydami stiklainis pomidorų? kokių pomidorų? kokio dydžio stiklainis? kas pagal juos yra picos sūris? kas tas hönö paplotis?..) Prie kai kurių receptų yra vertėjos pastabų (pavyzdžiui, apie sūrius), prie kitų - nėra; šią problemą padėtų išspręsti koks nors įvadinis vertėjo žodis su mini žodynėliu arba terminų paaiškinimai knygos gale. Juk receptai - techninės komunikacijos žanras, jie turi būti kuo aiškesni, antraip rezultatas gali nuvilti. Štai kodėl vien paprasto vertimo čia ne visuomet užtenka - reikia dar ir tam tikros adaptacijos, susijusios kultūriniais ir užtekstiniais dalykais. Lankstumo ir teksto perdėliojimo reikalauja ir patiekalų rodyklė. Šioje knygoje ji neatlieka savo funkcijos, o norint rasti reikalingą receptą, tenka skaityti viską iš eilės kaip kokią Visų Šventųjų litaniją, nes netgi atsiminusi, jog knygoje yra amerikietiškos picos receptas, niekada nepagalvočiau, jog rodyklėje jo reikia ieškoti prie s raidės (Sveikoji amerikietiška pica). Na, bet pastarąją pastabą ko gero reikėtų adresuoti knygos autorei, o ne vertėjai. Vis dėlto net abėcėlinėje rodyklėje Pica Margarita, mano manymu, turėtų atsidurti aukščiau negu Pica su dešrelėmis, nes dabar prireikia pasukti galvą, kokiu gi principu ši rodyklė iš viso sudaryta. Minėtieji trūkumai vartotojui sukelia šiokių tokių nepatogumų,  bet iš principo receptais (bent jau didžiąja jų dalimi) naudotis netrukdo, tad leidinį vertinčiau pakankamai aukštu balu.

O dabar gera žinia mano skaitytojams: leidykla Smaguris vieną Lenos Söderström knygą Pica. Kepkite ir mėgaukitės! nori padovanoti kaip tik jums! Taigi, aš skelbiu KONKURSĄ, kuris nulems, kam gi ši knyga atiteks. Konkurso užduotis labai paprasta - komentaruose po šiuo įrašu parašykite, kokią picą labiausiai mėgstate, ir kodėl kaip tik jūs turėtumėte tapti knygos savininke ar savininku. Komentarus galite rašyti iki šios darbo savaitės pabaigos, t.y. penktadienio, lapkričio 13 d. vakaro. Na, o šeštadienį išrinksiu komentarą, kuris pasirodys pats įtikinamiausias, paprašysiu jo autorę ar autorių su manimi susisiekti elektroniniu paštu, ir, gavusi adresą, išsiųsiu prizą laimėtojui. Rašyti gali visi skaitytojai - jeigu kas nors neturi savo paskyros, gali komentuoti kaip anonimas, tik po komentaru parašyti savo vardą.

Na, o kad geriau įsivaizduotumėte, kokių skanėstų receptai sudėti į šią knygą, šiandien siūlau drauge su manimi išsikepti Picą capricciosa. Tai viena iš nedaugelio picų knygoje, kuri daugmaž atitinka tradicinės itališkos picos standartus ir be didesnių išlygų gali būti priskirta Italijos virtuvei. Kaip kad dauguma šios rūšies itališkų kepinių, pica gaminama nesudėtingai: jos pagrindas ištepamas pomidorų padažu, tada dedamas sūris, kumpis, grybai, konservuotos artišokų šerdys bei alyvuogės (italai kai kada papildomai deda ir kietai virto kiaušinio riekelių, bet jos nebūtinos). Viska tai pašaukite į kuo karštesnę orkaitę - ir po 10 minučių turėsite puikiausią picą. Gal ji ir negalės grumtis su tikra Neapolio pica, bet lietuviškoje picerijoje kažin ar gausite geresnės, negu išsikepsite patys :)

Nuotrauka Kristinos

Jeigu ketinate kepti picą, paruošiamuosius darbus būtų išmintinga pradėti iš vakaro, t.y. dieną prieš picos kepimą. Pirmasis dalykas, kurį rekomenduojama padaryti - išsivirti naminį pomidorų padažą, kuriuo tepsite picos pagrindą. Žinoma, galima naudoti ir bet kokią pomidorų pastą ar kečupą iš parduotuvės, bet galutinis rezultatas bus žymiai prastesnis. Knygoje pateikiami 4 skirtingi picų padažai (paprastas, greitasis, aštrusis ir puttanesca). Aš rinkausi pirmąjį, kurį autorė, esant norui ir poreikiui, leidžia papildomai pagardinti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku, aitriąja paprika, citrinos žievele ir pan.: 

Picos padažas 

Ingredientai: (išeis apie 450 ml padažo) 

1 smulkiai kapotas geltonasis svogūnas

3 v.š. alyvuogių aliejaus

3 v.š. pomidorų pastos

2 stiklainiai nesmulkintų pomidorų*

1-2 žiupsniai druskos

1 a.š. smulkiojo cukraus

1 v.š. raudonojo vyno acto

4-5 bazilikų šakelės 

Puode su aliejumi apie 5 minutes patroškinkite svogūną, neleiskite keisti spalvos. Supilkite pomidorų pastą ir troškinkite apie 1 minutę. Sudėkite pomidorus. Įmaišykite cukrų, druską ir actą. Sudėkite bazilikų šakeles ir virkite padažą ant mažos ugnies maždaug 45 minutes, kol jis sutirštės. Kartkartėmis išmaišykite. Išimkite ir išmeskite bazilikų šakeles. Išplakite padažą iki vientisos masės ir paragaukite. 

Galima laikyti 2-3 dienas šaldytuve arba apie mėnesį šaldymo kameroje. 

* Knygoje nenurodoma, kokie pomidorai turimi galvoje ir koks stiklainių tūris. Manau, galima naudoti 2 nedideles skardines savo sultyse konservuotų pomidorų be odelės ir be priedų. Šįkart, gamindama padažą, aš dar turėjau pomidorų iš savo šiltnamio, todėl juos nuplikiau, nulupau odelę ir susmulkinau - išėjo apie 0,5 l. Maišiau raudonus ir geltonus pomidorus, todėl padažas ryškiai oranžinės spalvos.

Nuotrauka Kristinos

Antrasis picos komponentas, apie kurį reikėtų pagalvoti iš anksto - tai picos tešla. Lena Söderström pateikia du tešlos receptus - klasikinį ir greitąjį. Pagal klasikinį receptą užminkytą tešlą ji rekomenduoja kildinti 1,5 val., o greitasis tiks tiems, kurie nori kepti picą tuojau pat. Aš minkau tešlą pagal klasikinį receptą, bet darau tą iš vakaro ir picos tešlą šaldytuve laikau apie 12 val., kaip kad rekomenduoja dauguma picas kepančių italų. Tokia tešla būna ypač elastinga ir minkšta, o iškepęs picos padas gardus, išsipūtusiais, traškiais, bet nekietais pakraštėliais.

Klasikinė picos tešla

Ingredientai: (išeis 3 porcijos tešlos, iš kurių iškepsite 3 maždaug 30 cm skersmens picas)

1 a.š. (5-10 g) šviežių mielių

300 ml šalto vandens 

½ v.š. smulkiojo cukraus

1 a.š. druskos

1 v.š. alyvuogių aliejaus

600-700 ml kvietinių miltų (aš pirkau skirtus picoms, būna specializuotose itališkų produktų parduotuvėse arba didžiuosiuose prekybos centruose)

Kepti:

~ 100 ml kvietinių miltų

Kepimo popieriaus 

Geriausia naudoti virtuvės kombainą su minkymo kabliu. (Aš minkau rankomis.)

Mieles maišykite su vandeniu, kol jos ištirps. Įmaišykite cukrų, druską ir aliejų. Per 2-3 kartus suberkite miltus ir minkykite apie 10 minučių, kol tešla pasidarys vientisa. Kildinkite tešlą 1,5 valandos plastikine plėvele užtrauktame dubenyje. (Aš užminkytą tešlą iškart pridengiu, dedu į šaldytuvą ir palieku maždaug 12-kai valandų).

Išimkite tešlą, padėkite ant miltais apibarstyto kepimo stalo ir padalykite į tris vienodo dydžio gabaliukus.

Tešlos gabaliukus galima užšaldyti ir laikyti apie mėnesį.

Paruošimas (viena didelė apskrita 25-30 cm skersmens arba stačiakampė 23x32 cm pica). Išimkite vieną tešlos gabaliuką ir padėkite ant miltais apibarstyto kepimo stalo. Suformuokite bandelę, uždenkite rankšluosčiu ir palikite kilti apie 20 minučių. Iškočiokite arba ištampykite apskritą arba stačiakampį picos pagrindą. Padėkite jį ant kepimo popieriaus. (Aš ištampytą picos padą iškart dėjau ant miltuotos ližės). 

Nuotrauka Kristinos

Na, o kai picos tešla ir pomidorų padažas padui tepti jau paruošti, telieka sugalvoti, kokius ingredientus dėsite ant jos viršaus. Picai capricciosa, kaip jau minėjau, užteks vos kelių produktų. Atkreipčiau dėmesį tik į kelis dalykus. Pirmiausia, nors šiai picai dažniau naudojamas virtas kiaulienos kumpis, bet jeigu nerandate skanaus, geriau jau naudoti rūkytą arba vytintą, negu bjauraus skonio virtą. Kai dėl sūrio, tai aš naudojau Italijoje pagamintą, lengvai besilydančią mozzarellą; nesu lietuviškos produkcijos priešininkė, bet kai porą kartų nusipirkau mozzarellos, panašios ne į sūrį, o į trintuką, mano pasitikėjimas ja išgaravo. Konservuotų artišokų šerdžių rasite specializuotose itališkų produktų parduotuvėse arba didžiuosiuose prekybos centruose. Nežinia, ką švedams reiškia recepte nurodyti picos prieskoniai - aš vietoje jų naudojau savo pačios užaugintus ir sudžiovintus raudonėlius, kurių lapelius sutryniau tarp pirštų.

Paskutinysis dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį - picos kepimo įranga. Knygos priešlapyje Lena Söderström rašo: "Investuokite į picos kepimo įrangą. Geriausias namų kepėjo draugas yra picos akmuo, ant kurio naminė pica iškepa lyg tikroje krosnyje. Be to, perkant picos akmenį, ližę dažnai galima gauti nemokamai." Aš jau seniai norėjau įsigyti kepimo akmenį, ir ši knyga buvo paskata tą padaryti. Pasirodo, picos akmenų pasirinkimas Lietuvoje nemažas, kainos dar didesnės, o ližių už dyką niekas nedalina - kartais jų kaina siekia kepimo akmens kainą. Viską nuosekliai išsiaiškinusi, iš firmos Degis įsigijau šamotinę plokštę, tinkamą sąlyčiui su maistu, ją vyras išpjovė pagal mūsų orkaitės dydį, o ližę iš gerai išdžiovintos liepinės lentos man pagamino tėtis (ačiū, tėti!). Visa tai kainavo gerokai mažiau, negu būčiau sumokėjusi už įrangą kokioje madingoje parduotuvėje (beje, populiariame skelbimų puslapyje lygiai tokios pat šamotinės plokštės, kokias aš pirkau, apsukrių perpardavinėtojų patikliems picų mėgėjams siūlomos kone dvigubai brangiau). Na, bet čia kiekvienam spręsti pagal save: jeigu leidžia kišenė, o išlaidavimas teikia malonumą - kodėl gi ne? Aš tik pasakysiu, kad ant kepimo plokštės/ akmens pica iškepa žymiai greičiau negu skardoje, o iškepusi būna ypač traški ir gardi. Jeigu picą kepsite skardoje, pasirūpinkite, kad ji gerai įkaistų, o picą su kepimo popieriumi dėkite ant kuo karštesnio paviršiaus. Beje, Lenos Söderström knygoje yra instrukcijos, kaip picą iškepti ne tik orkaitėje, bet ir kepsninėje! 

Išskyrus netaisyklingą formą, ši pica beveik tobula :) Nuotrauka Kristinos

Pica capricciosa 

Ingredientai: (išeis 1 maždaug 30 cm skersmens pica)

1 klasikinės arba greitosios picos tešlos gabaliukas

Priedai: 

4 ploni virto arba rūkyto kumpio griežinėliai

5-6 pievagrybiai

2-3 marinuoti artišokai

200 ml picos padažo

300 ml tarkuoto sūrio (aš naudojau italijoje gamintą mozzarella sūrį, kurį suplėšiau)

12-16 alyvuogių, geriausia taggiasca

Picos prieskoniai (aš naudojau džiovintą raudonėlį, kuriuo apibarsčiau picą prieš ją pašaudama į orkaitę)

Paruoškite tešlą ir suformuokite apskritą apie 30 cm skersmens picos pagrindą. (žr. receptą aukščiau) 

Pagaminkite picos padažą. (žr. receptą aukščiau)

Įkaitinkite orkaitę iki 250-275ºC. Padėkite picos kepimo akmenį ant grotelių orkaitės viduryje arba į orkaitės vidurį įkiškite skardą. Prieš kepdami picą, įsitikinkite, kad picos kepimo akmuo arba skarda gerai įkaito. (Aš kepimo plokštę kaitinu apie 45 min., skardai užtektų apie 20 min.).

Suplėšykite kumpį į gabaliukus. Griežinėliais supjaustykite pievagrybius. Artišokus supjaustykite mažomis skiltelėmis. 

Ištepkite picos pagrindą padažu, palikite kraštus nepateptus. Apibarstykite sūriu. Ant viršaus išdėliokite kumpį, grybus, artišokus ir alyvuoges.

Liže perkelkite picą su kepimo popieriumi ant picos akmens arba skardos. Kepkite apie 10 minučių. Išimkite picą liže. Užberkite šiek tiek picos prieskonių. 

Nuotrauka Kristinos

Pagal šį receptą iškepta Pica capricciosa išeina tikrai gera - svarbu tik naudoti kokybiškus produktus, gerai ištampyti picos pagrindą, nepaliekant storų kraštų, ir kepti ją labai karštoje orkaitėje - pageidautina, ant kepimo akmens/ plokštės. Skanaus! 

Ir nepamirškite, jog šią savaitę galite laimėti žavingą Lenos Söderström knygą, kurią jums skyrė leidykla Smaguris - tad nepatingėkite palikti savo komentaro po šiandieniniu įrašu (žr. KONKURSO sąlygas aukščiau).

Antroji knygos apžvalgos dalis čia.

Lena Söderström, Pica. Kepkite ir mėgaukitės!, iš švedų kalbos vertė Marija Rakickaja, Kaunas: Smaguris, 2015, p. 6 (Klasikinė picos tešla), p. 10 (Picos padažas), p. 38-39 (Pica capricciosa).

Klasikinio patiekalo konkurso apžvalga

Iš savo patirties žinau, kad žmonės, dalyvaujantys konkursuose, su nekantrumu laukia jų rezultatų. Taigi, nors ir skęsdama prieššventiniuose darbuose, skubu juos skelbti. 

Klasikinio patiekalo konkursas sulaukė trijų dalyvių, kurie atsiuntė penkis receptus. Visais jais labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad ateityje dalyvių gretos gausės :) O dabar apie receptus. 

Pati aktyviausia konkurso dalyvė buvo Alina, rašanti tinklaraštį Apie Viską. Ji konkursui pagamino 3 patiekalus: 8 val. (!) žemoje temperatūroje keptą islandišką duoną, atsigaivinimui tinkantį airaną ir švediškus kalėdinius sausainius pepparkakor. Man didžiausią įspūdį paliko duona - labai noriu išmėginti šį receptą. Ir išmėginsiu, jau parsinešiau namo ruginių miltų :) Švediški sausainiai taipogi atrodo labai gardžiai, be to, kaip dailiai papuošti! Pagal Alinos receptą paruoštas airanas panašus į man pažįstamą rytietišką jogurto gėrimą doogh; šaunu, kad Alina nurodė keletą būdų, su kokiais priedais jį būtų galima paruošti.

Antrasis dalyvis arba dalyvė prisistatė Briedžiuku Bembiu. Šis žmogus man atsiuntė karpio, įdaryto grikiais receptą. Receptas man labai patiko, kaip ir įžanga į jį. Manau, kad gaminti, fotografuoti ir viską aprašyti žmogui, kuris neturi kulinarinio tinklaraščio ir nerašo jo reguliariai, reikėjo nemažai pastangų, o kas svarbiausia, tos pastangos vertos pagyrimų. Ir ne, aš nelinkusi painioti kulinarijos ir politikos, be to, teko nemažai bendrauti su Lietuvos rusais, ir galiu apie juos pasakyti tik šilčiausius žodžius. Todėl karpį su grikiais pagal šį receptą tikrai gaminsiu, ir ko gero artimiausiu laiku. Štai tas patiekalas iš Rusijos virtuvės lobyno (visas tekstas ir nuotraukos recepto autoriaus/autorės):

Karpis su grikiais

Tradicinis rusų* pasninko patiekalas

Kalėdų laukimas neatskiriamas nuo pasninko, kurio metu tiek kūnas tiek ir siela paruošiami didžiosioms šventėms. Nors šiandien retas lietuvis pasninkauja visas keturias advento savaites, kas jau kas, bet Kūčių pasninko tradicija gyva. Tiesa net tradiciškai, Lietuvoje advento pasninkas nebuvo labai griežtas – lietuviai nuo mėsos susilaikydavo tik tris dienas per savaitę, na ir, žinoma, Kūčių dieną. Rusų, tiksliau ortodoksų, tradicija griežtesnė, jie ir eilinę savaitę pasninkauja trečiadieniais ir penktadieniais, o prieškalėdinis pasninkas trunka net 40 dienų. Jo metu trečiadieniais ir penktadieniais negalima ne tik mėsos, kiaušinių, pieno bet ir žuvies. Todėl rusų virtuvėje gausu išradingų patiekalų be mėsos. Šios tradicijos pagrindu sukurta „ortodoksų dieta“, kuri mažina cholesterolio kiekį kraujyje, ir padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. 

Klasikinio patiekalo konkursui noriu pristatyti labai paprastą, galima sakyti kaimišką patiekalą, kurį ne viena šeima gali integruoti ir į kasdienį racioną, ar paįvairinti Kūčių stalą. 

4 asmenų šeimai reikės: 

1 kg, išdarinėto karpio (aš renkuosi be galvos, jei ketinate jį serviruoti visą - gražiau atrodys su galva),

300 gr. (1 stiklinė) grikių,

2 svogūnai,

2 v.š. aliejaus,

2 morkos,

200 g. moliūgo,

Česnako galvutė,

Petražolių,

Krapų,

Druskos,

Pipirų,

Ciberžolės,

Šiam patiekalui pagardinti labai tinka džiovinti grybai. 

Šviežią karpį išskroskite, išdarinėkite, nuskuskite žvynus, nupjaukite pelekus. Gerai išplaukite po tekančio vandens srove, nusausinkite. Įpjaukite karpio odą. Įtrinkite druskos, pipirų ir ciberžolės mišiniu, pabarstykite smulkintais krapais, petražolėmis ir padėkite šaltai mažiausiai 30 min., bet galite ir 24 val. 

Grikius išplaukite, kad neliktų priemaišų. Užpilkite 0,5 litro šalto vandens (svarbu kad vanduo butu šaltas, nes tada grikiai suminkštės bet neperbrinks) ir palikite 0,5 val brinkti. 

Svogūnus supjaustykite smulkiais kubeliais. Nuskuskite ir kubeliais supjaustykite morkas, bei moliūgą. Jei turite džiovintų grybų juos nuplikykite karštu vandeniu ir susmulkinkite. Jei grybų neturite – ne bėda, dažna rusų šeimininkė šį patiekalą gamina tik su svogūnais, net be daržovių. Kai kuriuose interneto šaltiniuose siūloma šį patiekalą gardinti virtu kiaušiniu.

Kai grikiai išbrinkę, galima ruošti įdarą: užkaiskite keptuvę, įkaitinkite aliejų, jame iki „stiklo“ apkepkite svogūną, paskrudinkite moliūgo ir morkos kubelius. Pabarstykite druska ir prieskoniais, sudėkite prabrinkusius grikius, juos paskrudinkite.

Kepimo skardą išklokite folija, ant jos paguldykite karpį. Įdaro prikimškite karpio vidų, likučiu apklokite patį karpį. Į grikius prikaišiokite nepultų česnako skiltelių. Apklokite patiekalą folija – ir į orkaitę. Kepti 40- 50 min. 180 laipsnių kaitroje. Likus 5 min iki pabaigos nukloti foliją ir leisti karpui paskrusti.

Tiekite su šviežių daržovių salotomis apibarstę prieskoninėmis žolėmis. 

Skanaus!

* Norėčiau, kad šio recepto vertinimui, nepakenktų šiandienis politinis kontekstas. Ir dar norėčiau, kad šios Kalėdos ateitų su taikos stebuklu J.

Trečioji konkurso dalyvė - Agnė, atsiuntusi imbierinių sausainių receptą. Net neabejoju, kad tai gardūs ir verti išmėginimo sausainiai. Patiko man ir autorės nuotraukos - juntama tikra Kalėdų dvasia. Vis dėlto Agnės receptas neatitiko dviejų konkurso reikalavimų: pirma, receptą radau paskelbtą štai čia, nenurodant, jog tai konkursinis patiekalas, antra (ir svarbiausia), prie man atsiųsto recepto nebuvo nė vieno sakinio, kuris paaiškintų, kurios šalies receptą autorė pasirinko ir kodėl jį atsiuntė konkursui. Jūsų dėmesiui Agnės receptas ir nuotraukos:

IMBIERINIAI SAUSAINIAI

SAUSAINIAI

100 g sviesto

50 g cukraus

Žiupsnelis druskos

2 šaukštai medaus (aš dėjau grikių)

1 nedidelis kiaušinis

180 g miltų

1 šaukštelis kepimo miltelių

1 šaukštas malto imbiero

1 šaukštas cinamono

· Ištirpinti sviestą, į jį berti cukrų, žiupsnelį druskos ir įdėti 2 šaukštus medaus. Viską gerai išsukti.

· Įmušti kiaušinį. Gerai išmaišyti.

· Miltus persijoti su kepimo milteliais ir imbieru bei cinamonu ir įmaišyti į sviesto masę.

· Išminkyti tešlą, suvynioti į plėvelę ir valandai ar dviem padėti į šaldytuvą...

· Ant miltuoto paviršiaus plonai iškočioti tešlą, spausti formeles ir dėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi.

· Kepti įkaitintoje 190◦ orkaitėje 8-12min. Reikia stebėti, nes sausainiai kepa greitai!

GLAISTAS

1 kiaušinio baltymas

200 g cukraus pudros

1 šaukštas citrinos sulčių

pabarstukai papuošimui

Šakute išplakti kiaušinio baltymą, berti cukraus pudrą, gerai išsukti. Įpilti citrinos sulčių ir dar kartą gerai išmaišyti. Puošimui naudoju vienkartinį maišelį: supilu glaistą į jį, truputį prakerpu galiuką ir puošiu (tik atvėsusius sausainius). Glaistui nepradėjus stingti galima papuošti pabarstukais.

Ką gi, liko apibendrinimai :) Ilgai ir atsakingai rinkausi tarp Alinos islandiškos duonos ir Briedžiuko Bembio grikiais įdaryto karpio. Kadangi abu receptai, mano akimis žiūrint, lygiaverčiai, galiausia nusprendžiau paskirti dvi pirmąsias vietas ir knygomis apdovanoti abu receptus. Turėjau dvi naujas Irish Food & Cooking knygas, vieną iš jų žadėjau panaudoti kitaip... bet tebūnie Kalėdos geros nuotaikos, dosnumo ir džiaugsmo laikas :) Taigi, norėčiau, kad Alina ir Briedžiukas Bembis parašytų man į susaukstuaplinkpasauli@gmail.com ir nurodytų jame adresą, kuriuo turėčiau išsiųsti knygas. Planuoju tą padaryti ateinantį pirmadienį - jeigu Lietuvos paštas bus operatyvus, prizus turėtumėte gauti dar iki Naujųjų metų.

Ačiū, kad skaitote mano puslapį, ačiū, kad dalyvavote šiame konkurse - tikiuosi, jums taip pat buvo smagu išbandyti save. Sėkmės toliau gaminant, eksperimentuojant ir, žinoma, iš naujo atrandant seną gerą klasiką:)

Klasikinio patiekalo KONKURSAS

Likus mėnesiui iki Šv. Kalėdų, pamaniau, jog reikėtų kaip nors pamaloninti savo skaitytojus, kad priminčiau: kiekvienas iš jūsų yra čia laukiamas, kiekvienu iš jūsų džiaugiuosi, kiekvienam iš jūsų rašau tekstus ir tikiuosi, kad jie bus jums kažkuo naudingi. Tad vienam skaitytojui nusprendžiau padovanoti kulinarinę knygą, o laimėtoją išrinkti konkurso keliu. Šią akciją-atrakciją pavadinau Klasikinio patiekalo konkursu. Tikiuosi, kad jame atsiras norinčiųjų dalyvauti :) Antra vertus, net jeigu atsilieps tik vienas vienintelis žmogus, knygą padovanosiu jam - o kodėl gi ne ?

Keli žodžiai apie prizą. Norėjau jums padovanoti knygą, kuriai radau vietos ir savo lentynoje. Dėl keleto priežasčių pasirinkau Airijos virtuvę. Pirmiausia, šioje šalyje naudojami maisto produktai labai panašūs į mūsiškius, todėl nebus tiek vargo ir išlaidų ieškant egzotiškų dalykų, kaip gaminant, tarkime, Indonezijos patiekalus. Antra, airiai yra katalikai, todėl turi nemažai patiekalų iš kiaulienos, o mums tai aktualu; juk, pavyzdžiui, musulmoniškų šalių virtuvėje vyrauja aviena, o jos pas mus ne visuomet įmanoma nusipirkti (jeigu ieškosite kokybiškos ir už padorią kainą). Tačiau airiai turi ir daug pasninkinių (žuvų, vegetariškų) valgių, kepinių, desertų, tad knygoje aprašytieji pusantro šimto receptų pakankamai įvairūs. Trečias dalykas - ieškojau knygos, kuri ne tiktai būtų gerai įvertinta skaitytojų, atspindėtų tradicinę Airijos virtuvę ir suteiktų bendro pobūdžio informacijos apie ją, bet ir būtų gausiai iliustruota. Man asmeniškai virimo knygose nuotraukos nebūtinos, bet aš žinau, jog daugeliui žmonių jos nepakeičiamos; štai kodėl atsisakiau minties dovanoti jums, tarkime, Darinos Allen knygas, kuriose iliustracijų labai mažai. Šioje knygoje kiekvieną receptą lydi nuotrauka, tad vaizdinės medžiagos pritrūkti neturėtų. Taigi, nuoširdžiai tikiuosi, kad mano išrinkta dovanėlė jūsų nenuvils.

O dabar apie Klasikinio patiekalo konkurso sąlygas. Jų yra keletas:

1. Iki gruodžio 22 d. imtinai pagaminkite bet kurios šalies (įskaitant Lietuvą) bet kokį klasikinį patiekalą: tai gali būti užkandis, sriuba, pagrindinis mėsos, žuvies ar daržovių patiekalas, saldumynai, gėrimai ir kt. Svarbu, kad receptas būtų tradicinis: improvizacijos, kai žmogus pareiškia: "ai, šaldytuve turėjau truputį imbiero, citrinžolės ir čili pipirų, įpyliau sojos padažo ir sukurpiau kažką tailandietiško" čia netiks. Klasika yra klasika: ji turi turėti savo pavadinimą, o tą pavadinimą įvedusi į google sistemą, tikiuosi rasti bent truputį informacijos apie jūsų pasirinktą patiekalą. Į receptų originalumą vertindama atsižvelgsiu tik iš dalies. Žinoma, skaityti apie negirdėtą Filipinų patiekalą gal ir įdomiau negu apie itališką lazaniją, bet... kai kada vykusiai pateiktas lazanijos receptas būna kur kas vertingesnis negu nevykusiai - kokia nors egzotika. 
2. Norėčiau, kad savo pasirinktus receptus bent keliais sakiniais pristatytumėte. Kokios šalies tai valgis? Kodėl rinkotės būtent tą, o ne kitą patiekalą? Gal tai jūsų šeimos receptas? Gal parsivežėte jį iš kelionės, gal išmokote gaminti iš draugės, o gal kažkada pamatėte internete ir nusprendėte būtinai išmėginti? 
3. Receptas turėtų būti su nuotrauka. Žinau, kad dabar tamsus ir nepalankus metas fotografuoti, bet geriau jau ne pati pačiausia sava nuotrauka, negu itin kokybiška, bet nugvelbta iš interneto platybių.
4. Konkurse gali dalyvauti visi - ir turintys savo tinklaraščius, ir jų neturintys. Rašantieji tinklaraščius, receptus gali skelbti savo puslapiuose, o šio pranešimo komentaruose įdėti nuorodas į juos. Neturintieji tinklaraščių, receptus gali siųsti man adresu susaukstuaplinkpasauli@gmail.com. Pasibaigus konkursui, aš visus juos sukelsiu į vieną pranešimą ir paskelbsiu savo puslapyje. Netinkama vieta receptams skelbti - Facebookas; aš esu senamadiška, pati juo nesinaudoju, priėjimo prie ten esančios informacijos neturiu, todėl į Facebooką sukeltų jūsų receptų įvertinti negalėsiu. Receptų skaičius neribojamas, bet svarbu, kad patiekalai būtų pagaminti būtent šiam konkursui, o jūsų tekstai ir nuotraukos anksčiau viešai neskelbti (ingredientų sąrašui tas negalioja). Apie tai, kad receptas skirtas Klasikinio patiekalo konkursui, parašykite pristatydami savo receptą ir, jeigu receptą skelbiate savo tinklaraštyje, įdėkite aktyvią nuorodą į šį pranešimą.

Nugalėtoją išrinksiu ir paskelbsiu gruodžio 23 d. Prizą planuoju išsiųsti tarpušvenčiu. Tai ne itin palankus metas naudotis pašto paslaugomis, tačiau tikiuosi, kad knygą gausite iki Naujųjų metų; jeigu laimėtojas gyventų ne Lietuvoje, knyga, žinoma, keliautų kiek ilgiau. Na, o jeigu nugalėtojas būtų iš Kauno, galėčiau prizą įteikti asmeniškai :)

Taigi, sėkmės jums, mano mielieji skaitytojai! Jeigu turėtumėte kokių nors klausimų, rašykite juos šio teksto komentaruose arba nurodytu el.pašto adresu. Man gi belieka laukti jūsų receptų :)