Medlievos uogų trupiniuotis

Išgirdę sakant trupiniuotis, mes dažniausia pagalvojame apie pyragą, ar ne? Tą senamadišką, minkštu arba trapiu pagrindu, uogienės arba šviežių uogų viduriniu sluoksniu ir plėšytos tešlos kauburėliais ant viršaus. Tačiau beviltiškai trūkstant lietuviškų kulinarijos terminų, nusakančių įvairias saldumynų rūšis, žodžiu trupiniuotis tenka versti ir visai kito deserto, angliškai vadinamo crumble, pavadinimą. O tai jau visiškai ne pyragas. Tai uogos, vaisiai, ar kitokios sezoninės sode/ darže užaugintos gėrybės (pavyzdžiui, rabarbarai), supilti į kepimo indą, pabarstyti trupiniais ir užkepti orkaitėje. Aš savo šeimai anądien nusprendžiau iškepti trupiniuotį iš medlievos uogų - paskutiniųjų, kurios liko po paukščių antskrydžio. Tikiuosi kad jūsų medlievas strazdai ir varnėnai aplenkė, o trupiniuočio receptas bus kaip tik laiku. 

Nuotrauka Kristinos

Apie medlievos uogas šįkart neberašysiu. Jeigu iki šiol nesate su jomis susidūrę, atsidarykite įrašą apie apie medlievų uogų ir aviečių pudingą - ten rasite jų nuotrauką ir trumpą aprašymą. O štai apie trupiniuotį kaip deserto rūšį kelis dalykus pasakyti reikėtų.

Crumble tipo trupiniuočiai yra jaunesni kepiniai negu būtų galima įsivaizduoti. Manoma, kad jie buvo sugalvoti Didžiojoje Britanijoje XIX a. pabaigoje, o labiau išpopuliarėjo tik XX a. 1-oje pusėje, II pasaulinio karo metais, kai ėmė trūkti produktų įprastiems pyragams kepti. Tuo tarpu trupiniams užteko miltų, cukraus ir nedidelio kiekio riebalų. Kadangi maždaug tuo pačiu laikotarpiu JAV buvo pradėti gaminti ir plačiau naudoti avižiniai dribsniai (apie tai daugiau rašiau, pasakodama apie "nėriniuotus" avižinius sausainius), nieko nuostabaus, jog, gamindami trupinius, amerikiečiai sugalvojo dalį kvietinių miltų pakeisti avižiniais dribsniais, o kai kada įmaišyti ir kitokių priedų, pavyzdžiui, smulkintų riešutų. Toks patobulintas trupiniuotis, kurio plutelėje figūravo avižiniai dribsniai, buvo vadinamas crisp (liet. apytikriai - traškutis). Šiais laikais abu terminai dažniausia vartojami sinonimiškai, t.y. desertas be avižinių dribsnių gali būti pavadintas crisp, o su avižiniais dribsniais - crumble. Mano pasirinktame recepte susiduriame kaip tik su tokiu atveju - nors trupiniai gaminami be avižinių dribsnių, recepto pateikėja pristato jį kaip crisp. Vis dėlto prasmių niuansus tarp crumble bei crisp įsidėmėti pravartu, nes šios žinios padės geriau orientuotis iš pirmo žvilgsnio labai panašių desertų įvairovėje.

Nuotrauka Kristinos

Kalbant apie medlievos uogų trupiniuotį, konkrečiai šį receptą pasirinkau pirmiausia todėl, jog jis turėjo ilgą ir įkvepiančią istoriją, apimančią kelias Kanadoje gyvenančios šeimos kartas. Ponia Candace Ippolito pavadino jį Grandma Betsy's Saskatoon Berry Crisp (liet. Močiutės Betsės medlievos uogų traškutis) ir pasidalino atsiminimais apie savo senelių virtuvę. Mane tokie dalykai kaipmat paperka ir kaip reikiant prideda pasitikėjimo šaltiniu :)

Šiandieninis receptas, tiesą sakant, nėra kažin koks labai originalus, nors rezultatą jis pažadėjo neeilinį: sultingą uogų sluoksnį ir karamelinius, ypač turtingo skonio trupinius. Trupiniuotį/ traškutį, tradicinį Kanados bei šiaurinių JAV valstijų skanumyną, daugybė šeimininkių gamina labai panašiai: dažniausia skiriasi tik uogų ir trupinių santykis, o taip pat trupiniams skirtų produktų proporcijos. Bet, kaip žinia, paprastuose receptuose svarbiausią vaidmenį kaip tik ir suvaidina visokios smulkmenos. Nusprendžiau tuojau pat patikrinti, ar ponios Candace receptas tiks mūsų lietuviškam skoniui. Juo labiau, kad pagaminti ir iškepti šį desertą užtrunka vos valandėlę, ir nereikia laukti, kol jis atvės.

Nuotrauka Kristinos

O dabar apie mūsų šeimos įspūdžius. Recepto autorė nesumelavo: uogos iš tikrųjų buvo sultingos, o trupiniai - traškūs ir labai karameliniai. Toks desertas neabejotini patiks saldžių, ryškaus skonio desertų mėgėjams. Mums vis dėlto jis pasirodė šiek tiek per saldus. Todėl jeigu jums labiau patinka saikingai saldūs kepiniai, štai mano pastabos sau (ir patarimai jums), kurie padės subalansuoti trupiniuočio skonį:

1) Medlievos uogas, ypač jeigu jūsiškės labai saldžios, galite apšlakstyti 2-3 v.š. citrinos sulčių. Pačios medlievos uogos neturi jokio rūgštumo, todėl jas papildomai parūgštinti gana įprasta. Tam reikalui gali būti naudojamos ne tiktai citrinų sultys. Į uogas galima įmaišyti rabarbarų, rūgščių obuolių ar kitos rūšies rūgštesnių uogų, pavyzdžiui, vyšnių. Tiesa, kai kas medlievų uogas ne rūgština, o papildomai saldina cukrumi arba klevų sirupu. Aš manau, jog tai gana ekstremalu, nes uogos ir be to bus kaip reikiant saldžios.

2) Nepakenktų sumažinti cukraus kiekį, dedamą į trupinius. Paprastai, gaminat trupiniuočius, laikomasi tokios taisyklės: miltų (ar miltų ir avižinių dribsnių bei riešutų) turi būti daugiau negu cukraus. Šio recepto originale, pažeidžiant žanro reikalavimus, rekomenduojama naudoti nepilną puodelį miltų ir pilną puodelį cukraus (tiksliau - pusę puodelio paprasto cukraus ir pusę - tamsaus muscovado tipo cukraus). Tai va, 250 ml cukraus mūsų šeimai pasirodė per daug. Manau, kad dedant ne po pusę, o po trečdalį puodelio abiejų rūšių cukraus, būtų kaip tik. Arba galima pamėginti balto cukraus visiškai atsisakyti, o dėti tiktai pusę puodelio rudojo. Tam, kad trupiniai įgytų karamelinį skonį, jo visiškai pakaks, tačiau desertas bus gaivesnis.

3) Nesaldūs priedai prie šio trupiniuočio tiktų labiau negu saldūs. Recepto autorė rekomenduoja desertą valgyti su ledais arba plakta grietinėle. Pastarasis variantas regis, jų šeimoje labiau įprastas. Ir aš supratau, kodėl. Nesaldinta plakta grietinėlė sušvelnina uogų ir trupinių saldumą, ko, deja, nepadaro saldūs vaniliniai ledai. Jeigu jau rinksitės ledus, rekomenduočiau citrininius :) Arba kokius nors kitokius iš gaivesnių.

Tai tiek šiam kartui. Tikiuosi, išsikepti medlievos uogų trupiniuotį jūs vis dėlto išdrįsite - gal pusryčiams (tai labai įprasta Kanadoje ir JAV), o gal pavakario pasisėdėjimui terasoje. Ir atsiminkite, kad crumble tipo trupiniuotis - eksperimentams pakantus kepinys, todėl nebijokite miltų, cukraus bei riebalų proporcijas keisti pagal savo skonį ir poreikius.

Nuotrauka Kristinos

Saskatoon berry crumble (crisp) - medlievos uogų trupiniuotis (traškutis)

Ingredientai (4-6 porcijoms)

4 puodeliai medlievos uogų 1 puodelis -250 ml)

Trupiniams:

¾ puodelio kvietinių miltų

½ puodelio (atitinka 125 ml arba 115 g) šalto sviesto (ir dar šiek tiek kepimo formai ištepti)

⅓ puodelio balto cukraus*

⅓ puodelio rudo muscovado tipo cukraus*

¾ a.š. cinamono

¼ a.š. muskato riešuto

Žiupsnelis druskos

Patiekiant:

Plaktos grietinėlės arba ledų

1. Medlievos uogas perrinkite, nuplaukite ir palikite siete, kad apdžiūtų. Tuomet sviestu ištepkite keraminę kepimo formą (ji turi būti maždaug 3 l talpos) ir į ją suberkite uogas. Nors konkrečiai šis receptas to nereikalauja, jeigu norite, uogas galite apšlakstyti citrinų sultimis (žr. pastabas aukščiau).
2. Pagaminkite trupinius. Originaliame recepte siūloma sumaišyti visus sausus ingredientus, o tuomet juos sukapoti su šaltu sviestu (elektrinio smulkintuvo inde, arba sausų produktų mišinį išpylus ant stalo ir sudėjus šaltą sviestą, kapoti peiliu, kol susidarys trupiniai). Man daug patogiau šaltą sviestą supjaustyti mažais gabaliukais, sudėti į miltus ir trinti pirštais, kol susidarys birūs trupiniai, o tada juos išmaišyti su cukrumi ir prieskoniais.**
3. Pagamintus trupinius daugmaž tolygiu sluoksniu užpilkite ant uogų. Suformuotą trupiniuotį kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 40 min., arba kol trupiniai sutvirtės ir įgis gražią karamelinę spalvą.
4. Trupiniuotį patiekite šiltą arba kambario temperatūros. Prie jo tradiciškai pasiūloma plaktos grietinėlės (rekomenduočiau nesaldintą) arba ledų - čia labiau tiktų gaivesni, ne itin saldūs.

* Originaliame recepte siūloma naudoti pusę puodelio paprasto ir pusę puodelio rudojo cukraus, tačiau tokie trupiniai būna labai saldūs. Siūlyčiau cukraus kiekį mažinti ir dėti tiktai po ⅓ arba netgi po ¼ puodelio abiejų rūšių cukraus. Dar vienas variantas - baltojo cukraus visai atsisakykite ir naudokite tik pusę puodelio rudojo cukraus, kurio visiškai užteks, kad trupiniai įgytų karamelinį skonį ir spalvą.

** Kaip jau minėjau įraše (tiksliau, komentare po įrašu) apie švedišką rabarbarų trupiniuotį, į gaminamus trupinius galima įberti ir žiupsnelį kepimo miltelių. Tai netradiciška, bet su kepimo milteliais trupiniai stipriau išsipučia, būna itin trapūs ir minkšti.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.

Keksiukai su medlievos uogomis

Kai mes su Vaiva išsiruošiame viena pas kitą į svečius, turime nerašytą taisyklę: atsivežti savo gamybos saldumynų. Nusistovėjusią tvarką pažeidžiame labai retai, ir tik dėl rimtų, pateisinamų priežasčių. Kaip sako Vaiva, tradicijos garantuoja stabilumą, o mūsų jaunystės laikai, kai norėjosi maištauti prieš visą pasaulį, jau praeity (išskyrus nebent egzistencialistinį maištą prieš absurdą, bet mano prielankumas Albert Camus filosofinėms įžvalgoms - tai jau visai kita tema :). Tad prieš porą savaičių, sumaniusi aplankyti draugę, iškepiau keksiukų su medlievos uogomis. Na, o kadangi ne kartą girdėjau nusiskundimų, jog lietuviškoje internetinėje erdvėje receptų su medlievos uogomis vis dar trūksta, nusprendžiau receptu pasidalinti ir su jumis.

Nuotrauka Kristinos

Šie keksiukai visa savo esybe - amerikietiškas kūrinys. Medlievos natūraliai auga JAV ir Kanados pasienyje, todėl kaip tik su šiuo regionu dažniausia tapatinami patiekalai su jomis. Kaip jau minėjau įraše apie medlievos uogų ir aviečių pudingą, kai kurios receptūros siekia dar ikikolonijinius laukus ir yra glaudžiai susijusios su indėnų kultūra. Keksiukai su medlievos uogomis - kiek vėlesni, XIX a. pabaigą - XX a. pradžią siekiantys kepiniai. Maždaug tuo laiku JAV buvo sukurti ir išpopuliarėjo keksiukai su šilauogėmis, na, o šiaurinių valstijų gyventojai (ir kanadiečiai) šilauoges kai kada keisdavo ankstyvesnėmis vietinėmis medlievų uogomis. Taip atsirado regioninis keksiukų variantas, gal mažiau žinomas, bet ne mažiau gardus.

Sakyčiau, nepakitusi situacija yra ir dabar: keksiukai su medlievomis dažniausia kepami JAV ir Kanados pasienyje, pagal keksiukų su šilauogėmis receptus. Mano tinklaraštyje jau yra vienas keksiukų su šilauogėmis receptas, gal keistokai skambantis, bet garantuojantis nepriekaištingą rezultatą. Vis dėlto šįkart man norėjosi kažko naujo, tad išsirinkau trupiniais puoštų keksiukų variantą. Atkreipkite dėmesį, jog šie keksiukai angliškai vadinami muffins, o ne cupcakes, o tai reiškia, kad jie turi būti gana dideli ir nepuošti, arba puošti labai kukliai (daugiau apie muffins ir cupcakes skirtumus rašiau čia). Vienok dėl trupinių "kepurėlės" šie keksiukai atrodo visai šventiškai, ko man ir norėjosi. Kai dėl jų skonio, tai medlievos jiems suteikia savotišką natą, kurią būtų galima apibūdinti kaip tarpinę tarp šilauogių ir vyšnių. Mat, priklausomai nuo medlievų veislės, jų uogose gali būti daugiau ar mažiau juntamas karstelėjęs prieskonis - kaip, pavyzdžiui, bruknėse. Tačiau jeigu jūs mėgstate medlievas visais kitais pavidalais, garantuoju, kad pamėgsite ir medlievų keksiukus.

Pririnkti medlievos uogų ir jas nufotografuoti man padėjo sūnus - ačiū Tomai! Nuotrauka Kristinos

Kalbant apie techninę recepto pusę, jo originale yra vienas niuansas, neatsispindintis manajame recepto aprašyme. Taigi, pieno kiekį recepte siūloma nustatyti taip: į matavimo puodelį (250 ml, o tiksliau - 237 ml) įpilti ⅓ puodelio aliejaus ir įmušti kiaušinį, o tuomet puodelį iki viršaus pripilti pieno. Jeigu kiaušinis mažas, pieno reikės daugiau, jeigu didelis - kiek mažiau. Vis dėlto atlikusi eksperimentus aš nustačiau, kad aliejus ir kiaušinis beveik visuomet užima pusę puodelio tūrio, tad, norint jį pripildyti, reikia įpilti dar pusę puodelio pieno. Galima paklaida čia visai nereikšminga (būtų reikšminga nebent tuo atveju, jeigu naudotumėte putpelės kiaušinį), todėl nematau reikalo visus dalykus marmalinti viename puodelyje, o paskui perpylinėti į didelį dubenį. Na, bet jeigu jums norisi itin didelio tikslumo - į sveikatą, blogiau tikrai nebus.

Tad gardžių jums keksiukų su medlievos uogomis. O jeigu jų nėra, naudokite šilauoges. Arba kepkite europietišką keksiukų variantą su mėlynėmis. Svarbiausia - nedėkite į tešlą daugiau uogų, negu nurodyta recepte, mat per didelis jų kiekis neleis keksiukams gražiai iškilti. Deja, kartais, norint gero rezultato, tenka laikytis tikslių instrukcijų ir tam tikrų taisyklių :)

Nuotrauka Kristinos

Saskatoon (juneberry) muffins - keksiukai su medlievos uogomis

Ingredientai: (turėtų išeiti 8 dideli arba 12 vidutinio dydžio keksiukų)

1 puodelis medlievos uogų (1 puodelis - 250 ml)

1½ puodelio kvietinių miltų ("prastų", 550D)

¾ puodelio cukraus

2 a.š. kepimo miltelių

⅓ puodelio aliejaus (neutralaus skonio ir kvapo)

1 kiaušinis

½ puodelio pieno, geriau riebesnio

½ a.š. druskos

1 a.š. vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės

Trupiniams:

½ puodelio paprasto arba šviesiai rudo cukranendrių cukraus

⅓ puodelio kvietinių miltų

1 ½ a.š. cinamono

2 v.š. šalto sviesto

1. Medlievos uogas perrinkite, nuplaukite ir palikite siete, kad gerai nulašėtų vanduo.
2. Viename dubenyje sumaišykite sausus ingredientus: miltus, cukrų ir kepimo miltelius. Jeigu naudojate smulkią druską, galite su sausais ingredentais išmaišyti ir ją; naudojant rupią druską geriau maišyti su skystais ingredientais, kad ištirptų - tuomet ji pasiskirsto žymiai tolygiau. Jeigu naudojate miltelių pavidalo vanilę, ją irgi įmaišykite į sausus ingredientus, o jeigu vanilės esktraktą - įplakite jį į skystus ingredientus.
3. Dideliame dubenyje sumaišykite skystus ingredientus - aliejų, kiaušinį, pieną, jeigu reikia - rupią druską ir/ar vanilės ekstraktą. Šluotele arba elektriniu plaktuvu plakite, kol masė taps vientisa.
4. Į skystus ingredientus suverskite sausus ir maišykite, kol nebesimatys sausų miltų. Stenkitės nepermaišyti. Masė bus klampi ir nelabai tiršta - taip ir turi būti. Sudėkite medlievos uogas ir išmaišykite.
5. Gautą masę sudėkite į keksiukų formeles; tešla turėtų užimti apie ⅔ formelės tūrio. Pagaminkite trupinius: cukrų, miltus ir cinamoną sumaišykite nedideliame dubenyje. Sudėkite mažais kubeliais supjaustytą sviestą ir trinkite šakute arba tarp pirštų, kol gausite drėgnus trupinukus be matomų sviesto gabaliukų. Į kiekvieną keksiuko formelę su tešla įberkite maždaug po 2-3 a.š. (su kaupu) trupinių.
6. Dėkite formeles su tešla į orkaitę, įkaitintą iki 200ºC ir kepkite apie 20-25 min., arba kol keksiukai gražiai pakils ir parus.
7. Išėmę keksiukus pravėsinkite, o tuomet skanaukite ir dalinkitės su artimaisiais bei draugais. Sakoma, kad tokius keksiukus geriausia valgyti pusryčiams arba priešpiečiams, bet galiu jus patikinti, jog jie jūsų nenuvils ir bet kuriuo kitu laiku.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltiniai: čia ir čia.

Medlievos uogų pyragas

Prieš porą savaičių, grįždami iš Latvijos pajūrio, sulaukėme kvietimo pasisvečiuoti Žemaitijoje. Taigi, pakeliui į Kauną užsukome aplankyti draugų, ir praleidome su jais nuostabią dieną. Iš Kristinos ir Algimanto namų visuomet grįžtame su lauktuvėmis, o šįkart mums pasisekė dar ir todėl, kad medlievų medžiai, supantys jų sodybą, buvo aplipę tamsiai mėlynomis uogomis - gavę šeimininkų leidimą, prisirinkome jų pilną dubenį. Jau skindama uogų kekes žinojau, jog iš jų kepsiu pyragus. Mat mano pačios sodinti medeliai dar nedideli, todėl nunokusias medlievų uogas nuosavame sode dažniausia suvalgome anksčiau negu spėju iš jų ką nors pagaminti.

Kanados menininkė Joyce Delesoy kuria paveikslus iš spalvoto stiklo, kuriuose sujungia vitražo ir koliažo elementus. Šiame darbe, pavadintame Quart of Saskatoon (liet. apytikriai - Medlievų kvorta), uogos sukurtos iš stiklo karoliukų. Anot autorės, jos įkvėpimo šaltiniu dažnai tampa kaimo kultūra ir tradicinė, indėniškas šaknis turinti šių kraštų gyventojų virtuvė. Foto iš čia, daugiau apie autorę čia.

Iš Žemaitijos parsivežtos medlievų uogos šiek tiek skyrėsi nuo maniškių - turėjo vos juntamą kartumą. Spėju, todėl, kad medlievų medžiai, augantys senose sodybose, yra aplaukėję, o maniškiai medlievų medeliai, įsigyti Kauno botanikos sodo medelyne, - specialiai išvesti, todėl jų uogos itin saldžios. Tačiau tas specifinis karstelėjantis prieskonis medlievos uogoms nei kiek nekenkia - atvirkščiai, suteikia pyragams natų, būdingų kepiniams su vyšniomis ir juodaisiais serbentais. Du pyragai, kuriuos iškepiau su žemaitiškomis medlievomis dingo akimirksniu, vos spėjau padaryti kelias jų nuotraukas.

Nuotrauka Kristinos

Apie medlievos uogų pyragą, kaip ir apie medlievos uogų pudingą, pirmą kartą perskaičiau Almos Hohan Snell knygoje A Taste of Heritage: Crow Indians Recipes & Herbal medicines (2006), skirtoje absarokų genties indėnų virtuvei. Anot jos, medlievos uogų pyragai - akivaizdus pavyzdys, kaip senieji indėniški patiekalai įgavo naujas, šiuolaikines formas. Ir išties: tarp dviejų trapios tešlos sluoksnių paskleistas medlievų uogų įdaras, sutirštintas krakmolu - tai ne kas kita, kaip tradicinis, nuo neatmenamų laikų indėnų pamėgtas medlievos uogų pudingas. Kaip ten bebūtų, pyragas su medlievos uogų pudingu šiais laikais jau tapo JAV ir Kanados virtuvės klasika. Neatsitiktinai Pascale LeDraoulec šį receptą įtraukė į savo knygą American Pie: Slices of Life (and Pie) from America's back Rouds (2003), pristatančią geriausius regioninius JAV pyragus.

Knygose ir internete galima rasti daugybę receptų su medlievos uogomis. Visi jie panašūs: įdarui uogos apverdamos ir sutirštinamos krakmolu, o iš trapios tešlos iškočiojami du - viršutinis ir apatinis - pyrago lakštai, tik kartais viršutinis supjaustomas juostelėmis ir iš jo formuojamas tinklelis. Dažniausia receptuose nurodoma, jog tešlos krepšelį galima gaminti pagal savo mėgstamą receptą; tą aš ir padariau - pasinaudojau ne kartą patikrintu airiško obuolių pyrago tešlos receptu (jūs, be abejo, galite rinktis savo mėgstamiausią). Dar vienas, mano manymu, svarbus momentas - krakmolo pasirinkimas. Iš tikrųjų nėra labai didelio skirtumo, kokiu krakmolu sutirštinsite pyrago įdarą, bet aš labai rekomenduoju tapijokos krakmolą.(miltus). Kaip jau rašiau, pristatydama braškių ir rabarbarų pyragą, tapijokos krakmolas labai gerai sugeria drėgmę ir visiškai nebijo karščio, todėl juo sutirštintas įdaras būna tvirtesnis, o pyragą lengviau atpjauti. Tuo tarpu kukurūzų ar bulvių krakmolas, ilgesnį laiką veikiamas karščio, ima skystėti, ir uogų įdaras iškepus pyragą dažniausia tampa dar skystesnis negu prieš kepimą. Tokį pyragą į lėkštę greičiausia teks dėti šaukštu - laimei, skonis nuo to nė kiek nenukentės :)

Nuotrauka Kristinos

Juneberry pie (Saskatoon pie) - medlievos uogų pyragas

Ingredientai: (išeis nelabai aukštas 22-24 cm skersmens pyragas)

Tešlai:

225 g miltų

¼ a.š. kepimo miltelių

110 g sviesto

85 g cukraus

1 kiaušinis

50-120 ml pieno

Įdarui:

250 ml vandens

75 g cukraus

Nebūtinai: žiupsnelis druskos

500-800 ml medlievos uogų

1 a.š. vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės

3 v.š. kukurūzų, bulvių arba tapijokos krakmolo

2 v.š. sviesto
Pyrago viršui aptepti:

1 kiaušinis 

1. Paruoškite uogų įdarą. Į prikaistuvį supilkite maždaug 200 ml vandens, sudėkite cukrų ir, jeigu naudosite, žiupsnelį druskos. Užvirkite, tuomet suberkite nuplautas ir nusausintas medlievos uogas ir sudėkite vanilę. Dar kartą užvirkite. Krakmolą iškleiskite likusiame šaltame vandenyje (jo bus apie 50 ml) atskirame indelyje. Maišydami uogas, supilkite į puodą. Kaitinkite, kol uogos vėl užvirs ir masė sutirštės, tuomet nukaiskite ir palikite, kad atvėstų. 
2. Miltus ir kepimo miltelius sumaišykite ir persijokite į didelį dubenį. Šaltą sviestą supjaustykite mažais gabaliukais, sudėkite į miltus ir pirštais trinkite tol, kol susidarys drėgni trupinukai. Sudėkite cukrų, lengvai paplaktą kiaušinį ir po truputį pilkite pieną - tol, kol galėsite suminkyti minkštą, bet prie rankų nelimpančią tešlą (pieno gali prireikti ir mažiau, 1-2 v.š.). Jei tešla labai minkšta, ją 10-20 min. galite palaikyti šaldytuve. 
3. Tešlą padalinkite per pusę. Vieną tešlos pusę dėkite tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų ir iškočiokite. Nuėmę viršutinį popieriaus lakštą, ant iškočiotos tešlos uždėkite apverstą kepimo formą ir apipjaukite tešlos kraštus. Jeigu kažkur tešlos trūksta, dėkite ten tešlos nuopjovų, vėl uždenkite kepimo popieriaus lakštu ir, pakočioję tą vietą, sulyginkite sudūrimą. Dar kartą uždėkite formą ir apipjaukite taisyklingą apskritimą. Tai - būsimas pyrago viršus, todėl stenkitės, kad jis būtų kuo dailesnis ir kuo tolygiau iškočiotas. Paruoštą pyrago viršų, nenuimdami jo nuo kepimo popieriaus, dėkite į šaldytuvą. Jeigu norite papuošti pyragą, išpjaustykite būsimus papuošimus; tešlą jiems iškočiokite ploniau, negu pyrago viršui. Paruoštus papuošimus taip pat išdėliokite ant kepimo popieriaus ir laikykite šaldytuve, kol prireiks. 
4. Tešlos likučius pridėkite prie antrosios tešlos pusės. Tarp dviejų kepimo popieriaus lapų iškočiokite antrąjį tešlos lakštą; nebijokite, jeigu jis ne itin taisyklingas. Dėkite į kepimo formą - tešla turėtų uždengti ir formos dugną, ir kraštus. Jeigu kažkur tešlos per daug, ją nupjaukite ir prilipinkite ten, kur jos per mažai. Tą lengva padaryti pirštais, nes šio pyrago tešla labai minkšta. 
5. Į tešlos krepšelį sudėję įdarą, ant jo išdėliokite plonai supjaustyto sviesto gabaliukus. Pyrago kraštus užlenkite į vidų. Dabar iš šaldytuvo išimkite paruoštą pyrago viršų ir su visu kepimo popieriumi apverskite jį ant pyrago viršaus. Atsargiai nulupkite kepimo popierių. Pyrago kraštelius truputį paspauskite, kad suliptų. Pyrago viršų patepkite plaktu kiaušiniu; jeigu turite pyrago papuošimų, juos išdėliokite ir taip pat patepkite kiaušiniu. Keliose vietose pyrago viršų įpjaukite, kad turėtų kur išeiti garai. 
6. Pyragą dėkite į orkaitę, įkaitintą ik 180ºC ir kepkite maždaug 45 min., arba kol pyragas šiek tiek pakils ir gražiai parus - priklausomai nuo orkaitės, tai gali atsitikti šiek tiek anksčiau arba vėliau.
7. Tiekite šiltą arba atvėsusį. Prie šio pyrago labai tiks ledai arba plakta grietinėlė.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia (p. 31) ir čia.

Medlievos uogų ir aviečių pudingas

Retkarčiais pajuokauju, kad neįdomiausi ir nenaudingiausi augalai, kuriuos žmonės augina savo soduose, yra visokių rūšių tujos (už kurias, beje, jie dar ir brangiai moka). Vis dėlto Jurgita, kuri apie landšafto dizainą išmano kokį 1000 kartų daugiau negu aš, paaiškino, kad tujos soduose reikalingos, nes yra visžaliai augalai, užtikrinantys, kad net žiemą sodas neatrodytų beviltiškai. Paaiškinimas, be abejo, geras ir logiškas, todėl reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje vis daugiau rūpinamasi gražia aplinka. Bet aš pati, matyt, nesu jokia estetė, nes tuja būtų paskutinis medis, kurį sugalvočiau pasodinti. Didžiuliame mūsų šeimos sode, paveldėtame dar iš prosenelių, be tradicinių obelų, kriaušių, slyvų ir vyšnių, auga liepos, rojaus obelaitės, lazdynai, graikiniai riešutmedžiai, abrikosai, vynuogės, šilkmedžiai, šilauogės, avietės ir t.t. ir pan. - žodžiu, augalai, kurie, mano ir kitų namiškių akimis žiūrint, yra kur kas naudingesni negu tujos. Taigi, esame tokia perdėm praktiška šeima - ir netgi manome, kad mūsų sodas yra gražus, kad ir be visžalių augalų, gipsinių nykštukų ir iš kreivų medžio šakų suręstų pavėsinių.

Nepaisant abejingumo tujoms, visi namiškiai aistringai domisi augalais, kurie žydi kvapiais žiedais, veda gardžius vaisius ir nokina valgomas uogas. Todėl kai pirmą kartą apsilankiau svetinguose Kristinos ir Algimanto namuose, iš karto akį patraukė medžiai, aplipę į mėlynes panašiomis uogomis. Iki tos dienos su šiais augalais nebuvau susidūrusi, bet draugė apšvietė, jog tai karintas, kuris, pasirodo, Žemaitijoje gerai žinomas ir populiarus. Netrukau išsiaiškinti, jog karintais (arba korintomis) žemaičiai vadina medlievas, gardžias uogas vedančius ir itin derlingus medžius, kilusius iš Šiaurės Amerikos. Žinoma, tiesiog privalėjau su jais susipažinti artimiau :)

Medlievos (lot. Amelanchier) visais laikais buvo itin svarbios Šiaurės Amerikos gyventojams - tiek indėnams, tiek miško gyventojams - paukščiams, lokiams, voverėms. Absarokai (angl. apsáalooke, absarok; dar vadinami krou - angl. crow), dabar gyvenantys JAV šiaurės vakaruose, Montanos valstijoje, laiko jas savo genties uogomis ir vadina baachuuawuuleete; apytikriai šis pavadinimas reiškia uogos be kauliukų. Nuotrauka Kristinos

Nuo to laiko praėjo keleri metai, ir mano pasodintos medlievos džiugina vis gausesniu derliumi. Jų uogos sultingos, saldžios, be jokių rūgštumo ar kartumo užuominų, tinka visiems tradiciniams uogų patiekalams - pradedant uogienėmis ir kompotais, baigiant pyragais. Vis dėlto šiandien noriu jums papasakoti apie medlievos uogų pudingą, labai seną desertą, kilusį iš šio augalo gimtinės - tokį pudingą iki šiol gamina Šiaurės Amerikos indėnai. Pudingo receptą aptikau dar tais laikais, kai medlievų neauginau, bet ėmiau jomis domėtis. Vienas pirmųjų šaltinių, pakliuvusių man į rankas, buvo Almos Snell knyga A Taste of Heritage: Crow Indians Recipes & Herbal Medicines (2006), kurioje medlievos pristatomos kaip absarokų genties uogos. Autorė tvirtina, kad medlievos uogų pudingas iki šiol indėnų virtuvėje užima ypatingą vietą, ir jokia šventė neapsieina be jo. Kaip išsiaiškinau vėliau, tos šventės nebūtinai turi būti kalendorinės. Tai gali būti, tarkime, Pirmojo žingsnio šventė - diena, kai jauniausias šeimos narys ima savarankiškai žengti pirmuosius žingsnius. Tą dieną visi namiškiai švenčia, valgydami uogų pudingą. Argi ne gražu? Jeigu tuomet būna ne medlievos uogų sezonas, tradiciškai pudingui naudojamos džiovintos (o šiais laikais - ir šaldytos) uogos. Tiesa, naudojant šaldytas uogas, rekomenduojama jas virti neatšildytas - sako, atšildžius, jos sukietėja ir nebesuminkštėja net verdamos. Aš pati šaldyti medlievų nemėginau, tai šios situacijos plačiau pakomentuoti negalėčiau.

Nuotrauka Kristinos

Medlievos uogų pudingą absarokų genties indėnai vadina balapia. Jis gaminamas itin paprastai - uogos trumpai paverdamos su vandeniu, jeigu reikia, papildomai pasaldinamos, o tuomet desertas sutirštinamas krakmolu. Saldinant desertą geriau nepersistengti - kaip jau minėjau, medlievos uogos labai saldžios. Kai dėl pudingo tirštinimo, tai tradiciškiausias tirštiklis, senamadiškų žmonių vartojamas iki šiol, buvo prerijos ropių, lietuviškai dar vadinamų valgomosiomis duonšaknėmis (lot. psoralea esculenta) krakmolas. Šiais laikais indėnai, kaip ir daugumas JAV gyventojų, pudingui tirštinti mielai naudoja kukurūzų krakmolą. Medlievos uogų pudingas tradiciškai gardinamas avietėmis, kurios paįvairina jo tekstūrą, suteikia šiokios tokios rūgštelės ir sustiprina malonų kvapą. Tiesa, vieni šaltiniai rekomenduoja avietes dar iki virimo sumaišyti su medlievų uogomis, kiti - įberti saują į jau išvirusį, bet karštą pudingą. Dalis šiuolaikinių receptų vietoje šviežių aviečių siūlo pudingą gardinti citrusinių vaisių žievele arba vanile, tad jeigu po ranka neturite aviečių, pravartu atsiminti šias alternatyvas.

Medlievos uogų pudingas gardus, primenantis labai tirštą saldžią sriubą ar švelnaus skonio kisielių. Tiesa, indėnai rekomenduoja jį valgyti šiltą, patį vieną arba su priedais. Seniau, anot mano šaltinių, absarokai pudingą mėgdavo valgyti su duona, jeigu tik jos turėjo. Kadangi dabar ir jie, ir mes esame geresnėje situacijoje, galime patiekti šį desertą su bandelėmis arba balto pyrago rieke. Nors senajai tradicinei indėnų virtuvei nebūdingi pieno produktai (dauguma indėnų netoleravo laktozės), šiuolaikinėje JAV virtuvėje medlievos uogų pudingas derinamas ir su jais - pavyzdžiui, naudojamas kaip priedas prie ledų, įvairių pieniškų kremų ir pan. Taigi, svarbiausia - prisiruoškite pagaminti uogų pudingą, o tuomet jau liks tik pasitelkti vaizduotę, kaip jį patiekti :)

Nuotrauka Kristinos

Balapia - medlievos uogų ir aviečių pudingas

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

~ 1 l medlievos uogų

Vandens

Cukraus (pagal skonį)*

Nebūtinai: keli lašai vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės

3 v.š. kukurūzų krakmolo

~250 ml aviečių (geriausia tiktų smulkios ir kvapnios miško avietės)

Nebūtinai: baltos duonos, pyrago, bandelių ar pan. (patiekiant)

1. Uogas perrinkite, nuplaukite ir suberkite į prikaistuvį. Ant jų po truputį pilkite šaltą vandenį - jo reikėtų tiek, kad uogos imtų kilti į viršų; suspaudus uogas, vandens turėtų būti apie 4-5 cm virš jų. 
2. Užvirkite ir virkite apie 5 min. ar kiek ilgiau, kol vanduo nusidažys tamsia spalva, uogos apvirs ir ims trūkinėti. Pagal skonį pasaldinkite ir, jeigu norite, pagardinkite vanile (aš dedu ir žiupsnelį druskos).
3. Krakmolą iškleiskite mažame kiekyje šalto vandens atskirame indelyje. Nuolat maišydami, kad nesusidarytų gumuliukų, supilkite į pudingą. Kaitinkite, kol pudingas užvirs ir sutirštės, tuomet nukaiskite. 
4. Tiekite šiltą, pagardintą saujele šviežių aviečių. Prie šio pudingo gardu patiekti baltos duonos, pyrago, bandelių ir pan.

* Šiuolaikinis receptas rekomenduoja naudoti paprastą cukrų, bet jeigu dėsite medų arba pilsite klevų sirupą, bus netgi geriau (ir autentiškiau). Į šį pudingą, kaip ir į visus saldžius patiekalus, aš dedu truputėlį druskos - ji geriau išryškina saldumą, todėl galima dėti mažiau cukraus, o patiekalo skonis būna ryškesnis.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis:

Alma Snell, A Taste of Heritage: Crow Indians Recipes & Herbal Medicines, USA: Bison Books, 2006, p. 30. Internete žr. čia arba čia.