Abchaziškos meškinių česnakų salotos

Ką tik pasitikrinau: šiame tinklaraštyje apie meškinius česnakus pirmąkart rašiau lygiai prieš ketverius metus. Įrašas, pavadintas Meškinių česnakų ir kiaušinių salotos, iki šiol labai populiarus, o tai reiškia, jog bus ne pro šalį papasakoti apie dar vieną būdą paruošti šias pavasarines gėrybes. Tiesa, abchaziškos meškinių česnakų salotos - ne tiek savarankiškas valgis, kiek garnyras prie mėsos, ypač keptos ant žarijų. Na, pavyzdžiui, šašlykų. Nuotraukose matomas salotas mes valgėmė su gruziniškais abchazura kotletais ir, galiu pasakyti, jog tai buvo vienas geriausių garnyrų, kuriuos esu derinusi su tokio tipo patiekalais.

Nuotrauka Kristinos

Kitaip negu termiškai apdorotiems meškiniams česnakams gruziniškai, kuriems idealiu atveju reikėtų kuo jaunesnių, vos iš žemės išlindusių lapelių, abchaziškoms salotoms geriausia naudoti didelius, plačius meškinių česnakų lapus. Primenu, jog prieš porą metų meškiniai česnakai buvo išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos, tad dabar jų miškuose legaliai prisirinkti gali netgi tie, kurie neturi nuosavo daržo. Tai neturėtų būti sudėtinga, nes aptikę šių augalų augimvietę, pamatysite, jog tanki meškinių česnakų jūra plyti kiek užmato akys. Žinoma, tai nereiškia, jog galima pamesti galvą - leidimo rinkti vienus ar kitus augalus nederėtų painioti su leidimu siaubti gamtą :)

Meškinių česnakų augimvietė miške. Nuotrauka Kristinos

Meškiniai česnakai auga mišriuose drėgnuose miškuose. Tačiau jeigu jūsų visai nevilioja mintis vaikštinėti po laukiniškus šabakšynus, meškinių česnakų įsigykite, pavyzdžiui, vietiniame turgelyje. O paskui vis tiek išsiruoškite į užmiestį ir pavaikštinėkite bent jau patogiai įrengtais pažintiniais takais. Laimei, Lietuvoje jų tikrai nemažai. Mes šį pavasarį pagaliau aplankėme Dubravos pažintinį taką, kad pasigėrėtume žydinčiais švyliais. Sakykite ką norite, bet drėgni miškai ir pelkės turi savo žavesio! Ir išvis, bet kokie pasivaikščiojimai gamtoje atgaivina širdį - be to, niekada neišeina iš mados :)

Nuotrauka Šarūno

Beje, aplankyti Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinį taką man jau kažin kada rekomendavo šio tinklaraščio skaitytoja Julija, o mano draugė Jurga sekė ir pranešė, kada pelkė pasipuoš baltais žiedais. Ačiū, merginos!

Nuotrauka Šarūno

Na, o vyrui ačiū už nuotraukas, nes aš savo fotoaparato tądien nepasiėmiau :)

Nuotrauka Šarūno

Betgi grįžkime prie meškinių česnakų. Tiesą sakant, net nežinau, ar šį jų paruošimo būdą galima vadinti "tikru" receptu. Perskaičiusi salotų aprašymą pirmą kartą, pagalvojau: kažkokia nesąmonė! Štai kaip atrodo originalios instrukcijos, apie kurių patrauklumą spręskite patys:

Meškinių česnakų salotos su actu

100 g meškinių česnakų, po 5-6 šakeles petražolių ir krapų, druskos ir acto pagal skonį.

Meškinius česnakus perrinkti, nuplauti, smuliai supjaustyti, sudėti į salotinę ir pagardinti smulkintais žalumynais, actu ir druska.

Taigi čia net aliejaus nėra! - galvojau pati sau, ir man visai neatrodė gera idėja meškinius česnakus ruošti taip, kaip siūlė mano senoji knyga, skirta abchazų virtuvei. O paskui už akių užkliuvo internetiniai įrašai - žmonės, kad ir kaip keista būtų, salotas gyrė. Tiek jau to, nusprendžiau, surizikuosiu, o jeigu bus negardu, galėsiu papildomai užpilti kokio kitokio padažo ir/ar įmaišyti daugiau daržovių.

Tai štai, paaiškėjo, kad šioms salotos iš tikrųjų nereikia jokių papildomų ingredientų. Subtili meškinių česnakų aitra, lengvas sūrumas ir acto rūgštelė sukuria bendrą harmoningą (ir - kas galėtų pagalvoti - netgi kiek netikėtą!) skonį. Sakyčiau, salotos kiek priemena kai kada prie šašlykų tiekiamus marinuotus svogūnus, tik yra švelnesnės, žalios ir labai pavasariškos. Taigi, neapsigaukite, kaip kadaise apsigavau aš. Jeigu marinuoti svogūnai - mėgstamas jūsų garnyras prie šašlykų, abchaziškos meškinių česnakų salotos nuvilti neturėtų :) 

Nuotrauka Kristinos

Салат из черемши с уксусом* - abchaziškos meškinių česnakų salotos

Ingredientai: (maždaug 4 porcijoms)

~ 200 g meškinių česnakų lapų

3-4 v.š. smulkintų petražolių

3-4 v.š. smulkintų krapų

Padažui:

2-3 v.š. šalto virinto vandens

½ a.š. druskos

2-4 v.š. acto

1. Meškinių česnakų lapus perrinkite, nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite plonais rėželiais. Sumaišykite su prieskoninėmis žolelėmis.
2. Druską ištirpinkite vandenyje. Padažą pagal skonį parūgštinkite; tikslus acto kiekis priklausys nuo jo stiprumo ir jūsų skonio.
3. Gautu padažu apšlakstykite salotas ir gerai jas išmaišykite. Paragaukite, jeigu reikia, papildomai parūgštinkite ir/ar pasūdykite. Palikite 5-10 min., kad susistovėtų, tada dar kartą išmaišykite.
4. Salotas sudėkite į serviravimo indą. Jeigu norite, papuoškite meškinių česnakų lapais ir/ar žiedais. Patiekite kaip garnyrą prie keptos mėsos; salotos ypač tiks prie šašlykų ar kitokių ant žarijų paruoštų patiekalų.

* Pasirodė, kad surasti abchazišką šių salotų pavadinimą - užduotis ne iš lengvųjų. Tačiau čia aptikau botanikos vadovėlį abchazų kalba :) Jame teigiama, kad meškinius česnakus abchazai vadina асысқьы́р.

** Originaliame recepte apie vandenį nieko nesakoma, bet aš patyriau, jog duska (ypač rupi) žymiai geriau pasiskirsto, prieš tai ją ištirpinus. Taigi, man patogiau iš pradžių nedideliame indelyje pasigaminti salotų pagardą, ir tik tada juo apšlakstyti salotas. Šį patarimą esu mačiusi kažkurioje gruzinų virtuvei skirtoje knygoje (ar internetiniame puslapyje?), taigi, per daug tradiciniam receptui ko gero nenusižengiu.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia ir čia:

Галина Копешавидзе, Абхазская кухня, Сухуми: Алашара, 1989, с. 20.

Meškiniai česnakai gruziniškai

Šios šventės iš tikrųjų buvo kitokios - be šurmulio, be apsikabinimų, be rytinių pamaldų bažnyčioje. Karantinas kaip ranka nuėmė didžiąją dalį džiaugsmo, kuris paprastai lydi pasiruošimą Šv. Velykoms ir jų sutikimą. Iš pradžių tikėjausi, kad jei jau susiklostė tokia situacija, tai gal nors šį tą parašysiu, vienok kūrybinio ūpo prisivilioti taip ir nepavyko. Tad bent jau dabar siunčiu geriausius linkėjimus - sveikatos, ištvermės ir optimizmo jums ir jūsų artimiesiems.

Laimei, net atriboti nuo šeimos narių ir draugų, dauguma mūsų gali išsiruošti į mišką, parką ar paupį - o juk kai kuriose šalyse, kaip žinia, ir tokios pramogos neįmanomos. Įsibėgėjantis pavasaris suteikia jėgų ir energijos, padeda bent valandėlei užsimiršti, ištrūkti iš uždaros namų erdvės, įkvėpti šviežio oro gurkšnį ne tik tiesiogine, o ir perkeltine prasme. Be to, kaip rodo mano puslapio statistika, kone priverstinis žmonių "grąžinimas į gamtą" turi ir netikėtų šalutinių efektų. Dar nė vienais metais skaitytojai taip dažnai ir taip uoliai neieškojo, ką nuveikti su ankstyviausiomis laukinėmis žolelėmis. Ypač daug dėmesio tenka meškinių česnakų ir kiaušinių salotoms. Pernai meškiniai česnakai buvo išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos puslapių, todėl dabar juos galima rinkti ne vien nuosavuose daržuose, o ir natūraliose augimvietėse. Panašu, jog pastarasis faktas taipogi padidino susidomėjimą šiuo augalau - juk seniau legaliais būdais prisirinkti meškinių česnakų buvo užduotis ne iš lengvųjų. Čia jau nekalbant apie tai, jog nūnai atsirado daugiau laiko žoliavimui.

Nuotrauka Kristinos

Ta proga siūlau žvilgtelėti, kaip meškinius česnakus ruošia gruzinai. Taip taip, meškiniai česnakai ankstyvą pavasarį su entuziazmu renkami ir Užkaukazėjė, ir Šiaurės Kaukaze. Kai kurios tenykštės tautos (pavyzdžiui, čečėnai) jų garbei netgi organizuoja šventes, kulinarinius konkursus ir pan. Kitaip sakant, gruzinų prielankumo šiam augalui iš principo nereikėtų laikyti unikaliu jų virtuvės bruožu, nes patiekalai iš meškinių česnakų nuo seno mėgstami visame Kaukazo regione. Antra vertus, gruziniški valgiai neabejotinai saviti, išskirtiniai. Tai reiškia, kad gruzinai ir meškinius česnakus ruošia kiek kitaip negu jų kaimynai. Receptų, žinoma, yra ne vienas, bet šiandien papasakosiu jums apie tą, kuris laikomas pačiu tradiciškiausiu.

Taigi, gruzinai meškinius česnakus dažniausia valgo apvirtus, pasūdytus ir pagardintus savotišku padažu, į kurį įeina saulėgrąžų aliejus (geriau nerafinuotas), actas bei smulkinti kalendrų lapeliai. Dėl pastarųjų, tiesa, kartais kyla diskusijų, mat netgi Gruzijoje pasitaiko žmonių, kurie nelinkę pritarti meškinių česnakų ir kalendrų draugystei. Vis dėlto man susidarė įspūdis, kad kalendros į šias salotas kur kas dažniau dedamos, negu nededamos. Asmeniškai aš apie kalendras esu geros nuomonės, todėl buvau nusiteikusi jų į salotas dėti, bet susidūriau su netikėta problema - stojus karantinui, iš parduotuvių lentynų kalendros tiesiog dingo. Kol kas darže jų irgi nėra, tad man neliko nieko kito, kaip tik šįkart apsieiti be prieskoninių žolelių. Tačiau jeigu jūs, gamindami gruziniškas meškinių česnakų salotas, kalendrų turėsite po ranka, ilgai nedvejoję jas panaudokite - iškart pajusite tą ypatingą Kaukazo kalnų aromatą.

Į gruzinišką meškinių salotų receptą atkreipiau dėmesį, bevartydama knygą, kurią pernai gavau dovanų iš savo draugės Rūtos (ačiū, Rūta, negaliu atsidžiaugti ir naudoju pagal paskirtį!). Tamaras Lomidzė - Gruzijoje žinomas ir gerai vertinamas autorius, svarbiausias jo darbas Kulinarijos menas ir gruzinų virtuvė (gruz. კულინარიის ხელოვნება და ქართული კერძების სამზარეულო), išvydęs pasaulį 1990 m., sulaukė ne vieno pakartotinio leidimo ir vis dar neprarado aktualumo. Tiesa, į kai kurias Tamaro Lomidzės siūlomas inovacijas tautiečiai žiūri gana skeptiškai ir kritikuoja kaip autorinius kūrinius, menkai tesusijusius su nacionaline virtuve - čia turimi galvoje tokie valgiai kaip riešutais įdaryti krabai arba kebabai su ikrais. Vis dėlto didžioji dauguma jo užrašytų receptų vertinami kaip teisingi, t.y. visiškai atitinkantys gruzinų virtuvės normas ir tradicijas.

Į rusų kalbą išverstoje (ir, kaip supratau, sutrumpintoje) Tamaro Lomidzės knygoje meškinių česnakų salotos pateko į Phali skyrių. Savo įrašuose burokėlių lapų phali ir dilgėlių phali esu pasakojusi, jog gruzinų phali - tai ypatingi pašteto pavidalo daržovių užkandžiai, gaminami iš virtų ir smulkiai sukapotų daržovių, pagardintų žolelėmis, maltais graikiniais riešutais ir įvairiais prieskoniais. O štai meškinių česnakų smulkinti nerekomenduojama, riešutais jie irgi negardinami. Galiu pasakyti iš savo patirties - tokiais atvejais, kai receptai užrašomi itin lakoniškai ir kelia klausimų, ne pro šalį paieškoti papildomų šaltinių ir juos tarpusavyje palyginti. Ką gi man pavyko sužinoti apie gruziniškai paruoštus meškinius česnakus? Na, pirmiausia, kad jie iš tikrųjų gaminami kitoniškai ir, griežtai žiūrint, phali kategorijai nepriklauso. Meškiniai česnakai, gardinti aliejumi ir actu, ir yra meškiniai česnakai gardinti aliejumi ir actu - panašu, jog šis dažovių valgis, turintis aiškią, netgi gruboką struktūrą, egzistuoja pats sau. Su klasikiniais phali meškinius česnakus sieja nebent tai, kad daržovės iš pradžių apverdamos ir tik tada naudojamos užkandžiams gaminti.

Kalbant apie papildomus šaltinius, ypač praverčia internete surasta vaizdinė medžiaga. Ji prikišamai parodo, jog gruzinai kur kas labiau vertina ne meškinių česnakų lapus, o stiebelius, surinktus žiemos pabaigoje, kai šių augalų lapai dar tik pradeda formuotis ir skleistis. Gruzinų nuomone, dideli, visiškai išsiskleidę meškinių česnakų lapai praranda subtilų skonį ir yra per šiurkštūs valgyti, o štai balkšvi apvirtų stiebelių "makaronai" - tikras delikatesas. Nesiginčysiu, jog meškinių česnakų stiebeliai gardūs, tačiau leisiu sau nesutikti dėl neva prasto lapų skonio. Atvirkščiai, apvirti ir pagardinti gruzinišku metodu, minkšti (bet neištežę) meškinių česnakų lapai primena troškintus špinatus, bet yra kiek salsvesni ir turi švelnų česnakinį poskonį. Tik, mano nuomone, geriau jų neužgožti per dideliu acto kiekiu, nors kai kurie gruzinai šio pagardo negaili, į salotas jo pila pakankamai daug, o paskui dar palieka kelioms valandoms, kad kaip reikiant įsigertų. Ne šiaip sau Viljamas Pochliobkinas rašė, kad gruzinų virtuvėje dominuoja rūgštelnantis skonis, o ne aštrumas, kaip įsivaizduoja nemaža dalis užsieniečių, klaidingai tapatinančių visą šalį su Abchazija bei jos kulinariniu pasididžiavimu - adžika, kuri ten (bet ne visoje Gruzijos teritorijoje) atstoja druską ir yra valgoma kasdien su dauguma patiekalų. Tačiau tiesa ir tai, kad, reguliuojant maisto rūgštumą, dera būti ne mažiau atsargiems, negu reguliuojant jo aštrumą. Šiuo daržovių užkandžiu (arba garnyru) džiaugsitės ne tada, kai smulkmeniškai ir paraidžiui išpildysite visas konkretaus recepto instrukcijas, o tada, kai atitaikysite prieskonių kiekius, vadovaudamiesi savo skoniu - to jums ir linkiu. Na, o ateinančiais metais galite pamėginti meškinių česnakų prisirinkti labai anksti pavasarį ir paruošti šias salotas ne su jų lapais, o su stiebais, kad turėtumėte progą palyginti, katrie iš jų gardesni.

Nuotrauka Kristinos

Mano skaitytoja Dalia neseniai teiravos, kaip meškinius česnakus išsaugoti ateinančiai žiemai, jų nešaldant. Tai štai, gruziniškai paruoštus meškinius česnakus galima dėti ne tiktai į salotinę, o ir į stiklainius, t.y. juos užkonservuoti. Aš pati šio metodo išbandžiusi nesu, nes niekada neturėjau tiek daug žaliavos, kad galėčiau prisiruošti meškinių česnakų atsargų. Tačiau, kiek man pavyko išsiaiškinti, gruzinai daro taip: meškinius česnakus apverda, nuspaudžia, o tada deda į mažus stiklainiukus - ten jau iš anksto būna suberta druska, supiltas actas ir aliejus. Kiek tiksliai dėti šių pagardų, griežtos taisyklės nėra, jų kiekiai priklausys tik nuo jūsų skonio ir stiklainiukų dydžio. Patarimas čia būtų tik toks: pagardų dėkite tiek, kiek jų dėtumėte į salotas (pavyzdžiui, pusę šaukštelio druskos, šaukštą acto ir 2 šaukštus aliejaus). Sudėję pagardus ir apvirtus meškinius česnakus, stiklainius užsukite, sudėkite į aukštą puodą (jo dugną geriau iškloti švariu virtuviniu rankšluosčiu ar kokiu nors audeklu), užpilkite vandeniu ir pasterizuokite, t.y. kurį laiką pavirkite. Kiek užtruks kaitinimas irgi priklauso nuo stiklainių dydžio - jeigu jie nedideli, 200-250 ml talpos, užteks ir 5-10 min., jeigu didesni, gali prireikti ir pusvalandžio. Vis dėlto rekomenduojama naudoti mažesnius indus, iki 500 ml talpos, nes kuo ilgiau kaitinsite stiklainius, tuo didesnė tikimybę, jog meškinių česnakų lapai pervirs ir suirs. Aš, savo ruožtu, patarčiau nesiimti meškinių česnakų konservavimo tol, kol neišbandėte gruziniškai paruoštų salotų. Pirma, tai padės įsitikinti, ar receptas jums iš viso tinka ir patinka, antra, gamindami salotas išsiaiškinsite, kokie pagardų kiekiai priimtiniausi jūsų skoniui. Video kaip konservuoti gruziniškai paruoštus meškinius česnakus rasite čia.

Kadangi vieną pošventinę pavakarę savo šeimai pagaminau ne tiktai meškinių česnakų, o ir kitų užkandžių gruziniškais motyvais, šis receptas bus ne paskutinis, kurį ruošiuosi jums pasiūlyti artimiausiu laiku. Taigi, jeigu domitės Gruzijos virtuve, lauksiu sugrįžtant :)

Nuotrauka Kristinos

Gandzili (ღანძილი) - meškiniai česnakai gruziniškai

Produktų kiekius rinkitės pagal poreikius ir savo skonį.

Ingredientai:

Meškiniai česnakai (tradiciškiausia rinktis meškinių česnakų stiebus su mažais, dar tik besiskleidžiančiais lapeliais)

Saulėgrąžų aliejus (geriau nerafinuotas)*

Balto vyno actas

Druska

Kalendrų lapeliai

1. Meškinius česnakus perrinkite ir nuplaukite šaltu vandeniu. Lapų smulkinti nereikia.
2. Dideliame puode užvirinkite vandenį ir sudėkite paruoštus meškinius česnakus. Virkite 5-10 min., kol lapai bus norimo minkštumo.
3. Išvirusius meškinių česnakų lapus išgriebkite (geriausia kiaurasamčiu), sudėkite į sietą ir leiskite nutekėti vandeniui. Po poros minučių virtus meškinius česnakus suverskite į dubenį su šaltu, švariu vandeniu. Pamirkykite, kol visiškai atvės, o lapuose neliks nepageidaujamo aštrumo. Dauguma receptų meškinius česnakus siūlo mirkyti valandą laiko ar net ilgiau, tačiau jeigu jūs naudosite ne stiebelius, o lapus, mirkymo laiką galbūt norėsite kiek sutrumpinti. 
4. Išgriebę iš vandens virtus meškinius česnakus, juos gerai nuspauskite.
5. Į didelį dubenį įberkite druskos, įpilkite acto ir aliejaus, lengvai paplakite (aš naudojau šluotelę), kad gautumėte padažą. Į jį sudėkite paruoštus meškinius česnakus ir smulkintus kalendrų lapelius. Išmaišykite (man patogiausia maišyti ranka). Paragaukite, jeigu reikia, įdėkite papildomai druskos, acto ar aliejaus; kai kuriuose receptuose siūloma įberti ir žiupsnelį grūstų juodųjų pipirų. Kai salotos bus daugmaž jūsų skonio, uždenkite ir palikite vėsioje vietoje valandai ar ilgesniam laikui, kad gerai susistovėtų, o pagardai įsigertų į meškinius česnakus.
6. Dažniausia šios salotos tiekiamos nesmulkintos, rečiau - rupiai supjaustytos prieš pat nešant į stalą. Gruziniškai paruošti meškiniai česnakai gali būti valgomi kaip daržovių užkandis su duona, o taip pat derinami su virtomis bulvėmis, sūriais, mėsa.
7. Uždengtas ir laikomas šaldytuve, meškinių česnakų užkandis bus gardus keletą dienų. Jeigu norite, tokiu pačiu būdu paruoštus meškinius česnakus galima ir užkonservuoti (žr. pastabas virš recepto).

* Kai kurie šaltiniai pažymi, jog patiekalui reikėtų rinktis Kachetijos aliejų. Tai ne kas kita, kaip nerafinuotas, šalto spaudimo, stipraus kvapo ir skonio saulėgrąžų aliejus, spaudžiamas Gruzijoje, Kachetijos regione.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia, čia, čia čia, čia ir čia:

Тамар Ломидзе, Грузинская кухня, перевод с грузинского языка Амалии Шаликашвили, Тбилиси: Саари, 2008, с. 119-120.

Meškinių česnakų ir kiaušinių salotos

Dar nė vieną pavasarį neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų tiek diskutuojama ir ginčijamasi dėl meškinių česnakų (lot. allium ursinum). Gamtosaugininkai skundžiasi, kad pavasario gėrybių mėgėjai, viename straipsnyje išvadinti sužvėrėjusiais sveikuoliais (!), siaubia miškus ir renka šiuos augalus be jokios tvarkos ir saiko. Kiti atkerta, jog drausti miške nusiskinti česnako laišką - nesąžininga ir nemotyvuota. Treti mano, kad meškinius česnakus geriausia auginti darže, nebijant nei baudų už jų rinkimą, nei miškuose tykančių erkių.

Mano pozicija šiuo klausimu nėra labai tvirta ir vienareikšmiška. Viena vertus, nepateisinu tų, kurie siaubia jų augimvietes - juk meškiniai česnakai priklauso saugotinoms, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytoms rūšims. Jų plotai laukinėje gamtoje nėra tokios dideli kaip, pavyzdžiui, Sibiro taigoje ar Didžiosios Britanijos giriose. Kažkur esu skaičiusi (tikiuosi, atmintis manęs neapgauna), jog mūsų miškuose meškiniai česnakai prieš kelis šimtmečius išvis neaugo: esą jie iš pradžių kaip dekoratyviniai augalai atkeliavo į kai kurių dvarų parkus, o paskui užsisėjo gretimuose miškuose, todėl net šiandien jų aptikti galima toli gražu ne bet kurioje pakrūmėje. Nesiimu spręsti, ar ši teorija teisinga, bet faktas lieka faktu: jeigu esate sąmoningas, įstatymus gerbiantis pilietis, ir jeigu jums rūpi biologinės įvairovės išsaugojimas, miškuose nedera elgtis kaip barbarui, kad ir kaip mėgtumėte pavasarinius žalumynus. Antra vertus, teigiama, kad šiuo metu meškinių česnakų populiacijos sėkmingai atkurtos. Tai galbūt, užuot baudus žmones už mažiausią nuskintą lapelį, atsakingoms valdžios institucijoms verta įvesti taisykles, kaip meškinius česnakus rinkti, nedarant jiems žalos? Panašiai, kaip jau įvestos, tarkime, lašišų žvejybos taisyklės? Juk kiekvienas mūsų turi ne tik pareigą rūpintis savo šalies gamtos turtais, bet ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, privilegiją jais naudotis.

Nuotrauka Kristinos

Tačiau kol kas įstatymai yra tokie, kokie yra, ir kol jie nepasikeis, bene geriausia strategija, norint pavasarį pasimėgauti meškiniais česnakais - puoselėti daržininkystės tradicijas. Tačiau, kaip jau rašiau Nidos tinklaraščio diskusijose (apsilankykite, Nidos receptai su meškiniais česnakais puikūs), įveisti šiuos augalus nėra taip lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors mūsų parduotuvėse galite nesunkiai aptikti meškinių česnakų sėklų, deja, jos dygsta nenoriai. Kiek man pavyko išsiaiškinti, meškinių česnakų sėklos daigios būna labai neilgai, o kol jos surenkamos, supakuojamos, atvežamos į parduotuves, neperkamos ir pasėjamos, jau spėja pasenti. Sako, jog iš sėklų kai kas meškinių česnakų visgi užsiaugina, tik nežinau, pirktinių, ar surinktų miškuose - pastarosios, manyčiau, yra nepalyginamai daigesnės. Na, o man pačiai meškiniai česnakai iš pirktinių sėklų nedygo nors tu ką: ne vienerius metus pirkau įvairių firmų sėklas, sėjau ir iš rudens, ir pavasarį, ir į vienokią dirvą, ir į kitokią - be jokio rezultato. Meškinių česnakų pavyko įsiveisti tik tada, kai jų svogūnėlių su daigais gavau iš savo anytos sodo. Reikalai kaip mat pakrypo į gerąją pusę: česnakai prigijo ir ėmė daugintis tiek dukteriniais svogūnėliais, tiek natūraliai subrandintomis ir išbarstytomis sėklomis. Kartą sudygusius, juos auginti visai nesudėtinga - nesvarbu, ar lysvėje, ar sodo pakrašty. Tai daugiamečiai augalai, kurie, esant tinkamoms sąlygoms, duos derlių ilgus metus. Meškiniams česnakams numatyta vieta turėtų būti pavėsinga ir drėgna, o žemė trąši. Be to, sakoma, kad meškiniai česnakai geriausia auga tada, kai naktį juos apšviečia mėnesiena, todėl šiuos augalus sodinti esą reikia kokiame nors šlaite. Deja, įtikinamiau paaiškinti pastarojo patarimo prasmės negalėčiau, užtai esu tikra, kad paieškoti meškinių česnakų svogūnėlių verta. Jų galite rasti sodininkų entuziastų ūkeliuose ir netgi įsigyti botanikos soduose.

Nuotrauka Kristinos

Mano naudojami meškiniai česnakai yra rinkti sode, o ne gamtoje, tačiau dėl to nė kiek ne prastesni už laikinius :) Na, o kadangi natūralių meškinių česnakų augimviečių galima aptikti daugelyje šalių - nuo Airijos iki Kaukazo, tai ir receptų su šiais augalais esu prikaupusi nemažai. Tiesa, didelė jų dalis reikalauja meškinius česnakus termiškai apdoroti (tarkime, dedant į pyragėlų įdarus), o aš šįkart norėjau patiekti juos žalius, kad šeima gautų pavasariop taip reikalingų vitaminų. Tokiu atveju, žinoma, salotos būna pirmoji į galvą ateinanti mintis.

Apie meškinių česnakų salotas pirmą kartą išgirdau iš Vilijos, vyro sesers. Jaunystėje ji buvo profesionali sportininkė, priklausė Sovietų Sąjungos rinktinei, todėl nuolat dalyvaudavo stovyklose ir varžybose, kur susirinkdavo merginos iš įvairiausių "didžiosios tėvynės" regionų. Nors treneriai akylai stebėdavo sportininkių racioną, merginos liko merginomis: išėjusios ten, kur karaliai pėsti vaikšto, nuleisdavo pasroviui neaiškius tablečių pavidalo "maisto papildus", o pačios, sugrįžusios į bendrabutį, dalindavosi iš namų atsivežtais gardumynais ar vietinėse parduotuvėlėse įsigytais produktais. Anot Vilijos, gastronominių patirčių būdavo visokių: pavyzdžiui, rytietiška rožių žiedlapių uogienė (regis, pirkta Azerbaidžane) mūsiškių, švelniai tariant, nesužavėjo :) O štai meškiniai česnakai, su kuriais lietuves supažindino rusaitės, buvo sutikti su ovacijomis. Jie vyro šeimoje iki šiol vadinami čeremša (nuo rus. черемша), t.y. taip, kaip šis augalas jiems buvo pristatytas patį pirmąjį kartą.

Salotų skonis priklausys ne tik nuo ingredientų, bet ir nuo to, kaip juos supjaustysite. Man patina meškinius česnakus pjaustyti labai siauromis juostelėmis, o agurkus - sutrakuoti šiaudeliais. Nuotrauka Kristinos

Kad iš meškinių česnakų galima pagaminti gardžias salotas, irgi sužinojau iš Vilijos. Ji anuomet pripjaustė pilną dubenėlį meškinių česnakų laiškų, juos pasūdė, pagardino grietine ir pipirais - ir štai, puikiausias garnyras prie mėsos paruoštas. Na, o jeigu salotas norite tiekti ne kaip garnyrą, o kaip pagrindinį patiekalą, meškinius česnakus maišykite su kietai virtais kiaušiniais. Tai klasikinis, Rusijoje ypač paplitęs ir mėgstamas pavasarinis derinys, dažnai gardinamas ne tiktai grietine, bet ir majonezu (arba grietinės ir majonezo mišiniu). Kai kas į tokias salotas papildomai deda svogūno ar svogūno laiškų, ridikėlių, agurko ir netgi pomidorų. Man patinka labai švelnus meškinių česnakų aštrumas, todėl nei svogūnų, nei ridikėlių aš į salotas nededu. Pomidorų irgi atsisakau, nes šiuo metų laiku man jie neskanūs, it plastmasiniai. O štai pavasarinių ilgavaisių agurkų, jeigu tik turiu po ranka, dedu. Jie neužgožia nei meškinių česnakų skonio, nei kvapo, užtai salotoms suteikia papildomo sultingumo ir lengvo traškumo. Tiesa, į salotas dedant agurką, jas valgyti geriau tuojau pat, nes pastovėjusios salotos greičiau pavandenija. Tai gardus, nesunkus, bet vitaminingas ir sotus valgis, ypač jeigu salotas valgysite su juoda duona. Šįkart aš salotas ruošiau pavakariams, bet jas galima valgyti bet kada. Jeigu kam nors aktualu, dar pridursiu, kad, kitaip negu valgant patiekalus su tikrais česnakais, burnoje meškinių česnakų kvapo nelieka.

Taigi, auginkite meškinius česnakus, pavasarį valgykite juos į sveikatą, gardžiuokitės, dalinkitės su kitais - ir būkite sveikuoliais, kurie nesiaubia miškų! :)

Nuotrauka Kristinos

Салат из черемши с яйцом - meškinių česnakų ir kiaušinių salotos

Ingredientai: (4 porcijoms)

~ 4 didelės saujos meškinių česnakų laiškų

Nebūtinai: 1 agurkas

4 kietai virti kiaušiniai

4 v.š. grietinės ir/ar majonezo (arba pagal skonį)

Druskos ir juodųjų pipirų (pagal skonį)

Juodos duonos (patiekiant) 

1. Meškinių česnakų laiškus nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite plonomis juostelėmis. Jeigu naudosite, susmulkinkite agurką (aš supjausčiau pjaustykle plonais šiaudeliais). Susmulkinkite kiaušinius; jeigu norite, pasilikite kelias skilteles papuošimui. 
2. Visus ingredientus sumaišykite dubenyje su grietine ir/ar majonezu. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Jeigu norite, kad kiaušinio gabaliukai mažiau suirtų, galite iš pradžių su pagardais išmaišyti tik žalumynus, o kiaušinius atsargiai įmaišyti paskutinius.
3. Kai salotos bus jūsų skonio, leiskite joms kelias minutes pastovėti (bet ne per ilgai, kad nepavandenytų, ypač jeigu naudojate agurką). Valgykite su mėgstama duona. Prie šių salotų labai tiks senamadiška, ne itin puri, rūgštoka juoda duona.

Recepto šaltinis: vyro sesuo Vilija; svarbesni papildomi šaltiniai čia, čia ir čia.